Sigito STRAZDAUSKO ir Arūno JARMOŠKOS nuotr.
„Veikdami kiekvienas atskirai, mes nuveikiame mažiau, nei darniai veikdami išvien“. Tokiais žodžiais būtų galima apibūdinti bendruomeniškumo esmę.
O bendruomeniškumo pavyzdį, tarsi iš anksto atliepdami į tai, kad 2016-uosius metus Seimas paskelbė vietos bendruomenių metais, pademonstravo mažeikiškių įmonių atstovai ir skulptorius Paulius Daujotas.
Menininko ir įmonių susivienijimo rezultatas – įgyvendinta iniciatyva, projektas „Skulptūros Mažeikių mieste“. Per metus miestui buvo padovanota daugiau nei dešimt skulptūrų.
Pirminė idėja – simpoziumas
Daugiau nei dešimtmetį savo įkurtoje „Pdstudijoje“ dirbantis P. Daujotas apie savo darbus, sumanymus ir ateities planus „Santarvei“ pirmąkart papasakojo lygiai prieš metus – 2015-ųjų vasarį.
Tuomet skulptorius savo pagrindine veikla įvardijo klientų, norinčių įamžinti mirusių artimųjų atminimą, konsultavimą, meninių paminklų projektavimą bei gamybą.
Skulptorius tąkart pasidalijo ir savo sumanymu – Mažeikiuose surengti skulptorių simpoziumą bei jų darbais papuošti miestą.
Nuo simpoziumo iki skulptūros
Planuotam simpoziumui mažeikiškis ruošėsi iš anksto. Tam, kad iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių atvykę skulptoriai turėtų kur apsistoti, kurti ir dirbti, buvo plečiamos „Pdstudijos“ akmens apdirbimo dirbtuvės, tvarkyti reikalingi dokumentai, ieškota pagalbos, rėmėjų.
„Laikas bėgo, o dokumentų rengimas vyko lėtai. Palaikymo iš savivaldybės atstovų trūko. Simpoziumo organizavimą be visa ko stabdė dar ir požiūris bei nuostatos. Mažeikiškiai nepratę prie aktyvių menininkų, prie profesionalių darbų ir visa, kas nauja, baugina“, – teigia P. Daujotas.
Sumanymas nejudėjo į priekį taip greit, kaip planuota, ir skulptoriui kilo mintis padaryti nedidelę skulptūrą. Jai prireikė metalinės sunkvežimio dalies. Ją autorius rado įmonėje „Šaja“. Detalės panaudojimas ne pagal paskirtį sudomino įmonės atstovą, kuris pasisiūlė prisidėti ir prie kitų skulptūrų kūrimo.
Taip atsirado skulptūra „Ženatvė–jungtis“, o idėja skulptorius pakviesti į simpoziumą pasisuko kitu kampu – pavirto į projektą „Skulptūros Mažeikių mieste“.
Lengvai perkeliami objektai
Skulptorius Mažeikių miestą įvardija kaip technokratinį, niūroką, bet turintį daug erdvių, kuriose vietas galėtų rasti menininkų sukurti darbai.
Loreta BUTKUTĖ
Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.
Čia ne miesto puošimas ,o kažkokių avinų sumanimas atsikratyti šiukšlių.GĖDA su tokiomis jų „skulptūromis“.
šita tašikė liuks,tik padėklas labai surūdijęs ,netinka prie vaizdo,tiesa mačiau kažkokią dar prie geležinkelio,ar tenais obuolys apgraužtas,nelabai supratome…kitų dar nemačiau,būtinai apžiuresiu.
Dėkui, Pauliau. Džiaugiuosi tavo darbais.
Tam ir kritika,kad niurzgeti ar girti,bet kad miesto puosimas atiduotas ne i pacias geriausias rankas tai taip jau yra.
Pauliau,jeigu Mažeikiams nereikia,grazink Vieksnius.Ten vietos irgi yra.Parodyk,kad dar vienas zymus zmogus garsina Vieksnius.Prisimins ilgai,o Mazeikius tegul puosia Orleanas.
Tai kodėl nėra aiškinamųjų lentelių tada, jei skulptūros siejasi su tokiomis įdomiomis istorijomis? Atvažiuotų koks užsienietis, jam net per prievartą neišaiškintum kas čia per betono gabalas ir ką jis reiškia.
Ar zinote kad skulptura lagaminas pastatyta beveik toje vietoje kur sovietiniais laikais statant daugiabucius buvo rastas Moses Kaplano lobis beje irgi lagamine.Skulptura nuograuza(prie gelezinkelio perejos)pastatyta po kriause islikusia dar nuo Muravjovo koriko laiku. Skulpturoje prie bibliotekos is raidziu pasleptas zodis.Skulptura pusasis prie snorbankio tikrai turi gilesne isliekamaja verte nei pats snorbankis.kuris pats deja yra skulptura musu valdziazmogiu neveiklumui atminti. Taigi po xanaxa ir gult bambalini alu apsikabinus. Tam kad is ryto galva vel skaudetu ir butu upas dar ant ko nors paniurzget.☺
Geriau nieko nedaryt, tik pazirst… Tokie jau lietuviai. Sėkmės Pauliau, nenuleisk rankų – tie kas džiaugiasi – džiaugiasi tyliai.
Primėtė akmenų ant kiekvieno kampo, betono gabalų ir wow, kažkas velniškai gražu… Menininkai kaip menininkai, bet pasvaidę tokius darbus miesto vietose jokio įspūdžio nepalieka. Norėjo palikti, parodyti savo darbą, tai reikėjo pasirinkti vieną vietą ir viskas – parką kokį, o ne visur, kur tik papuola…
Ir ne skulptūromis domėtis reiktu, o pačiu miestu. Parkai apversti aukštyn kojomis, po žiemos melioratorių parkelio tvenkiny visos žuvys išdvėsusios, vietomis takai, tokie, kad nepaeisi normaliai, o apie visa miesto niūrumą aš tik patyliu. Po studijų grįžti kaip į kokį vaiduoklį. Niekada nieko įdomaus nevyksta. Tai, žodžiu. Vaiduoklis ir tiek, kas iš to, kad jį tvarko…
Žaltys priklauso Gabijos gimnazijai. Man irgi jis labai patinka, pakelia nuotaiką. Miestui reikia daugiau pozityvo, todėl smagesnių tų skulptūrų reikėtų. Kaip pavyzdžiui Sodų parkelyje… kiek jau metų stovi ežiukas, arkliukas, žiogas… kiek vaikams laimės, ir tėvai džiaugiasi. Taip pat skulptūra „Motina“, irgi sodų parkelyje… nerealiai atrodo. Man asmeniškai J. Daujoto darbai nelabai patraukė dėmesį… bet tai puiki pradžia ir galimybės tobulėti.
Man labai patinka Žalčio galva su karūna Sodų skverelyje šalia Vaižganto pabaigos. Taip puikiai pataikyta – ilgas žaltys, šalia auga eglaitės. Visiškai kitokia nuotaika!
Gal aš ir nesuprantu to meno, bet nepavadinčiau tų statybinių šiukšlių skulptūromis. Pasižiūrėkit Telšiuose kokios gražios skulptūros! Ir jos bent kažką simbolizuoja, asocijuojasi su miestu. O kuo betono gabalai asocijuojasi su miestu? Čia „tipo“ kad Mažeikiai pilki ir neįdomūs?
Ačiū už niūriam miestui suteiktas dar niūresnes skulptūras. Dabar einu išgeriu Xanax, kad jų nematyčiau.
dalia Ar Mazeikiuose kitu skulptoriu nera? Dar niuresni Mazeikiai su jusu skulpturomis.