Bendravimo džiaugsmo neatstoja jokie vaistai

Psichinės sveikatos priežiūros skyriaus medicinos psichologės Alginos Šamonskienės iniciatyva paruoštas projektas „Psichosocialinė reabilitacija“, skirtas žmonių su psichine negalia reabilitacijai ir užimtumui. Gavus finansavimą, nuo birželio mėnesio šiame skyriuje pradėjo veikti Dienos užimtumo kambarys.
PROJEKTAS TURĖTŲ BŪTI PRATĘSTAS
Idėją parašyti tokį projektą A. Šamonskienė puoselėjo jau seniai. Psichikos sveikatos priežiūros skyrius dirba apie penkerius metus, maždaug tiek laiko buvo ruošiami ir projektai. Jiems įgyvendinti reikalingos patalpos, o jų nebuvo, todėl neskirtas ir finansavimas. Šiais metais Mažeikių poliklinika skyrė patalpas, baldus, ir atsirado galimybė įrengti Dienos užimtumo kambarį. Projektą finansavo Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (LSPŽGB).
Projektas apima tris veiklos kryptis. Tai yra meno terapija, poezija, biblioterapija ir psichologiniai psichoterapiniai užsiėmimai.
„Toks kambarys poliklinikoje galėjo būti įsteigtas jau seniai. Juk tam nereikėjo beveik jokių investicijų. O tokių žmonių, kurie nedirba, turi invalidumą, yra nemažai. Neturintiems kuo užsiimti prasideda depresija, į galvą lenda blogos mintys“, – sako šio skyriaus socialinė darbuotoja Laima Nabažienė, kuri taip pat rūpinosi ir suko galvą, kaip savo pacientams įsteigus tokį užimtumo kambarį.
Pagal projektą Dienos užimtumo kambarys veiks iki ateinančių metų sausio mėnesio, nes sausio 3 d. turi būti pateikta ataskaita LSPŽGB. Pasak A. Šamonskienės, 2006-iesiems yra parašytas dar vienas projektas. Tai lyg ir pirmojo projekto tąsa, tik jis šiek tiek patobulintas ir išplėstas. „Matydami, kaip šio kambario lankytojams puikiai sekasi bendrauti, kad jiems to reikia, tikime, kad projekto finansavimas bus pratęstas ir LSPŽGB toliau mus rems, nes iš vietos valdžios finansavimą gauti labai sunku“, – mintimis dalijasi psichologė.

VIENATVĖ NĖRA IŠSIGELBĖJIMAS
Dienos užimtumo kambaryje su lankytojais savanoriškais pagrindais dirba Svajūnė Gritkuvienė, turinti tokios patirties. Prieš trejetą metų ji dirbo su ligoniais Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriuje užimtumo vadove. Anot Svajūnės, šiandien į grupę ateina žmonės po sunkių psichologinių išgyvenimų, sukrėtimų. Priklausomai nuo to, kaip jie jaučiasi, lankytojų skaičius svyruoja nuo 15 iki 20 žmonių. Vasarą buvo susidariusi ir hiperaktyvių vaikų grupė, kurių dabar čia nebesutiksi, nes jie lanko mokyklas.
Kiekvieno šio kambario lankytojo pasaulis, jo mąstymas labai individualus. Su jais reikia mokėti bendrauti, pamatyti gabumus ir talentus, kuriais jie apdovanoti.
S. Gritkuvienė pastebi, kad gyvename tokiu laiku, kada labai greitai galima prarasti pusiausvyrą. „Vienas sugeba išlinguoti bėdą po bėdos, kaip pakelės smilga, o kitas trakšteli ir palūžta. Trakštelėjimas, tai – ženklas, kai reikia sustoti ir įsiklausyti į save, kreiptis į psichologą ir ieškoti jo pagalbos. Vienas depresijos negali įveikti, ir vienatvė nėra išsigelbėjimas. Ji tik mažomis dozėmis veikia kaip vaistas. Kai jos per daug, žmogus įklimpsta į gilų liūdesį, ir jam reikia peties, į kurį galėtų atsiremti. Sakoma, kad kančia žmogų užgrūdina, bet jam reikia ir džiaugsmo“, – savo gyvenimiška patirtimi dalijasi Svajūnė.

KIEKVIENAS SURADO SAVO „PAŠAUKIMĄ“
Žmonės, su kuriais Svajūnė dirba, yra įvairaus amžiaus. Tai moterys ir vyrai, kurie visi linkę bendrauti, išsikalbėti, o svarbiausia, visi jie jaučia potraukį kokiai nors kūrybai. Jie čia gamina suvenyrus buičiai papuošti, piešia paveikslėlius, kuria floristikos darbelius iš paukščių plunksnų, kavos pupelių, perliukų, gintarėlių, karoliukų, žiedlapių, žuvies kauliukų, spalvoto popieriaus, kriauklių ir geldelių.
Kiekvienas čia besilankantis turi savo pareigas. Tai nebuvo planuota iš anksto, o atsitiko savaime. Genutė yra šio kambario „baro“ vedėja, kiekvienam ruošianti kavą, kuri čia geriama du kartus per dieną.
Ši geraširdė moteris kaip mama – nepraleidžia progos kiekvieną nuglostyti ir priglausti. Loreta – masažo „specialistė“. Poetiškos sielos mergina mėgsta skaityti eilėraščius apie meilę, gyvenimą, ir jau septyneri metai pati juos kuria. Liudą jos draugai čia vadina dailininke ir šio būrelio siela. Ji niekada neateina tuščiomis rankomis. Tai, kas nebepanaudojama buityje, čia visada randa savo paskirtį.
Anot pačios merginos, ji čia ateina kaip į šventę. Liuda nelaukia savaitgalių, ir sako, kad jai nepakanka tų keturių valandų, kurias šie žmonės kartu kasdien čia praleidžia.
Dienos užimtumo kambaryje yra apie 900 knygų, kurios buvo gautos dovanų iš Mažeikių viešosios bibliotekos. Nors knygos ir senos, bet tarp jų yra nemažai geros, skaitomos grožinės literatūros, poezijos.
Užimtumo kambaryje vyksta perskaitytų knygų aptarimai, klausomasi muzikos įrašų, skamba ir pačių atliekama gitaros muzika, dainos. Pasak Svajūnės, jie čia užsidega žvakutę, degina smilkalus, pasimeldžia, o kai kada ir pasimankština.
Spalio 20-ąją šio kambario lankytojai kviečiami dalyvauti Lietuvos žmonių su negalia sąjungos 10-mečio šventėje. Tai bus pirmasis socialinis projektas Lietuvoje, kuriame dalyvaus tiek daug neįgaliųjų. Tarp jų bus ir mažeikiškiai. Neįgaliesiems ta proga organizuojamas didžiulis koncertas, kuris vyks Vilniuje, „Siemens“ arenoje.

BENDRAVIMAS SUARTINO
Anot L. Nabažienės, Dienos užimtumo kambaryje sukurta tokia laisva atmosfera, kad čia ateiti kiekvienam malonu. S. Gritkuvienė žino visų besilankančiųjų bėdas, moka su jais bendrauti, juos užimti. Ji apie šiuos žmones atsiliepia kaip apie sielos ligonius, kurių liga nėra kažkokia gėdinga, kad ją reikėtų slėpti. Tačiau, kaip sako L. Nabažienė, visuomenė, net ir jų artimieji netoleruoja žmonių, kurie turi psichologinių problemų. O bendravimas su tokiu ligoniu yra pats geriausias vaistas, kurio neatstos jokia tabletė.
Tarpusavio bendravimas suartina vieno likimo žmones. Moterys viena kitai stengiasi padėti ir už šios įstaigos sienų: plauna grindis, kartu verda valgį, pabūna su vaikais. „Gražu žiūrėti į tokius jų santykius“, – sako S. Gritkuvienė.
Sėkme patenkinta ir projekto autorė A. Šamonskienė: „Į Dienos užimtumo kambarį ateina daug žmonių. Jie dirba, dainuoja, groja, ir visi labai aktyvūs. Kai rašiau projektą, net pati nesitikėjau, kad taip bus. Labai džiaugiuosi, kad sulaukėme tokių puikių rezultatų“.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto