Bugeniškiai, besipriešinantys danų kapitalo įmonės „Bugenių agro“ ketinimams plėsti kiaulių kompleksą, nebepasitiki nei Seimu, nei Vyriausybe.
Teisę gyventi švarioje aplinkoje jie ketina ginti tarptautinių organizacijų padedami.
Bugeniškių nuomonė nepasikeitė ir po diskusijų prie apskritojo stalo, kurioje dalyvavęs Seimo narys Stanislovas Giedraitis pažadėjo ginti gyventojų interesus.
Parlamentaras informavo, kad artimiausiu metu kiaulių kompleksų plėtros problemos bus nagrinėjamos Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetuose, kurių narys jis yra.
KALTINO MUŠIMU
Į VIENUS VARTUS
Stanislovas Giedraitis,
Seimo narys:
– Sudėtinga situacija. Manau, kad rasim sutarimą. Yra komplekso šeimininkas. Žmogus, kuris atėjo su savo lėšomis, energija, nori dirbti. Jam irgi turim sudaryti sąlygas.
Atėjo nauji laikai ir neturime būti, kaip sakoma, stuobriai. Turime susiorientuoti, išsaugant savo žmones, savo kraštą.
Žinau iš istorijos teigiamų dalykų. Kai dirbau Alytaus rajone, vis klausdavome: kas čia gyveno, kas dirbo tame krašte. Sako, norvegai. Jie įnešė kultūros į tą kraštą. Parkai, želdiniai gražūs. Ūkis nuostabus. Tai buvo ir tų žmonių didelis indėlis.
Manau, kad ir čia atėjo šeimininkas, norintis dirbti, ir mes turime su juo tinkamai elgtis.
Valdas Morkūnas, bendrovės, diegiančios naujas technologijas gyvulininkystėje, vadovas:
– Ažiotažas dėl kvapų atsirado 2004 metais, kai pasirodė užsienio investuotojai. Kai dirbau Tirkšliuose, „Jaunosios gvardijos“ kolūkyje, veikė 800 karvių, 5000 kiaulių kompleksai. Niekas dėl jų nekėlė problemų.
Man dabar tenka važinėtis po Lietuvą ir susipažinti su visais kompleksais. Niekur nemačiau, kad stambesni kompleksai būtų labai nutolę nuo gyvenviečių. Manau, kad pasipriešinimas tėra žaidimas į vienus vartus.
Pavyzdžiui,12 tūkstančių kiaulių kompleksas yra vos ne Eigirdžių miestelio (Telšių r.) vidury, tačiau žmonių triukšmo negirdėti. Galime paimti daugiau lietuviškos kilmės kiaulių kompleksų. Nėra to ažiotažo, kuris keliamas dėl užsieniečių.
Teko važinėti po Daniją ir matyti spaudoje tas antraštes, kaip mes užsieniečius priimame. Ten gyvenantys lietuviai klausia: kas čia vyksta?
Mes matome musę, bet nematome dramblio. Jeigu jūs tik kovojate už ekologiją, tai nueinantis kelias. Čia stovi naftos perdirbimo gamykla, kuri aplinką „patręšia“ cheminiais produktais.
TARYBOS
SPRENDIMAS
NEPANAIKINTAS
Antanas Naujokas,
laikinai einantis Savivaldybės
Juridinio skyriaus vedėjo pareigas:
– Savivaldybė yra priėmusi sprendimą neleisti kiaulių komplekso plėtros, ir jį reikia gerbti. Yra Europos savivaldos konvencija, Vietos savivaldos įstatymas, valdžių atidalijimas. Turėčiau priminti, kad Seimas neturėtų kištis. Vyksta teismai, tačiau sprendimas nepanaikintas, jis yra teisėtas.
Iš kitos pusės, dėl sprendimo motyvacijos.
Turbūt geriau būtų, jei mes nedarytume prisiminimų vakaro iš susitikimo, kad tarybiniais laikais buvo taip ar anaip. Gerai, kad tų laikų nėra ir duok Dieve, kad jų niekada nebūtų. Tada ne tik žemė, bet ir žmonės buvo valstybiniai. Niekas jų neklausė nuomonės, nors tokių kompleksų nebuvo daug.
Dabar dėl gyventojų interesų. Aplink – privati žemė. Tos žemės savininkai taip pat turi savo interesus – vieni statosi, kiti – rengiasi statyti, treti – užsiima kažkokia veikla. Jeigu čia būtų kaip prašyta – 46 tūkstančių kiaulių kompleksas… Kaip matome iš pavyzdžių Lietuvoje, tai vadinama tik kojos įkėlimu.
Čia gyvenančių žmonių teisės labai apribotos. Tokius pat interesus kaip komplekso savininkas ponas Ervinas turi ir kiti gyventojai bei kiti turto savininkai. Sanitarinė zona 1,5 kilometro, tai ji eina palei Bugenių gyventojų tvoras ir į tą zoną patenka 21 sodyba. Kas jas ištinka? Dėl apribojimų ūkinei veiklai jos paliekamos tik egzistuoti.
Dėl plėtros. Geografinė situacija komplekso veiklai nepalanki – aplinkui mažai žemės, sklypai maži. Mėšlui įterpti reiktų apimti labai didelę teritoriją. Tektų įeiti ir į Skuodo rajoną.
Kitokia situacija galbūt ten, kur intensyvesnė žemdirbystė. Pvz., Pakruojyje, Joniškyje, Suvalkijoje.
Taryba sprendimą priėmė atsižvelgdama ir į socialinius dalykus, būtent į žmones. Verslas nėra viskas. Ne viską galima pamatuoti pinigais. Mažos kaimo mokyklos neekonomiškos, bet jos reikalingos dėl žmonių.
Manyčiau, kad tokia diskusija galėtų vykti tiktai pasibaigus teismo procesams, nes Taryba priėmė sprendimą ne tik neleisti auginti 46 tūkstančius kiaulių, bet ir neigiamą sprendimą dėl 12 tūkstančių kiaulių.
O dėl naftos perdirbimo gamyklos, ar tai reiškia, jei žmogus neturi rankos, jam galima nukirsti ir koją? Manote, kad mažeikiškiai labai džiaugiasi šia gamykla?
Kai Kaune, Žemės ūkio universitete, vyko pasitarimas dėl kiaulių ūkio plėtros, neatvyko nė vienas Seimo narys ar Vyriausybės atstovas, nors kvietėme. Priėmėme rezoliuciją, kurioje išdėstėme problemas. Pagrindinė – reikia riboti kiaulių kiekius.
Yra pakankamai duomenų, kad Vakarų Europoje kiaulių skaičius ribojamas ir neįsivaizduojama tokia veikla, kai nesilaikoma aplinkos apsaugos reikalavimų. Lietuvoje teisės aktų yra pakankamai, tik juos reikia vykdyti. Kaip Kalvarijų savivaldybėje 100 tūkstančių kompleksas galėjo veikti be poveikio aplinkai vertinimo? Tik kilus triukšmui nubaustas aplinkos apsaugos agentūros skyriaus vedėjas ir ministerija priėmė sprendimą sustabdyti veiklą.
Daugelis kompleksų veikia savivalės pagrindu ir su korumpuotų valdininkų pagalba. Kaip gali valdininkas išduoti leidimą, nesilaikydamas teisės aktų? Jį teisti reikia, o ne skirti papeikimą ar pastabą.
Zigmantas Kristutis,
Savivaldybės ekologas:
– Manau, kad teisinga Savivaldybės pozicija dėl kiaulių komplekso plėtros. Turi būti darnus vystymasis atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir gamtosauginius interesus – kad neužgožtų vien ekonominiai.
Būtina išsaugoti gamtą. Čia daug upelių. Laistomos srutos gali užteršti požeminius, gruntinius vandenis. Mes manome, kad reikia apriboti kiaulių skaičių.
UŽ VERSLĄ,
BET NE GIGANTIŠKĄ
Jonas Siminkevičius,
Savivaldybės vicemeras:
– Savivaldybė ne prieš verslą. Už verslą, bet gerą, konkurencingą, kuris nepažeidžia gamtosaugos reikalavimų ir viešojo intereso. Žiūrėkime, kad vienas verslas neužgožtų kaimo žmonių, kurie vykdo kitokį verslą.
Iš komplekso į laukus per metus būtų išvežta 30 tūkstančių tonų srutų. Kas liktų iš kelių?
Turime raštą iš Latvijos. Pagal Europos Sąjungos susitarimus, jeigu statomi dideli kompleksai, turi būti suderinta su kaimynine valstybe. Juk iš departamento yra raštas, kad galima ir tarpvalstybinė tarša.
Visuomenė sunerimo, žinodama šias problemas. Surinkta daugiau kaip 4 tūkstančiai parašų.
Stanislovas Skurvydas,
Bugenių bendruomenės atstovas:
– Prieš penkiolika metų galbūt ir buvo įmanoma atgaivinti kompleksą, nes nieko nežinojome, kokios grėsmės kyla. Dabar bendraujame su visa Lietuva, turime daug negerų pavyzdžių.
Teismuose advokatas (atstovaujantis „Bugenių agro“ – B. R.) į mūsų pastabas dažnai replikuoja: kas būtų, jeigu būtų… Nisenas („Bugenių agro“ savininkas – B. R.) yra Šiaulėnų kiaulių komplekso direktorius. Neuždengtos lagūnos, kiaulių maitos. Visa tai užfiksuota nuotraukose (su jomis galėjo susipažinti ir pokalbio dalyviai – B. R.). Įsivaizduojate, kokia ten smarvė! Ar norėtumėte ten kasdien gyventi?
Čia dar nėra komplekso, o žmonės žino, kokia smarvė, kai laistomos srutos ne tik laukuose, bet ir… ant kelio. O jei būtų auginama 46 tūkstančiai kiaulių, kaip gyventume tada?
SVARBIOS
IR SAVO INVESTICIJOS
Vaidotas Jermolavičius,
Bugenių bendruomenės atstovas:
– Žmonės ne prieš verslą, bet ne tokį gigantišką. Dabar dvidešimt pirmas amžius, kalbame užsienio kalbomis. Susiskambinome su viena Danijos europarlamentare. Ji sakė: tik neįsileiskite tų mūsiškių, todėl, kad Danija yra visai sunaikinta.
Danija iki 2015 metų yra numačiusi iškelti didžiąsias kiaulides į Rytų Europos šalis. Todėl, kad ši šalis yra viena didžiausių baudų mokėtojų Europos Sąjungoje pagal Nitratų direktyvą, t.y. dėl srutų laistymo. Gal galite tai paneigti?
Daug kas ploja – ateina užsieniečiai. Jei apie istoriją kalbame, kažkada ir į Ameriką užsienietis nuplaukęs veidrodėlį į auksą mainė. Irgi investavo.
Pastatom save į aborigenų padėtį. Juk gali lietuvis investuoti. Pastatys restoraną ir įdarbins dešimt žmonių – tiek, kiek dirbtų kiaulių komplekse. Aš pats kaimo turizmo sodyboje įdarbinčiau du žmones, bet dėl komplekso mano investicijos sustojo.
Mes bendraujame su kitomis bendruomenėmis, kur yra dideli kompleksai, žinome, kokia ten situacija. Prašom, tegu augina 3 tūkstančius kiaulių, bet ne 46 tūkstančius! O kas gali paneigti, kad nebus ir 100 tūkstančių? Mes žodžiais nepasitikime. Seimas, atleiskit, savo darbo nedirba.
Lietuvoje nebėra kuo pasitikėti. Turime nuotraukų, esame susisiekę su tarptautinėmis organizacijomis, jaučiame jų susidomėjimą. Nesustosime, eisime tolyn.
Antanas Raubys,
Ruzgų gyventojas:
– Bandau čia kaimo turizmo sodybą kurti. Kai čia atėjau 2005 metais, kompleksas buvo miręs, nė minčių nebuvo, kad jis atgis. Be abejo, žinojau, kad naftos perdirbimo gamykla stovi. Tiesiog nusprendžiau, ar man ateiti į tą vietą, kuri bus man nepalanki. Savo investicijas aš noriu panaudoti naudingai, kad perspektyvą turėčiau. Ateinu, pradedu kurtis, išduotas leidimas, o vėliau sužinau, kad čia bus sanitarinė zona ir kaimo turizmo nebegalės būti. Vadinasi, kad mano investicija yra niekas. Iš ko paprašyti grąžinti mano išleistus pinigėlius? Teismai tęsiasi, ir aš nieko daryti nebegaliu.
PASIGEDO
SPECIALAUS PLANO
Ervinas Nisenas,
danų kapitalo įmonės
„Bugenių agro“ savininkas:
– 2005 metais pirkau kompleksą. Įsivaizdavau, kad leidimą auginti 12 tūkstančių kiaulių per metus (tokios buvo jo apimtys – B. R.) galima atnaujinti.
Su technologu paskaičiavome, kad pagal naujausias technologijas šiuose pastatuose galima auginti 44 tūkstančius kiaulių. Ir paprašėme Savivaldybės leidimo tokiam kiaulių skaičiui. Kai plėtrai nebuvo pritarta, pasiūlėme kompromisą ir pateikėme projektą dėl 12 tūkstančių kiaulių. Tačiau jie (Tarybos nariai – B. R.) buvo ir prieš mažesnį kiaulių skaičių. Pirkome kompleksą, daug investavome, bet veiklos nėra. Kol nėra teismo sprendimo, auginsime kiaulių tiek, kiek galime pagal įstatymus (be leidimo – ne daugiau kaip 3 tūkstančiai kiaulių per metus – B. R.).
Nebūtinai mes siekiame auginti 46 tūkstančius kiaulių. Galime eiti į kompromisą, kad ir mes būtume patenkinti, ir Savivaldybė, ir žmonės būtų patenkinti.
A. Naujokas:
– Poną Erviną norėčiau užjausti, kad šitą kompleksą įsigijo, nežinodamas, ką čia galima daryti. Jeigu būtų žinojęs, kokia veikla bus leistina, tų problemų nebūtų kilę. Ne nuo to galo pradėta.
Virginija Korsakovienė,
Šiaulių regiono aplinkos
apsaugos departamento
direktoriaus pavaduotoja:
– Su visuomene, institucijomis bendraujame gana seniai, kai tik kompleksų plėtra prasidėjo ir atsirado tos problemos. Ūkinei veiklai leidimus išduoda savivaldybė, tai yra politinis sprendimas. Mes esame taršą kontroliuojanti institucija, kai jau yra pasekmės.
Situacija jau yra perėjusi į kitą lygmenį. Valstybė turėtų parodyti politinę valią. Galbūt visos šalies mastu parengti specialųjį planą, kuriame būtų aiškiai įvardinta, kokia plėtra, kokiose vietose galima plėtoti vienokią ar kitokią veiklą. Ir ūkinės veiklos vykdytojai konkrečiai žinotų, ar jie gali įsigyti turtą vienokiai ar kitokiai veiklai.
Tą klausimą jau buvome iškėlę 2004 metais, man teko dalyvauti komisijose. Žemės ūkio ministerija lyg ir buvo įsipareigojusi tokį planą parengti, tačiau jo nesulaukėm. Manau, kad atėjo laikas tokiam planui atsirasti.
S. Giedraitis:
– Kompleksų plėtros klausimą artimiausiu metu rengiamės svarstyti Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetuose, Seimo pirmininkė Irena Degutienė irgi tuo susirūpino, kitą savaitę vyks susitikimas su bendruomenių atstovais.
Viską darysiu, kad Jūs nesijaudintumėte. Vis dėlto esu išrinktas ginti Jūsų interesų.
Svarstysime, giliai išanalizuosime šiuos klausimus. Svarbu surasti protingus variantus ir išsaugoti gamtą. Savivaldybės sprendimas – pagrindinis, kertinis akmuo.
Kiek aš informuotas, Žemės ūkio ministerijos pozicija yra, kad reikia plėsti kiaulių kompleksus. Mūsų pozicija, kad būtų darniai rūpinamasi aplinkosauga. Komitetas turi ryžtingai imtis sprendimų, siūlymų. Kaip matome, vietos žmonės ir savo verslą jau vysto, investavo lėšų, ir mes turime į tai atsižvelgti. Situacija labai pasikeitė. Ir daug ką reikia patikslinti, sugriežtinti sąlygas. Mes čia gyvename, čia dirbame ir mums yra didelė atsakomybė gerbiant ir investuotojus, ir šeimininkus.
Išsakytos nuomonės man svarbios. Pamačiau situacijos sudėtingumą. Reikia labai apgalvotai priimti įstatymus.
Ši diskusija įvyko Savivaldybės vicemero J. Siminkevičiaus iniciatyva. Sužinojęs, kad Seimo narys S. Giedraitis drauge su departamento atstove V. Korsakoviene bei verslo įmonės atstovu V. Morkūnu vyksta į „Bugenių agro“ susitikti su bendrovės savininku, J. Siminkevičius apie tai informavo bendruomenės atstovus, Savivaldybės administracijos direktorių.
E. Nisenas nesipriešino, kad pokalbyje dalyvautų nekviesti Savivaldybės bei bendruomenės atstovai, tačiau buvo linkęs neįsileisti žiniasklaidos.
Danija yra numačiusi iki 2015 metų iškeldinti didžiąsias kiaulides į Rytų Europos šalis. Antano JANUŠONIO pieš.
