Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos nariai diskutavo apie netektį. Organizacijos narių teigimu, tai viena iš skaudžiausių ir aktualiausių temų.
Dalijosi savo istorijomis
Kaip „Santarvę“ informavo asociacijos pirmininkė Zofija Valatkienė, organizacija atlieka poreikių analizę: kokių paslaugų reikia nariams, kas jiems aktualu šiuo metu, ko trūksta.
Tad šį kartą asociacijos nariai Mažeikių bendruomenės centre susitiko pasikalbėti apie netektį. Su psichologe Sandra Mikuževičiene cerebrinio paralyžiaus užkluptos šeimos dalijosi savo istorijomis.
„Kalbėjomės ne tik apie tikrąją netektį, nors ir tai aktualu, kai miršta vaikelis. (O su sunkiomis problemomis jie neišgyvena labai ilgai.) Kai žmogus gimsta su negalia – tai taip pat netektis, šeima išgyvena, netekus sveiko vaiko,“ – pasakojo pašnekovė.
Pertraukėlės metu dalyviai vaišinosi kava, sumuštiniais, sausainiais.
Svarbiausia – bendravimas
Šiuo metu asociacija vienija apie 70 mažeikiškių. Pasak Z. Valatkienės, šis skaičius svyruoja: būna, kad, mirus ligos užkluptiems mažeikiškiams, jis sumažėja, tačiau netrukus išėjusiųjų vietą užima nauji.
„Sergančiųjų Mažeikių rajone yra daug daugiau. Ne visi gal nori ateiti, gal kiekvienas savo varge ar skausme gyvena,“ – svarstė pirmininkė.
Z. Valatkienė priminė, kad asociacija nesprendžia finansinių problemų, nors šeimoms, auginančios cerebriniu paralyžiumi sergančius vaikus, tai būtiniausia.
„Bet pas mus žmonės gauna informacija iš pirmų lūpų. Jeigu dėl kokios paramos šeimai reikėtų aplankyti keturis kabinetus, tai visą informaciją jie gauna pas mus. Tada būna lengviau susigaudyti, – teigė pašnekovė ir pridūrė: – O svarbiausias dalykas šiais laikais yra bendravimas. Moterys sako: aš čia jaučiuosi geriausiai. Ir ne dėl to, kad čia būtų stebuklas, bet tikriausiai todėl, kad čia renkasi tokio pat likimo žmonės – jie vienas kitą labiau supranta.“
