Darbas mokyklos skambučiu neprasideda ir nesibaigia

Tarptautinės mokytojų dienos proga su jaunaisiais specialistais ir pedagogais
veteranais kalbėjomės apie jų pasirinkimą ir tai, ką šiandien reiškia būti mokytoju

Kalnėnų vidurinės mokyklos
socialinė pedagogė Viktorija GARALIAVIČIŪTĖ:
– Šiemet man buvo antrasis rugsėjis. Praėję metai – kaip pirmokui, kai ateini į naują aplinką. Prieš susitikdama su mokiniais šiek tiek tam ruošiausi. Mokytojo įvaizdis turi būti. Studijų metais pamąstydavau, kaip mokytojas turi atrodyti, elgtis. Manau, kad mokytojas – pavyzdys mokiniui, jaunajai kartai.
Daug kas priklauso nuo tarpusavio santykių. Mokytojas autoritetą privalo nusipelnyti. Manau, kad taip elgtis stengiasi kiekvienas mokytojas. Jis su mokiniais turėtų taip bendrauti, kad šie nebijotų prieiti, paklausti. Ir gal ne tik dėl dėstomo dalyko. Mokytojas tarsi geriausias draugas, kartais net mama ar tėtis. Daugeliui vaikų mokytojas dabar atstoja tėvus, nes tikrieji tėvai arba išvykę, arba per daug užsiėmę.
Sąmoningai rinkausi socialinės pedagogės darbą. Rūpėjo vaikų teisės, jų problemos. Mano darbas konkretus: gerinti vaiko savijautą bei sąlygas. Tačiau ne visada galiu padėti. Dar nespėjau išmokti sau pasakyti: ką galėjau, padariau. Ilgai apie tai galvoju.
Pati neseniai baigiau mokyklą ir galiu pasakyti, kad dabar mokytojų ir mokinių santykiai pasikeitę į gera. Prieš penkerius metus, kai aš mokiausi, bijodavome mokytojų. Dabar į mokytoją gali kreiptis bet kuriuo atveju.

Sodų vidurinės mokyklos
direktorės pavaduotojas ugdymui Viktoras PROKOPČUKAS:
– Mokykloje dirbu ketvirtus metus. 2000-aisiais metais Šiaulių universitete įgijau matematikos-informatikos specialybę, grįžau dirbti į tą pačią mokyklą, kurią buvau baigęs.
Dar studijuodamas apie pedagoginį darbą nė negalvojau, kadangi studijavau informatiką, ruošiausi įsidarbinti AB „Mažeikių nafta“. Tais 1996-aisiais metais įstoti į pedagoginį buvo lengva, gal dėl to ir pasirinkau tokias studijas. Tuo metu laisvų vietų bendrovėje nebuvo, tad ryžausi vėl praverti savo buvusios mokyklos duris, juolab kad tais laikais buvo ypatingas informatikos mokytojų stygius.
Iš pradžių dirbti savo buvusioje mokykloje buvo nejauku: aplink tie patys mokytojai, kurie kažkada mokė, tad ir pats jaučiausi kaip mokinukas. Dar nejaukiau pasijutau po metų darbo, kai buvau paskirtas direktorės pavaduotoju.
Atvykęs galvojau, kur pataikiau, nežinojau, nuo ko pradėti. Iš pradžių dirbti buvo nelengva, sunku prisitaikyti prie aplinkos, nelengva kalbėti prieš mokinių auditoriją, trūko drąsos, nors pedagoginę praktiką mokydamasis buvau atlikęs. Tik po pusės metų, jau apsipratęs, pajutau, kad mokytojo darbas netgi įdomus.
Pedagogo darbą įsivaizdavau šiek tiek kitaip. Galvojau, kad visas pagrindinis darbas bus pamokų vedimas, vėliau nustebau pamatęs, kiek daug pašalinių darbų, ypač visokiausių popierių, planų rašymo.
Dėl drausmės su mokiniais problemų niekada neturėjau, dabar bendrauju su jais kaip su draugais, esant laiko kalbuosi ne tik apie mokslus, bet ir apie gyvenimą.

Kalnėnų vidurinės mokyklos
istorijos mokytoja Silva PAULAUSKIENĖ:
– Kodėl tapau mokytoja? Būtų negerai, jei meluočiau. Norėjau būti mokytoja. Turėjau puikią klasės auklėtoją, istorijos mokytoją. Dabar nebesirinkčiau šios profesijos, nors jos ir nežadu keisti.
Besimokant mokykloje mane žavėjo, kad mokytojos visada pasitempusios, gražios, daug žinančios. Dabar viską matau kitaip. Suprantu, kad mokytojo darbas sunkus ir atsakingas, kad ne viską gali mokėti. Daugiau nei prieš 20 metų mokytojas buvo autoritetas. Daug kas rinkosi šią profesiją. Gal tokia mada buvo? Ne. Mokytojas buvo pavyzdys. Nemanau, kad dabar taip nėra. Nors reikia pripažinti, kad požiūris į mokytoją pasikeitė. Mokytojas nebėra autoritetas, nes jis ne vienintelis žinių šaltinis. Gal mokiniui turėtume tapti padėjėju, nukreipiančiu ar padedančiu gilinti žinias?
Mokytojo darbas neprasideda sulig skambučiu, kaip man seniau atrodė. Mūsų darbo laikas neribotas. Labai sunku, kai iš mūsų reikalaujama padaryti tai, ko dažnai nesugeba tėvai ar net valstybė. Atsakomybę už vaiką permeta mums. Sunku būna, kai dirbi, dirbi ir rezultatų nematai. Seniau klasėje būdavo vienas kitas problemiškas vaikas, dabar jų daugėja.
Džiugina, kai buvę mokiniai prisimena gimtadienį ir po šešerių metų ar pradeda šaukti gatvėje. Džiugina rezultatai, nes tai ne tik mokytojo nuopelnas. Mokytojas ir mokinys sudaro komandą.

Buknaičių Henriko Nagio pagrindinės mokyklos mokytoja Ona JUŠKIENĖ:
– Pirmą kartą kaip mokytoja mokyklos duris pravėriau 1964-aisiais, baigusi Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Po metų darbo gavau pedagogo diplomą, įgijau fizinio auklėjimo ir internato auklėtojo specialybę ir įsidarbinau Molėtų rajono Alantos vidurinėje mokykloje.
Mokykloje pradėjau dirbti būdama 21-erių metų, tad iš pradžių buvo keista, nes būdama tarp vyresniųjų klasių moksleivių jaučiausi kaip vienmetė, juk buvome vos ne bendraamžiai. Jaudinausi, kaip pasiseks pirmoji pamoka, kaip priims mokiniai.
Mokyklos direktorius taip pat buvo fizinio lavinimo specialistas, apsilankęs pamokoje susižavėjo mano energija ir pasakė, kad jam pačiam yra ko pasimokyti.
Iš pradžių stebėdavausi išgirdusi, kad mokytojai išdirbę po 10-15 metų. Negalėjau įsivaizduoti, kaip tiek ilgai galima mokytojauti! Dabar pati jau turiu keturiasdešimties metų pedagoginį stažą ir niekuo nebesistebiu.
Mokykloje dirbti man visą laiką buvo įdomu, reikia tik noro. Kas jo neturi, tam ir pirmieji metai bus neįdomūs.
Buknaičiuose dirbu nuo 1968-ųjų metų. Būdama tarp vaikų nejaučiu, kad man jau 61-eri. Dar ir dabar su vaikais žaidžiu krepšinį ar stalo tenisą, ypač kai mažos klasės ir trūksta žaidėjų.
Per tuos metus mokykla nelabai pasikeitė. Pagrindiniai dalykai tie patys, gal dabar daugiau techninių mokymo priemonių, atsirado kompiuteriai. Vaikai pasikeitė daugiau, tapo grubūs, trūksta nuoširdumo, pagarbos vyresniesiems. Atsirado ir tokių, su kuriais neįmanoma susikalbėti. Visi sako, kad dėl to kalta mokykla, aš galvoju, kad čia yra tėvų kaltė. Kokioje šeimoje vaikas auga, toks ir pats tampa.

Kalbėjosi Sandra LUKOŠIŪTĖ ir Vytautas MALŪKAS
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto