Buhalterijos niuansai: moksleiviai sau, krepšeliai sau

Mažeikių rajone nesilaikoma Vyriausybės nustatytų bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo principų. Pažeidžiama nuostata, kad valstybės paskirtos moksleivio krepšelio lėšos keliauja paskui moksleivį. Rajono mokykloms nenaudinga didinti moksleivių skaičiaus, nes jų ugdymui skirti pinigai į mokyklos biudžetą pervedami tik sausio mėnesį. Ypač aštriai šią problemą išgyvena „Ventos“ vidurinė mokykla. Šiemet šią mokyklą pradėję lankyti 82 penktokai savojo krepšelio privalo laukti net keturis
mėnesius.
Švietimo ir mokslo ministerija Savivaldybę kaltina aplaidumu, o ši teisinasi, kad nėra patvirtintos lėšų perpaskirstymo metodikos.
NUSTATYTI
FINANSAVIMO PRINCIPAI

Prieš ketverius metus Vyriausybė nustatė bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo principus. Nuo to laiko mokyklų lėšas sudaro: moksleivių krepšeliai (pinigai pervedami iš Valstybės biudžeto), Savivaldybės skiriami pinigai mokymo aplinkai finansuoti, tikslinės lėšos programoms ir projektams vykdyti bei rėmėjų pinigai.
Kasmet Seimas nustato lėšas vienam sutartiniam moksleiviui ugdyti.
Ši suma vadinama moksleivio krepšeliu. Šiemet vienam moksleiviui skiriama 1824 litai. Be to, yra taikomi papildomi koeficientai (pvz., specialiųjų poreikių, skirtingų tipų mokyklų, kaimo ir miesto moksleiviams). Svarbiausias tokios finansavimo tvarkos tikslas – veiksmingiau naudojant lėšas kelti ugdymo kokybę.
Moksleivio krepšelio lėšos yra naudojamos pedagogų atlyginimams mokėti, jų kvalifikacijai kelti, vadovėliams bei kitoms mokymo priemonėms įsigyti, mokyklos valdymui bei bibliotekai, pedagoginei-socialinei bei psichologinei pagalbai.
Vyriausybės priimto nutarimo 11 straipsnyje nurodoma, kad, moksleiviui pereinant iš vienos bendrojo lavinimo mokyklos į kitą, valstybės nustatytas moksleivio krepšelis keliauja paskui jį. Savivaldybė turi perskirstyti lėšas.

MAŽĖTI YRA NAUDINGIAU
Mūsų rajone moksleivio krepšelio lėšos nėra perskirstomos. Mokyklų biudžetas formuojamas kalendoriniams metams pagal rugsėjo mėnesį mokyklose patvirtintą moksleivių skaičių. Mokslo metų eigoje mokiniui išėjus mokytis į kitą mokyklą, jo krepšelis lieka senojoje mokykloje.
Taip pat pinigai neperskirstomi ir tada, kai mokinys baigia pradinę mokyklą ir pradeda mokytis vidurinėje – keturis mėnesius jo ugdymui yra naudojamos naujosios mokyklos sutaupytos lėšos.
Mažeikių Pavasario vidurinės mokyklos direktorius Stanislovas Jakučinskas „Santarvei“ sakė, kad dėl to jo vadovaujamai mokyklai problemų nekyla ir ugdymo procesas nenukenčia.
„Žinoma, būtų geriau, jeigu pinigai būtų skiriami mokslo metams, tai yra nuo rugsėjo pirmosios iki rugsėjo pirmosios. Tačiau tokia yra biudžeto formavimo tvarka. Be to, esame mažėjanti mokykla: kasmet naikiname du klasių komplektus. Tai padeda išlyginti mokyklos biudžetą ir sutaupyti. Juk mums lieka dvyliktokų pinigai“, – kalbėjo S. Jakučinskas.
Šiemet Pavasario vidurinė mokykla išleido penkis dvyliktų klasių komplektus, o suformavo tik tris penktokų klases. Apskritai daugelyje Mažeikių rajono mokyklų mažėja mokinių skaičius, todėl jų vadovai nesiskundžia dėl to, kad moksleivio krepšelis nėra perskirstomas.

TEISINGUMO PAIEŠKOS
Kitokia situacija yra „Ventos“ vidurinėje mokykloje. Per dvejus metus mokykla padidėjo 149 mokiniais. Šiemet teko formuoti net 6 penktokų klases. Buvo priimti 82 naujokai. Mokinių daugėjimui įtakos turėjo ir tai, kad šiemet gimnazijos neformavo penktųjų klasių. Kai kurie tėvai, norėdami, kad jų vaikai mokytųsi „Ventos“ vidurinėje mokykloje, „šturmavo“ ne tik mokyklos vadovybę, bet ir Švietimo skyrių.
Būtent Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus ir įtikino direktorę Ramunę Badaukienę formuoti dar vieną penktokų klasę. Tačiau šių klasių ugdymo proceso finansavimas iki šiol nėra išspręstas.
„Tie mokiniai turėtų „atsinešti“ savuosius pinigus, nes juk būtent tokia yra moksleivio krepšelio idėja – pinigai eina paskui mokinį. Tačiau realiai tie pinigai atkeliaus tik sausio mėnesį. Keturis mėnesius jie lieka pradinėse mokyklose. Jeigu dirbčiau tokioje mokykloje, kur mažėja mokinių skaičius, galbūt ir aš tylėčiau. Tokioms mokykloms naudinga, kad lėšos nėra perskirstomos: už sutaupytus pinigus jie gali įsigyti įvairių priemonių. Tačiau mes didžiąją dalį šių lėšų turime panaudoti penktokų mokytojų atlyginimams mokėti“, – teigė R. Badaukienė.
Direktorė sakė nepretenduojanti į pinigus, skirtus pedagogų kvalifikacijai kelti ar vadovėliams įsigyti. Ji paskaičiavo, kad vien mokytojų atlyginimams skirta dalis siekia 50 tūkst. litų. Savivaldybė žada šiam tikslui iš rezervinio fondo skirti 14,5 tūkst. litų (vienai penktokų klasei išlaikyti). Visa kita mokykla privalo padengti iš savų resursų.
„Kartais pamąstau, kad mokyklai visiškai nenaudinga didinti mokinių skaičių. Tačiau kita vertus, šiuolaikinė vadyba draudžia šitaip galvoti. Vadinasi, per daugelį metų susiformavo geras mokyklos įvaizdis. Neturiu teisės į tai numoti ranka“, – sakė „Ventos“ vidurinės mokyklos vadovė.
R. Badaukienė teigė ne kartą apie šią problemą kalbėjusi direktorių pasitarimuose, Savivaldybės taryboje. Jai visą laiką buvo akcentuojama, kad šis klausimas yra sunkiai išsprendžiamas.
„Neįsivaizduoju, kodėl mūsų rajone neegzistuoja teisingumas. Apskritai mažai turiu palaikančiųjų, o direktoriais kartais net pyksta ant manęs. Pasidariau nusistovėjusio vandens drumstėja“, – piktinosi R. Badaukienė.

GAL IR NETEISINGA,
TAČIAU…

Vicemeras Viktoras Bugnevičius „Santarvei“ sakė nežinojęs, kad kyla problemų dėl to, jog lėšos yra neperskirstomos. Savivaldybės tarybai kaip tik yra rengiamos į kitų savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklas išvykstančių moksleivių pinigų perskirstymo taisyklės. Tačiau dar negalvojama apie tai, kad būtina pinigus perskirstyti mūsų rajono mokykloms.
„Jeigu Švietimo skyrius pageidautų, manau, kad tos lėšos būtų perskirstytos. Tačiau kol kas tokios iniciatyvos nebuvo. Sutinku, kad pas mus kreivai žiūrima į populiarias mokyklas. Pavyzdžiui, jeigu mokyklų vadovų pasitarimuose pagiriu Pavasario vidurinę mokyklą, kuri šalyje yra sportiškiausia, iš karto pradedama šaipytis. Nežinau, kodėl taip yra. Be to, direktoriai dažnai linkę manyti, kad dėl jų mokyklose mažėjančio mokinių skaičiaus yra kaltos kitos mokyklos. Savų klaidų retas kuris ieško“, – kalbėjo V. Bugnevičius.
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus teigė, kad moksleivio krepšelio mechanizmas yra „nuo sausio iki sausio“. Anot jo, gal tai ir nėra teisinga metodika, tačiau jis nieko padaryti negali.
„Suprantu, kad tai yra nesąmonė. Aš, kaip tėvas, taip pat norėčiau, kad nuo rugsėjo pirmosios mano vaiko pinigai būtų toje mokykloje, kurioje jis mokosi. Tačiau kaip vedėjas, nieko padaryti negaliu. Nėra pinigų perskaičiavimo metodikos. Kaip atskirti, kiek vaikas sunaudojo per devynis mėnesius? Vaikai yra gyvi žmonės, jie nuolat juda iš vienos mokyklos į kitą, todėl negalime kiekvienąkart perskaičiuoti jų krepšelio. Mes padalijame taip, kad užtektų visiems“, – sakė A. Stonkus.
Savivaldybėje yra suformuotas rezervinis fondas, kurį sudaro 1,5 proc. moksleivio krepšelio pinigų. Būtent iš šito fondo yra „lopomos“ mokyklų biudžetų skylės.

SAVIVALDYBĖ TURI
PASIRŪPINTI

Skuodo Švietimo skyriaus vedėjas Romas Kasparas „Santarvei“ prisipažino, kad ir jų Savivaldybė „nežaidžia tokių žaidimų“, tai yra neperskirsto moksleivių krepšelio lėšų. Tačiau moksleivis, išeidamas mokytis į kitą rajono mokyklą, išsineša iš jo krepšelio nupirktus vadovėlius. Anot vedėjo, visai kita situacija, kai mokykloje pradeda mokytis 82 naujokai.
„Manau, kad tokiu atveju pinigus būtina perskirstyti. Jeigu mūsų rajone taip atsitiktų, rašyčiau įsakymą ir tie pinigai būtų perskaičiuoti“, – kalbėjo R. Kasparas.
Švietimo ir mokslo ministerijos Finansų politikos departamento vyresnioji specialistė Jolita Mackevičienė nustebo išgirdusi, kad Mažeikių rajone yra neperskaičiuojamas moksleivio krepšelis.
„Nereikia jokių ministerijos reglamentų. Įstatyme labai aiškiai parašyta, jog, mokiniui perėjus į kitą mokyklą, Savivaldybė turi pasirūpinti, kad krepšelis keliautų paskui jį. Kaip galima pinigus palikti kitoje mokykloje? Manau, kad tai – jūsų Savivaldybės apsileidimas. Vadinasi, ji neprižiūri savo mokyklų“, – kalbėjo specialistė.
J. Mackevičienė sakė, kad rajonų savivaldybių darbuotojai dažnai klausia, kaip teisingai perskaičiuoti moksleivio krepšelio lėšas, tačiau nė karto nesulaukė klausimo, ar iš viso reikia perskaičiuoti.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto