Per kelis mėnesius beveik perpus sumažėjo butų kainos. Trečdaliu pigo namai ir žemės sklypai. Nekilnojamojo turto specialistai mano, kad tai lėmė pablogėjusi gyventojų materialinė padėtis, baimė dėl ateities ir sugriežtintas bankų paskolų išdavimas.
KAINŲ KRITIMAS TĘSIASI
Mažeikiuose sumažėjo ir perkančiųjų butus, ir parduodančiųjų. O nekilnojamojo turto kainos nukrito beveik dvigubai. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Re/Max“ tarpininko Audriaus Meškio, didysis kainų kritimas prasidėjo iš karto po Naujųjų metų ir tęsiasi iki šiol.
Prieš porą metų Mažeikiuose buvo pastebimas didžiulis būsto pirkimo bumas. Nekilnojamojo turto kainos kilo visoje šalyje, žmonės ėmė paskolas ir pirko butus, namus, žemės sklypus. Mažeikiuose šį procesą nulėmė dar ir užsieniečių antplūdis į mūsų rajoną, kai buvo remontuojama UAB „Mažeikių nafta“. Pasak A. Meškio, vyravo nuomonė, kad kas tuomet nenusipirks buto, po kelių mėnesių mokės dar brangiau.
Specialisto teigimu, situacija nekilnojamojo turto rinkoje parodė, kad viskas turi ribas ir nepamatuotas nekilnojamojo turto pirkimas atsisuko prieš pačius žmones. Mokesčiai auga, didėja bankų palūkanos. Nebeišgalėdami išlaikyti gyvenamojo būsto, žmonės jį parduoda. Pardavėjams tenka susitaikyti su milžiniškais nuostoliais, nes būsto kainos nukrito beveik dvigubai ir neįmanoma atgauti prieš metus sumokėtos pinigų sumos.
„Prieš porą metų žmonės, ieškantys, tarkime, 200 kvadratinių metrų gyvenamojo namo, jo neradę, nusipirkdavo dvigubai didesnį – manė, kad gerai investuoja pinigus. Kai, esant dabartinei situacijai, tokio būsto savininkai nori jį parduoti, patiriamas tik nuostolis“, – sakė A. Meškys.
Pirkėjų mažai, kita vertus, daugelis laukia, kad nekilnojamojo turto kainos dar sumažės.
Mažeikiuose įsikūrusios bendrovės „RES INVEST“ direktorius Alfredas Ridzvanavičius „Santarvei“ sakė, kad sulėtėjus ekonomikai visoje Lietuvoje, būtų keista, jei kas masiškai pirktų nekilnojamąjį turtą.
„Perka tik tie, kurie gali dar šiek tiek investuoti ir sulaukė tinkamo momento, kai nekilnojamojo turto kainos sparčiai nukrito“, – mano A. Ridzvanavičius.
MAŽŲ BUTŲ KAINA – STABILIAUSIA
Agentūrų duomenys, kaip šiemet pasikeitė būsto kainos, nevienodi, bet panašūs.
„RES INVEST“ agentūros duomenimis, labiau pigo didesni butai. Trijų, keturių kambarių butų kainos nukrito apie 35 proc., dviejų kambarių butai – 25–30 proc., mažiausiai – iki 20 proc. – pigo vieno kambario butai. Yra didelė tikimybė, kad gyvenamasis būstas dar pigs.
„Labai sumažėjo paklausa, perkančiųjų yra nedaug. O kai nėra paklausos, krinta ir kainos“, – teigė A. Ridzvanavičius. Tačiau agentūros vadovas įsitikinęs, kad kiekvienai prekei yra pirkėjas. Pasitaiko, kad žmogus, pamatęs butą, jį perka net ir už 100 tūkst. Lt, nes patiko apstatymas ir remontas. Vis dėlto dauguma pirkėjų didesnį dėmesį kreipia į kainą.
„Vidutinis trijų kambarių butas kainuoja iki 80 tūkst. Lt, o vieno – apie 40–50 tūkst. Lt, tai priklauso nuo vietos ir aukšto“, – sakė A. Ridzvanavičius.
Pasak „Re/Max“ specialisto, dar sausio pradžioje trijų kambarių butas kainavo 90–100 tūkst. litų, o dabar jis parduodamas už 50–80 tūkstančių.
A. Meškio duomenimis, šiuo metu vieno kambario butas, ekonominės klasės, be ypatingo remonto, kainuoja apie 30 tūkst. litų ir pigiau, o dar prieš metus be 50–60 tūkst. litų jo nebuvo galima nusipirkti. Tuomet buto vienas kvadratinis metras kainavo apie 1,3–1,5 tūkst. litų.
Standartinis dviejų kambarių butas su balkonu, antrame trečiame aukštuose atpigo iki 45–60 tūkst. Lt, tad šiuo metu vieno kvadratinio metro kaina siekia iki 1000 Lt ir mažiau.
A. Meškys pastebėjo, kad pastaruoju metu vis populiaresni tampa trijų kambarių butai.
„Neseniai visiškai neremontuotas trijų kambarių butas buvo parduotas už 45 tūkst. Lt. Žinoma, tokiai kainai turi įtakos buto aukštas ir vieta. Už nepriekaištingai suremontuotą 3 kambarių butą su naujais baldas dar galima gauti apie 80 tūkst. Lt“, – sakė tarpininkas.
ŽEMĖS SKLYPŲ KAINOS ĮVAIRIOS
Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad Mažeikiuose krito ir žemės sklypų bei namų kainos, nors anksčiau buvo manoma, kad jos yra vienos stabiliausių.
„Prieš pusantrų metų senamiestyje, prie parko, Birutės ar Kudirkos gatvėse – prestižinėje Mažeikių vietoje – žemės aras kainavo nuo 17 iki 25 tūkst. litų. Kainos priklausė nuo sklypo vietos ir kiek ir kokių jame yra komunikacijų. Dabar čia prašoma net keliais tūkstančiais mažiau. Ne tokiose populiariose miesto vietose už arą anksčiau mokėta apie 10 tūkst. litų, dabar žemės savininkai džiaugiasi gavę 6–7 tūkst. litų“, – pasakojo A.Meškys.
„RES INVEST“ vadovas taip pat pastebi, kad žemės sklypai Mažeikiuose pigo nevienodai. Jo teigimu, nepatrauklioje vietoje ir be komunikacijų esančios žemės sklypą galima įsigyti mokant vos 3 tūkst. litų už arą.
A. Ridzvanavičius mano, kad žemės sklypus dažniausiai perka tie, kurie turi pinigų, bet nenori jų laikyti banke ar pirkti buto, nes brangu jį išlaikyti, todėl ir investuoja į žemę.
Atpigo ir prabangūs namai, kuriuose yra ne tik nauji integruoti baldai, bet ir baseinai. Jei prieš pusantrų metų už tokį namą prašė milijono ir daugiau, šiandien jie parduodami už 500–700 tūkst. litų. Senesnės statybos namų kaina – nuo 200 tūkst. litų ir daugiau, tačiau neviršija pusės milijono.
A. Meškio manymu, kainos dar turėtų kristi.
NĖRA STABILUMO
Nekilnojamojo turto specialistai teigia, kad ir šalies, ir vietos rinkoje artimiausiu metu stabilumo nėra ko laukti. Būsto pigimas, prasidėjęs didžiuosiuose miestuose, persiduoda į mažesnius. Manoma, kad provincijoje kainos turėtų mažėti greičiau, o augti lėčiau – mat šie procesai priklauso nuo gyventojų perkamosios galios pokyčių.
„Iš pradžių, jei vertintume procentais, didmiesčiuose nekilnojamojo turto kainos krito sparčiau, o pas mus lėčiau. Tačiau pastaruoju metu paspartėjus kainų kritimui, jau spėjome pasivyti ir kitus miestus ir net aplenkti. Ten kainos jau šiek tiek stabilizavosi, tas pats veikiausiai bus ir pas mus. Per pavasarį ir vasarą staigių pabrangimų ar atpigimų neturėtų būti. Tačiau jei tuo laikotarpiu nekilnojamojo turto rinka neatsigaus, rudenį galima sulaukti dar didesnio kainų kritimo“, – prognozavo A. Ridzvanavičius.
„Pardavimus skatina krizė ir nedarbo augimas. Žmonės nebepasitiki savo ateitimi. O pirkėjų mažiau, nes paskolas bankai teikia, bet išaugo reikalavimai ir sugriežtintos sąlygos“, – aiškino A. Meškys. Todėl tikėtis teigiamų pokyčių rinkoje dar anksti – ji stabilizuosis tik tuomet, kai pagerės ekonominė situacija.
Specialistas neslėpė, kad nekilnojamojo turto agentūroms atėjo sunkmetis, nes pardavimas – pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis.
MAŽIAU MOKA IR NUOMININKAI
Ryškūs pokyčiai pastebimi ir butų nuomos sferoje: nuomininkai pasiryžę mokėti gerokai mažiau, nuomotojai su tuo sutinka. O kartais ir išvis atsisako nuomos mokesčio.
„Prieš pusmetį už dviejų trijų kambarių buto nuomą būdavo prašoma 500 litų ir daugiau, nuomininkams papildomai tekdavo susimokėti ir už komunalines paslaugas. Šiuo metu retas nuomininkas nusiteikęs mokėti daugiau nei 200 litų plius mokesčius už komunalines paslaugas“, – sakė A. Meškys.
Specialistas pastebi, kad Mažeikiuose pastaruoju metu vėl daugėja nuomojamų butų, kur reikia mokėti tik už paslaugas, o nuomos mokesčio atsisakoma. „Tiesa, ir dabar kai kurie žmonės tebėra apimti euforijos – laukia, kol vėl atvažiuos užsieniečiai ir pakels nuomos kainas, tačiau manau, kad artimiausiu metu to nebus“, – prognozuoja „Re/Max“ atstovas.
Krizė palietė ir biurų nuomą. Mažeikiuose šiuo metu yra nemažai išnuomojamų patalpų, o pageidaujančiųjų jas išsinuomoti – gerokai mažiau.
„Gaila, bet dalis įmonių, kurios planavo ateiti į Mažeikius iš kitų miestų, pristabdė savo veiklą, nes kol kas nemato čia perspektyvų. Šiuo metu senamiestyje galima išsinuomoti biurą už vieną kvadratinį metrą mokant vos 10 Lt“, – tikino „Re/Max“ nekilnojamojo turto specialistas.
A. Ridzvanavičiaus teigimu, dar prieš keletą mėnesių norinčiųjų išsinuomoti patalpas buvo be galo daug, tačiau prasidėjus sunkmečiui, jų nebeliko.
„Tiesiog įmonės pristabdė savo veiklą ir nebereikia patalpų“, – sakė „RES INVEST“ vadovas.
BANKININKAI GRIEŽTESNI
Kaip vieną iš priežasčių, kodėl taip stipriai krito būsto kainos, specialistai įvardija ir bankų paskolų išdavimo tvarkos sugriežtinimą.
„Dabartinė situacija yra labai neaiški, nes bankininkai tikina, kad paskolas išduoda, o atėję klientai tikina visiškai priešingai ir sako, kad susiduria su nemažais sunkumais, norėdami gauti paskolą“, – teigė „RES INVEST“ direktorius A. Ridzvanavičius.
SEB banko direktorius Darius Seilius patikino „Santarvę“, kad būsto paskolų išdavimas nėra sustabdytas.
„Kreditavimas yra viena pagrindinių banko veiklų. Žinoma, tvarka šiek tiek pasikeitė, atsirado daugiau reikalavimų, tačiau yra sudarytos visos galimybės finansuoti 100 proc. būsto įsigijimo vertės. Be abejo, jei prašytojas atitinka visus kreditavimo kriterijus: tai yra turi darbą, stabilias pajamas bei sugeba įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus, apdraudžia butą ar namą būsto kredito draudimu. Be draudimo, yra dar viena alternatyva, tai yra įkeisti dar kokį nors nekilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias banke“, – paskolų gavimo tvarką aiškino D. Seilius.
Tačiau dabar paskolos gavėjas turi turėti ir savo lėšų. Dažniausiai – 20–30 proc. nuo visos būstui įsigyti prašomos sumos.
Kinta ne tik nekilnojamojo turto kainos, bet ir būsto paskolų palūkanos.
D. Seiliaus teigimu, sausio mėnesį bankinių palūkanų norma viršijo 10 proc., dabar ši norma sumažėjo apie 10–15 proc. Eurais paimtų paskolų tarpbankinių palūkanų norma nuo metų pradžios sumažėjo beveik 20 proc.
Ūkio banko direktorė Valerija Statauskienė „Santarvei“ patvirtino, kad paskolų išdavimo tvarka šiek tiek sugriežtėjo, bet tai neturėtų sudaryti klientams papildomų problemų.
„Kaip sugriežtinimą klientai gali įvardinti ir tai, kad mes turime savo turto vertintojus. Jie realiai įvertina ir situaciją, ir kainas“, – paaiškino V. Statauskienė.
Direktorė taip pat sakė, kad bankinių palūkanų normos mažėja, šiais metais jos nukrito beveik dviem procentais.
BIJO, KAD NETEKTŲ DOVANOTI
Ne visi parduodamo ar išnuomojamo turto savininkai pasitiki tarpininkais. Daugelis ryžtasi veikti patys.
„Santarvei“ pasidomėjus skelbimais spaudoje ir internete, paaiškėjo, kad Mažeikiuose parduodamo nekilnojamojo turto kainos gana skirtingos. Yra pardavėjų, kurie už trijų kambarių butą prašė 80 tūkst. litų, bet ilgai nepardavę kainą sumažino.
Viktorija, parduodanti dviejų kambarių butą, sakė, kad prieš mėnesį už savo butą Ventos gatvėje prašė 65 tūkst. litų, dabar kainą nuleidusi iki 50 tūkst. litų, tačiau pirkėjo vis dar nėra.
„Skambučių sulaukiame nemažai, bet realių pirkėjų, kurie tikrai susidomėtų, nebuvo. Manau, kad jau nuleidome kainą pakankamai, nes butas nėra jau toks prastas, kad būtų galima atiduoti pusvelčiui“, – sakė moteris.
Akivaizdu, jog gyventojai, nuomojantys butus, taip pat sunkiai susitaiko su tuo, kad kainos sparčiai mažėja, ir už 2–3 kambarių buto nuomą vis dar prašo nuo 250 iki 350 litų, tačiau nemažai yra ir tokių skelbimų, kur prašoma tik 100 litų ir sumokėti už komunalines paslaugas arba tik susimokėti už paslaugas.
„Santarvės“ kalbinti butų pardavėjai sakė spėjantys, jog artėja toks metas, koks buvo 2000-ųjų pradžioje, kai mažeikiškiai butus parduodavo pusvelčiui, galima sakyti, tiesiog dovanodavo. Kaip vieną pagrindinių būsto pardavimo priežasčių gyventojai nurodė padidėjusius mokesčius už komunalines paslaugas ir nedarbą.
Reklama: https://norvegijoskontaktai.lt/naujos-statybos-butai-kaune/
