Bėglė išvežta į socializacijos centrą, patėvis tebelaukia teisėsaugininkų sprendimo

Neklusnią paauglę pririšti grandine prie lovos – tokios auklėjimo priemonės prieš du mėnesius ėmėsi jos patėvis.
Visoje šalyje nuskambėjusi istorija pabaigos dar neturi: ikiteisminis tyrimas tebevyksta.
Griežtesnių priemonių ėmėsi su vaikais dirbantys specialistai – teismo sprendimu penkiolikametė išvežta į socializacijos centrą.


NORĖJO SULAIKYTI NAMIE
Gruodžio pradžioje grandine prie lovos podukrą prirakinęs patėvis „Santarvei“ prisipažino – nebežinojo, kaip sulaikyti valkatauti mėgusią paauglę.
Mergaitės mama šiuo metu uždarbiauja Airijoje, aplankyti šeimos ji ketina grįžti pavasarį.
Kaip pasakojo su trimis dukromis likęs gyventi vyriškis, penkiolikametė iš namų pradėjo bėgti prieš pusantrų metų, tekdavo ją parsivežti iš įvairių landynių.
Trijų metrų grandine prirakinta podukra galėjo vaikščioti po kambarius. Patėvis atlėgo ir mergaitės pasigailėjo penktąją bausmės dieną – atrakino ją nuo lovos, tačiau grandinę paliko ant kojos.
Sutemus podukra iš namų paspruko. Vėliau ji dukart pabėgo ir iš Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namų, kuriuose buvo apgyvendinta. Pareigūnai dukart buvo paskelbę paauglės paiešką.

TYRIMAS TEBEVYKSTA
Podukrą „į protą atvesti“ bandęs patėvis šiandien apgailestauja, kad dėl noro apsaugoti šeimą į jį žiūrima kaip į nusikaltėlį. Be to, iki šiol jį kankina nežinia – nežino, kokia atsakomybė jo laukia.
Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas Martynas Povilaitis „Santarvę“ informavo, kad dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas tebevyksta, prokurorai jo eigos nekomentuoja.
„Kol kas niekas manęs nekvietė, neapklausė… Apie nutraukimą irgi niekas nekalba…“ – dėl nežinomybės nerimavo vyriškis.
Tuo tarpu su kovą šešioliktąjį gimtadienį švęsiančia podukra viskas aišku. Jai teismas paskyrė vaiko vidutinę priežiūrą – pusantrų metų ji turės praleisti mergaičių socializacijos centre.
„Santarvės“ žiniomis, mergaitė iš socializacijos centro turėtų būti perkelta gydyti į psichiatrijos ligoninę.

SUSIRŪPINA PER VĖLAI
Tėvai džiaugiasi, kad galų gale specialistai ėmėsi konkrečių veiksmų. Iki tol jų pagalbos prašę tėvai esą atsimušdavo į sieną.
Praėjusių mokslo metų pabaigoje mergaitei buvo skirta vaiko minimali priežiūra. Tačiau įsipareigojimų lankyti mokyklą ji nesilaikė – praleistų pamokų skaičius tik didėjo. Ji vengė ir privalomų psichologo, socialinio pedagogo konsultacijų.
Galbūt paauglė ir toliau nebūtų vykdžiusi įsipareigojimų ir nesulaukusi specialistų pagalbos, jei ne patėvio bandymas sulaikyti podukrą grandine…
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė apgailestauja, kad tarnybos rimtesnių darbų imasi tik tada, kai istorijos išlenda į viešumą.
„Pas mus visada taip yra. Gali kalbėti apie eilę klausimų, bet į juos niekas nereaguoja, kol neįvyksta kokia nelaimė. Kai išprovokuojama kažkas, tada prasideda veiksmai,“ – „Santarvei“ sakė kontrolierė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai primena, kad kilus problemų dėl vaiko elgesio, padėti jas išspręsti turi Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, policijos, mokyklos atstovai.

TURI SUSIGRĄŽINTI
Ar nebuvo uždelsta dėl vidutinės priežiūros priemonės taikymo iš namų bėgusiai ir mokyklos nelankiusiai paauglei, Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapienė „Santarvei“ neatsakė. Vedėja paaiškino, kad be prokuroro leidimo situacijos komentuoti negali, ir priminė, kad tokiais atvejais atsakomybę turėtų prisiimti mokyklos bendruomenė.
„Yra grąžinimo į mokyklas metodika. Tai mokyklose dirbančių socialinių pedagogų, psichologų darbas. Jeigu nustatoma, kad vaikas nelanko mokyklos dėl tėvų nepriežiūros, tada taip, įsitraukiame ir mes. Bet jeigu vaikas turi psichologinių problemų, tada mokyklos specialistai turi teikti pagalbą ir susigrąžinti vaiką į mokyklą,“ – aiškino vedėja.
Komisijos, skiriančios vaiko priežiūros priemones, pirmininkas Romualdas Sakalauskas „Santarvę“ patikino, kad vaikui netinkamai vykdant įsipareigojimus, mokyklos atstovai apie tai turėtų pranešti komisijai.
„Aš suprantu, jei vaikas neatėjo vieną kartą, du kartus. Tad socialinis pedagogas gali tikėtis, kad vaikas susirgo ar panašiai. Kitu atveju socialinio pedagogo pareiga yra informuoti, kad vaikas nevykdo minimalios priežiūros reikalavimų. Tai būtų pagrindas vėl rinktis komisijai ir spręsti dėl vidutinės priežiūros skyrimo,“ – paaiškino komisijos pirmininkas.
Jis informavo, kad nėra įstaigos, kuri kontroliuotų, kaip vaikui padėti įpareigoti specialistai jam realiai padeda.

KALTINAMA MOKYKLA
Tuo metu, kai patėvis mergaitę grandine prirakino prie lovos, jai dar nebuvo pasibaigusi skirta minimali priežiūra, tad jos nelankymą ypač atidžiai turėjo sekti mokyklos socialinė pedagogė.
Švietimo įstaigos atstovai teigia, kad informacija su komisijos nariais buvo dalintasi.
Socialinė pedagogė Magdelena Želvienė sakė, kad oficialių raštų komisijos nariams nesiuntė, tačiau patikino, kad apie merginos įsipareigojimų nevykdymą jie žinojo.
Socialinė pedagogė apgailestavo, kad dažniausiai kaltinama mokykla, bet užmirštama, kad su vaikais turi dirbti patys tėvai. „Tėvai mato savo vaikus, žino jų problemas. Tačiau jie pasako mokytojams, socialiniams pedagogams – tegul jie dirba. Tuo tarpu patys lieka tik stebėtojai. Tegul tėvai įdeda tiek darbo, kiek mokykla,“ – samprotavo pedagogė.
„Su ta mergaite yra dirbta ir „perdirbta“. Magdelena aš labai pasitikiu,“ – pavaldinės darbą teigiamai vertino mokyklos direktorė Janina Norvilienė.

NEATSAKINGI PATYS TĖVAI
Su „Santarve“ kalbėjęsi specialistai, pedagogai apgailestavo, kad dažnai vaiko teisės yra aukščiau už pareigas. Visi kaip susitarę retoriškai klausė: „O kaip situaciją komentuoja ponia Lapienė?“
Išgirdusi tokį kolegų klausimą Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Lapienė nustebo: „Neateis Lapienė ir nepasakys stebuklingo recepto, kad pasikeistų vaiko elgesys. Kiekvienas vaikas yra skirtingas. Tai auklėjimo, o ne vienos dienos pasekmė“.
Vedėja apgailestavo, kad besikreipiantys tėvai dažniausiai tikisi greitos ir efektyvios pagalbos, o patys savo darbą – auklėjimą – pamiršta.
Su tuo sutinka ir Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą vykdančios komisijos pirmininkas R. Sakalauskas.
„Kartais komisija jaučia, kad minimalią priežiūrą reikėtų skirti ne tik vaikui, bet ir tėvams. Ne visi tėvai atsakingai žiūri į vaikų auklėjimą. Jie mano, kad tą vaiką išgrūs į socializacijos įstaigą, ir nebeturės rūpesčių,“ – pasakojo komisijos pirmininkas.
R. Sakalauskas paskaičiavo, kad apie dvidešimt procentų prašančiųjų vaikams skirti griežtesnes priežiūros priemones – tėvai (likusieji – mokykla ir policijos pareigūnai).
Komisijos pirmininkas įžiūri uždarą ratą: tėvai ieško kaltų visuomenėje, visuomenė kaltina mokyklą, o pedagogai aiškina, jog nieko negali padėti, kai namuose nedarna.

GRĮŽTA PASITAISĘ
Specialistai apgailestauja, kad probleminių vaikų daugėja.
Komisijos pateiktais duomenimis, praėjusiais metais svarstyti septyniolika vaikų, dauguma – mergaitės. Kai kurie iš jų į komisijos akiratį per metus pakliuvo du, tris kartus. Daugiausia pakliuvusiųjų – dėl mokyklos nelankymo.
Komisija per metus skyrė vienuolika tarpusavyje suderintų vaiko minimalios priežiūros priemonių: įpareigojimas iki 16 m. mokytis ir lankyti specialisto (psichologo, socialinio pedagogo) konsultacijas. Dažniausiai šie įpareigojimai vaikams skiriami pusmečiui.
Praėjusiais metais keturiems vaikams teismas skyrė vidutinę priežiūrą – jie apgyvendinti socializacijos centruose. Šiemet į socializacijos centrą pirmoji iškeliavo patėvio grandine prirakinta paauglė.
„Kol kas, atrodo, ši priemonė veiksminga, visi grįžusieji yra pasitaisę. Nors gal per mažas skaičius, kad būtų galima vertinti,“ – svarstė L. Lapienė
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Teismo sprendimu socializacijos centre apgyvendinta mergaitė, „Santarvės“ žiniomis, turėtų būti pervežta į psichiatrijos ligoninę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto