Žemės ūkio plėtrai papildomai numatoma skirti 130 mln. litų.
Didžiąją dalį šios sumos planuojama panaudoti tiesioginėms išmokoms didinti, dalis pinigų atitektų sausros nuostoliams kompensuoti. 
MINISTERIJOJE IŠSIDERĖJO PAPILDOMŲ LĖŠŲ
Apie paramą kaimui kalbėta neseniai Žemės ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo ir Savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevičius bei Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas.
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė informavo, kad Žemės ūkio ministerija Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdyje kitų metų biudžete žemės ūkio ir kaimo plėtrai papildomai išsiderėjo 5 proc. lėšų daugiau, negu numatyta Seimui pateiktame biudžeto projekte.
Tai sudarytų 130 mln. litų, iš jų 50 mln. litų numatoma skirti šių metų gamtos padarytiems nuostoliams kompensuoti.
R. Gramas pastebėjo, kad daugiausia diskusijų kyla dėl likusios 80 mln. litų papildomos sumos. Ji konkuruoja su kita didele žemdirbiams kilusia problema – gamtos padaryta žala.
LEMS KITŲ METŲ IŠMOKAS
Ministerijos skaičiavimais, gamtos padaryti nuostoliai viršija 600 mln. litų, tačiau pagal Europos Sąjungos reglamentą leidžiama kompensuoti nuostolius tik tiems ūkininkams, kurių pajamos sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc.
Tie nuostoliai, kuriuos su ES leidimu būtų galima kompensuoti iš nacionalinio biudžeto, siekia apie 350 mln. Lt.
Kompensacijų lygis negali būti didesnis kaip 50 proc. patirtų nuostolių, taigi realiai gamtos padarytai žalai kompensuoti reikėtų ne mažiau kaip 100 mln. litų, tuo tarpu Strateginio planavimo komitete svarstoma tik 50 mln. litų suma.
Žemės ūkio ministrė atkreipė dėmesį, kad verta diskutuoti, kaip tikslingiau panaudoti visą papildomą 130 mln. Lt sumą.
Anot jos, kompensacijos už patirtus nuostolius žemdirbiams būtų vienkartinės, tuo tarpu mąstydami strategiškai ir skirdami visus 80 mln. litų tiesioginėms išmokoms padidinti, fiksuotume 3 proc. vienam pasėlių hektarui aukštesnį išmokų lygį.
Mūsų šalis, padidinusi vadinamąjį nacionalinį voką, kitais metais galėtų pretenduoti į didesnį tiesioginių išmokų finansavimą.
KOMPENSACIJOS NEBUS MOKAMOS
Kompensuoti dėl sausros patirtus 11,7 milijono litų nuostolius prašo beveik 1170 rajono žemdirbių.
Jau dabar aišku, sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjas R. Gramas, jog dalinės kompensacijos nebus didelės. Ko gero, pinigai žemdirbių sąskaitas pasieks tik kitais metais.
Žemės ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime buvo akcentuota, kad nuo kitų metų kompensacijos dėl stichinių reiškinių padarytos žalos galės būti mokamos tik tiems, kurie dalyvaus vienokioje ar kitokioje draudimo sistemoje.
Ministerija jau baigia parengti tris draudimo modelius ir netrukus juos žada paskelbti.
Nuotr. iš redakcijos archyvo:
Šiemte žemdirbiai deklaravo 60 tūkstančių hektarų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių.
