Bendrovės savivalė – situacija be išeities?

Ne vienus metus Savivaldybės administraciją pasiekia seniūnų skundai dėl bendrovės „Besmegeniai“, Mažeikių mieste ir rajone teikiančios interneto, skaitmeninės televizijos paslaugas, nesankcionuotos veiklos – savavalių žemės kasimo darbų.

Seniūnų, kurie kreipėsi į Savivaldybę, teigimu, „Besmegeniai“ jaučiasi visagaliai – kasa, kur nori, kloja savo tinklus, kaip nori, bendrovė ne tik nesilaiko leidimuose nurodytų sąlygų, neretai ji tai daro ir be leidimų.
Su tokiomis problemomis susidūrę seniūnai piktinasi, kad į jų raštus nereaguojama. Opų klausimą ėmėsi svarstyti Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas. Paskutiniame posėdyje buvo nuspręsta Savivaldybės administracijai siūlyti įsteigti atskirą etatą – gal tai padėtų išspręsti problemas, kylančias dėl tokio kasinėjimo.

Rašo skundus

Ne pirmus metus rajono seniūnai Savivaldybės administracijai skundžiasi dėl „Besmegenių“ veiklos, bendrovės atliekamų kasimo darbų. Jie siunčia raštus, pažeidimus užfiksuoja nuotraukose. Ir konstatuoja: dėl kažkokių jiems nežinomų priežasčių ši problema nėra sprendžiama.
Viekšnių ir Tirkšlių seniūnai, kreipęsi į administraciją, užfiksavo, kad „Besmegeniai“ atlieka kasimo darbus be leidimų arba nesilaiko leidimuose nurodytų sąlygų.

Seniūnų teigimu, po bendrovės atliktų darbų lieka betvarkė, žemėje pakloti kabeliai po žiemos šalčių neretai pasirodo paviršiuje, nes būna per sekliai įkasti. Bet kur įrengiami „šulinukai“ trukdo tinkamai atlikti kelių ir gatvių priežiūrą, kliudo einantiems žmonėms.
Dėl šios betvarkės ir savivalės skundai rašomi jau beveik dešimtmetį. Seniūnijos santykius su „Besmegeniais“ dėl leidimų ir atliktų darbų aiškinasi net teismuose.
„Santarvei“ seniūnai teigė pasigendantys tvirtesnio Savivaldybės administracijos požiūrio dėl vieningos tvarkos palaikymo.

Nesilaiko teisės aktų?

Mūsų rajone kasimo darbai atliekami vadovaujantis Tarybos patvirtintu aprašu. Jo pavadinimas gana ilgas ir sudėtingas: Leidimų atlikti kasinėjimo darbus Mažeikių rajono savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (gatvėse, vietinės reikšmės keliuose, aikštėse, žaliuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje išdavimo tvarkos aprašas.

Tvarka buvo patvirtinta 2018 m. gegužę, po trejų metų aprašas buvo koreguotas. Praėjusį mėnesį vykusiame Kontrolės komiteto posėdyje Savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Michailas Norbutas teigė, kad tvarkos aprašas yra geras ir gana griežtas, lyginant su kitų savivaldybių panašaus pobūdžio aprašais. Tačiau ne visos įmonės, atlikdamos kasimo darbus, jo laikosi.
„Aprašas yra teisės aktas, kurio privalu laikytis. Esmė ne aprašo trūkumuose, o tame, kad žmonės jo nesilaiko. Yra ir kitų taisyklių, tokių, kaip eismo, kurių gyventojai nesilaiko. Klausimas: kaip priversti laikytis?“ – kalbėjo M. Norbutas.

Nėra kam sudrausminti?

Kontrolės komiteto posėdžio metu buvo įvardyta, kad bene daugiausia problemų dėl kasimo darbų ir aprašo nesilaikymo sukelia bendrovė „Besmegeniai“, kuri, norėdama teikti savo paslaugas, kloja požeminius tinklus.

M. Norbutas teigė, kad šiuo atveju nelabai gali padėti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, negalima sustabdyti šios bendrovės ir licencijos, nes kasimo darbai nėra licencijuojami.
„Apie galimus pažeidimus gali pranešti bet kas, tačiau pažeidimus konstatuoti, nustatyti gali tik specialistai. Šiuo konkrečiu atveju jau seniai sakiau, kad gali padėti Ryšių reguliavimo tarnyba. Jų artimiausias ofisas yra Šiauliuose. Jiems buvo skambinta. Atsakymas: jeigu bus gautas oficialus skundas, gali atvažiuoti inspektorius, kuris ir gali konstatuoti pažeidimą“, – paaiškino M. Norbutas.

Sugedęs telefonas?

Kontrolės komiteto pirmininkė Rūta Matulaitienė pasidomėjo, ar dėl galimų bendrovės „Besmegeniai“ pažeidimų buvo kreiptasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, nes jų buvo ne vienas.
M. Norbutas atsakė, kad niekas nesikreipė. Pasak administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo, „turi kreiptis tas, kas konkrečiai žino apie pažeidimus. Šiuo atveju – seniūnai, nes reikia nurodyti vietą, kas, kur, kame. Inspektorius neatvažiuos kažkur į gatvę, jis visos gatvės netikrins, reikia tiksliai nurodyti“.

R. Matulaitienei paklausus, kodėl Ryšių reguliavimo tarnybai nebuvo persiųsti seniūnų raštai, M. Norbutas atsakė: „Taip išeis sugedęs telefonas. Man vėl jie rašys“.
Kontrolės komiteto nariai teigė nesuprantantys, kodėl susidarė tokia situacija, nes seniūnai netyli – jie fiksuoja pažeidimus ir siunčia į Savivaldybę.

Fiksuoja galimus pažeidimus

Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavęs Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius patvirtino, kad užfiksuoti pažeidimai ir raštai dėl jų buvo siųsti Teisės ir personalo skyriui, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta.

„Nesąmonė, kad nieko negalima padaryti. Pirmiausia, mes fiksuojame, nes vėliau jie sudarys dar didesnių problemų, nei kad dabar yra. Pakloti tinklai yra bet kur, kur tik „besmegeniams“ reikia, nederinant. Vėliau, kai ten reiks vykdyti projektus, mes jau to padaryti nebegalėsime, nes tinklų savininkai tampa padėties šeimininkais. Mes jau reikalingų darbų ten nebegalime atlikti. Todėl ne kartą buvo siūlyta kreiptis ir kviesti Ryšių reguliavimo tarnybą“, – kalbėjo K. Kryžius.
Jo teigimu, Viekšnių seniūnija turi raštus nuo 2014 m., pranešančius apie „Besmegenių“ savivalę, tačiau niekas nesikeičia.

Nesulaukia atsakymų

„Kažkodėl žiūrima pro pirštus. Nežinau, kokios povandeninės srovės vyrauja, bet mes taip gyventi nebegalime. Yra net ir teismų sprendimai, kad „Besmegenių“ darbai neteisėti, bet Savivaldybė vis vien nesiima veiksmų“, – kalbėjo Viekšnių seniūnas.
K. Kryžius paminėjo, kad buvo kreiptasi ir dėl Viekšnių seniūnijos pastato naudojimo „Besmegenių“ veiklai. Šį pastatą bendrovė naudojanti kaip tarpinę stotelę dėl jos paslaugų teikimo viekšniškiams, tačiau jokių sutarčių su seniūnija nėra sudaryta.

„Į paklausimą dėl pastato naudojimo teisėtumo administracija atsakė: „Vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės Viekšnių seniūnijos veiklos nuostatų 12.26 punktu seniūnija prižiūri, kad tinkamai būtų saugomas ir eksploatuojamas savivaldybei priklausantis turtas, esantis seniūnijos teritorijoje, todėl administracijos direktorius prašo pavesti Viekšnių seniūnijai organizuoti darbą vadovaujantis patvirtintais seniūnijos nuostatais.“ Ar čia yra atsakymas į klausimą, ar teisėtai „Besmegeniai“ naudoja seniūnijos pastatą?“ – Tarybos narių klausė K. Kryžius.

Atsakymo Viekšnių seniūnas nesulaukė ir iš Tarybos Kontrolės komiteto narių.
Pasak jo, kitos bendrovės, kurios atlieka kasimo darbus Viekšnių seniūnijoje, jokių problemų nekelia – atlieka darbą, gavusios leidimus, ir laikosi juose nurodytų sąlygų.

Pateikė pasiūlymų

Viekšnių seniūnas teigė nesuprantantis administracijos neveiklumo. Tuo labiau kad Kontrolės ir audito tarnyba yra nustačiusi pažeidimų „Besmegenių“ veikloje.
„Mes stumdomės ir nieko nedarome. Iš tikrųjų reikia pradėti, jeigu mes norime gyventi geriau.
Yra dar vienas dalykas, kuris turėtų būti išgrynintas. Seniūnas negali būti techninis ekspertas, įgaliotas priimti sprendimus. Mes iš bendro supratimo galime tik pasakyti savo nuomonę ir paprašyti specialistų pagalbos. Manau, dar reikėtų patvirtintame apraše peržiūrėti, pakeisti kasimo įkainius“, – kalbėjo K. Kryžius.

M. Norbutas sutiko su seniūno išsakytomis mintimis. Savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas pripažino: problema esanti tame, kad kasimo leidimus mūsų savivaldybėje išduoda seniūnai, kai kitose tuo užsiima infrastruktūros specialistai. Mūsų savivaldybėje tokio specialisto nėra, dalis funkcijų yra priskirta kitam specialistui, turinčiam reikalingų kompetencijų.
„Problema gali būti sprendžiama įsteigiant šį etatą. Toks specialistas užsiimtų visais infrastruktūros dalykais ir išduotų leidimą kasimo darbams, o taip pat, reikalui esant, galėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą. Tuo labiau kad tokio specialisto reikalauja ir galiojantis Infrastruktūros plėtros įstatymas“, – kalbėjo M. Norbutas.

Kontrolės komiteto nariai, atsižvelgę į išsakytas mintis ir pasiūlymus, nusprendė kreiptis į Savivaldybės administraciją ir siūlyti įsteigti atskirą etatą, kaip tai numato Infrastruktūros plėtros įstatymas, peržiūrėti kasimo įkainius bei iškviesti Ryšių reguliavimo tarnybos specialistus ir kartu su Savivaldybės atstovais įvertinti esamą padėtį bei galimus pažeidimus.

Panašios bėdos

K. Kryžiaus išsakytoms mintims, kalbėdamas su „Santarve“, pritarė ir Tirkšlių seniūnas Juozas Kungys. Pasak jo, laimei, pastaruoju metu „Besmegeniai“ jo vadovaujamoje seniūnijoje savo veikla užsiima mažiau, tai ir problemų sumažėjo. Prieš kelerius metus jų buvę kur kas daugiau, seniūnijai teko kreiptis ir į policiją, problemos buvo gvildenamos teisme. J. Kungys pasakojo, kad teismas „Besmegenių“ veiksmus pripažino neteisėtais.

„Nesinori su verslininkais pyktis, ypač su vietiniais, jie juk moka mokesčius į biudžetą. Stengiamės, kiek galime, jiems ir padėti. Bet kai nepaisoma jokių reikalavimų, teisės aktų ar taisyklių, tada kitos išeities nebėra. Tokia buvo situacija su „Besmegeniais“ – kai atvažiuoja, kasa be leidimo, bet kur ir bet kaip, – pasipiktinimo neslėpė J. Kungys, patvirtinęs, kad su kitomis įmonėmis jokių problemų seniūnijai nekyla.
Pasak seniūno, nemažai nusiskundimų sulaukiama ir iš gyventojų.

„Žmonės skundžiasi, kad „Besmegeniai“ pastato paaukštintus bokštelius-šulinukus prie gatvės, todėl trukdo valyti sniegą, trukdo ir pakelės darbams, kelių greideriavimui. Mūsų rangovai nebenori kelių tvarkyti“, – vardijo Tirkšlių seniūnas.
J. Kungys stebėjosi, kodėl „Besmegeniai“ taip elgiasi, juk tai kenkia bendrovės įvaizdžiui.

Kaltina seniūną

UAB „Besmegeniai“ vadovas Linas Prušinskas „Santarvei“ patvirtino, kad bene daugiausia problemų jų veiklai yra Viekšniuose. Jo teigimu, problemos kylančios ne todėl, kad jie kažką netinkamai atlieka, be dėl to, kad piktybiškai neišduodami leidimai kasimo darbams.
Direktorius tvirtino: kai leidimai išduodami, viskas daroma tvarkingai.
L. Prušinskas informavo, kad bendrovė paslaugas teikia naudodamasi ir antžeminiais, ir požeminiais tinklais.

„Antžeminiai tinklai eina per iš „ESO“ išnuomotas atramas. Dabar dažnai šios atramos yra griaunamos, nes jau nebetinkamos naudoti. Todėl „ESO“ mus informuoja, kad mes savo tinklus paklotume po žeme. Tam reikalingi kasimo leidimai. Kadangi ne visada juos gauname, nukenčia mūsų paslaugų teikimas“, – akcentavo L. Prušinskas.

Direktoriaus teigimu, įmonė prarado šviesolaidinių paslaugų teikimo teritorijas, nes Viekšnių seniūnas neišduoda leidimų, suranda įvairiausių priežasčių, net ir nepagrįstų.
„Palnosuose netekome apie 70 procentų galimos paslaugų teikimo teritorijos, nes per pusę metų negalėjome gauti leidimų kasimui. Elektrikai perkėlė savo tinklus, nugriovė atramas, o mūsų kabelių tiesiog nebėra“, – kalbėjo L. Prušinskas. Pasak jo, panaši situacija pernai buvusi ir Viekšniuose, Mažeikių gatvėje.

Persikelia į kitas savivaldybes

L. Prušinskas kalbėjo, kad problemų kyla ne tik klojant tinklus po žeme, bet ir įvykus avarijai.
„Avarinės situacijos, kai jos įvyksta magistralinėse linijose, likvidavimui kasimo leidimų nereikia. Ypač kai esame priversti nedelsiant reaguoti. Reikia tik informuoti seniūną, bet Viekšnių seniūnas pareiškė, kad mes netinkamai informavome, todėl visur jis mus skundžia, rašo raštus. Kažkodėl, kai įvyksta vandenų avarija ir yra iškasami net keliai, niekas taip nereaguoja ir neskundžia“, – kalbėjo L. Prušinskas.
Dėl situacijos Tirkšliuose L. Prušinskas tvirtino, kad problemų būta seniai, dabar jokių nesklandumų nebėra.

„Blogis įsimena, o gėris – jau ne, užmirštama, kad teikiame internetą, televiziją žmonėms. Juk ne sau tai darome. Dėl kylančių problemų į Mažeikių miestą ar rajoną beveik nebeinvestuojame, plečiamės į kitus rajonus ir miestus – Klaipėdos, Biržų, Plungės“, – vardijo L. Prušinskas.
„Besmegenių“ vadovas apgailestavo, kad bendrovė nesulaukia palaikymo iš rajono valdžios.
„Seniūnus vis dėlto valdo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, juos valdo direktorius, direktorius politiškai pavaldus merui. Tai visos šitos grandinės palaikymo neturime. Ieškome galimybių plėstis kitur“, – „Santarvei“ apibendrino L. Prušinskas.