
proga susitikti, pabendrauti, prisiminti, kas nuveikta per praėjusius metus.
Praėjusią savaitę į Mažeikių kultūros centro pramogų salę rinkosi Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių bendrijos Mažeikių skyriaus nariai. Pristatyta bendrijos praėjusių metų veiklos ataskaita, dalytasi džiaugsmais ir rūpesčiais.
Truputis istorijos
Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių telkimasis prasidėjo 1988 metais. Iš pradžių susikūrė bendrija, su Sąjūdžiu atsirado Tremtinių sąjunga, jau kaip politinė organizacija. Tremtinių sąjunga pradėjo leisti savo laikraštį „Tremtinys“.
Mažeikiuose prieš tuos beveik keturis dešimtmečius susirinkę 300 žmonių balsavo už tai, kad bendrija veiktų kaip visuomeninė organizacija, žmonės nenorėjo dalyvauti politikoje. Bendrijos įstatai įregistruoti 2008 metais.
Pirmasis, kuris telkė Mažeikių krašto žmones į bendriją, buvo Vytautas Tallat-Kelpša. Jis vadovavo labai neilgai. Paskui, jau oficialiai įsteigus bendriją, devynerius metus pirmininko pareigas ėjo Adelė Dambrauskienė. Po jos ketverius metus skyriui pirmininkavo Ringaudas Šličius, trejus metus Danutė Želvienė, o nuo 2012 metų bendrijai vadovauja Bronė Tautvydienė.
Stengiamasi dalyvauti
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkė, pristatydama organizacijos praėjusių metų veiklos ataskaitą, pirmiausia minėjo tai, kad 2024 m. bendrijoje buvo 188 nariai, tačiau per metus 10 narių mirė, o 2 dėl su sveikata susijusių priežasčių narystės atsisakė.
O likusių vis dar dalyvaujančių bendrijos veikloje mažeikiškių veikla aktyvi ir įdomi: jie drauge mini valstybines šventes ir atmintinas dienas, vyksta į kasmetinį tremtinių ir politinių kalinių sąskrydį „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje. Jei yra galimybių, mažeikiškiai bendrijos atstovai vyksta į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos suvažiavimus. Toks suvažiavimas Vilniuje vyko ir praėjusių metų balandį. Į sostinę vyko 4 bendrijos Mažeikių skyriaus atstovai. Suvažiavime priimta rezoliucija, kurioje akcentuojama: Lietuvos komunistų partija turi būti pripažinta nusikalstama organizacija.
„Renginiuose mūsų nariai pagal galimybes stengiasi dalyvauti. Po renginių maloniai pabendraujame tarpusavyje“, – ataskaitinio renginio dalyviams teigė B. Tautvydienė.
Gausybė išvykų ir renginių
Mažeikiškiai bendrijos nariai ne tik vyksta į kituose Lietuvos regionuose organizuojamus juos dominančius renginius, bet ir patys juos inicijuoja.
Pavyzdžiui, praėjusių metų gegužės pradžioje Mažeikių kultūros centre įvyko Motinos dienai skirtas tradicinis politinių kalinių ir tremtinių chorų festivalis ,,Ačiū, Tau, mama, tariu“. Šią šventę organizavo politinių kalinių ir tremtinių choras ,,Atmintis“, dalyvavo Gargždų ir Telšių mišrūs chorai. Šventę savo pasirodymais praskaidrino „Bitutės“, „Gintarėlio“ lopšelių-darželių auklėtiniai ir Romas Dambrauskas, kuris šiai šventei sukūrė dainą apie 1941 m. birželio 14-osios įvykius.
Bendrijos narių mintyse ir širdyse išliko gegužės mėnesį įvykusi ekskursija į Rumšiškes ir Žaslius.
Rumšiškių Liaudies buities muziejuje bendrijos nariai susipažino su tremties ekspozicija, susitiko su šią ekspoziciją parengusia muziejaus gide 95 metų Irena Saulute Valaityte-Špakauskiene.
Vėliau mažeikiškiai aplankė ežerų apsuptą Žaslių miestelį, o paskui – kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškę.
„Už šią kelionę esame dėkingi mūsų bendrijos narei, Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėjai Rūtai Končiutei-Mačiulienei. Ji ne tik paruošė kelionės maršrutą, bet ir lydėjo mus kelionėje“, – pristatydama ataskaitą tikino bendrijos pirmininkė.
Dėkingi už pagalbą ir supratimą
Praėjusi vasara buvo gausi įvykių, renginių, susibūrimų, kurių dalimi buvo ir mažeikiškiai bendrijos nariai, choras „Atmintis“.
Dalis bendrijos narių vyko į Gedulo ir vilties dienos minėjimą Vilniuje, į tremtinių dainų ir poezijos 16-ąją šventę Utenoje, dalyvavo respublikinėje Dainų šventėje Vilniuje, Baltijos kelio 35-osiose metinėse Pasvalio rajone.
„Turbūt pastebėjote, kad mūsų chorui metai buvo gausūs išvykų, įvairių renginių. Visas keliones finansavo Savivaldybė.
Be to, bendrijos valdyba nuoširdžiai dėkinga nariams už laiku sumokamą nario mokestį. Dėkoju R. Končiutei-Mačiulienei už visapusišką pagalbą bendrijos veikloje, valdybos nariams, choristams ir jų vadovei Zitai Gužauskienei“, – pagalbininkus ir rėmėjus vardijo bendrijos pirmininkė.
Alberto Kuznecovo nuotr.