Mažeikiškiams neretai tenka įveikti kliūtis ne tik deklaruojant gyvenamąją vietą, išsiimant asmens dokumentą, bet ir norint gauti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą. Migracijos tarnybos specialistai dėl nepatogumų kaltina kitas institucijas bei pačius žmones. 
ŽMONĖS NEPATENKINTI
„Santarvė“ yra rašiusi apie gyventojų nepasitenkinimą dėl eilių Migracijos poskyryje. Kai prieš kelias dienas lankėmės įstaigoje, koridorius buvo apytuštis. Tačiau iš laukiančiųjų pagyrimų Migracijos poskyrio darbuotojams beveik neišgirdome.
Mūsų pašnekovai piktinosi, kad už paslaugas vietoje neimami pinigai.
„Atėjau pažymos. Ji tekainuoja 2 litus, tačiau pinigus tegaliu sumokėti banke. Neturiu nei laiko, nei sveikatos pėsčiomis ten nueiti. Kaip išsikviesti taksi, mobiliojo telefono neturiu“, – bėdojo pensininkė.
Pasipiktinusi moteris paaiškino, jog šįkart vadinamoji šeimos pažyma jai reikalinga norint pasinaudoti kabelinės televizijos lengvata.
Į pokalbį įsiterpė iš kabineto išėjęs piktas vyriškis. Gyvenamąją vietą norintis deklaruoti žmogus teigė, kad netikusi iš Registrų centro atsinešta pažyma.
„Dažniausiai žmonės skundžiasi dėl arogantiško, nedėmesingo šios tarnybos darbuotojų elgesio“, – pastebėjo pensininkė, kuriai anksčiau kasmet Socialinės paramos skyriui tekdavo pristatyti pažymas iš Migracijos tarnybos.
SUDARYTA SUTARTIS
Anot Migracijos poskyrio viršininkės Zinos Jemeljanovienės, varginantis dokumentų tvarkymas – jau praeitis. Nebelikę eilių, nuo paryčių besidriekusių prie dar užrakintų įstaigos durų.
Viršininkė prisiminė, kad lankytojų antplūdžio nebuvo įmanoma išvengti, kai žmonės imdavo tvarkyti dokumentus dėl kompensacijų už šildymą ar kitokią socialinę paramą.
Rajono Savivaldybės administracija ir Vidaus reikalų ministerija pasirašė sutartį dėl galimybės naudotis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis. Tai žmones išvadavo nuo stumdymosi eilėse Migracijos poskyryje.
Anot Z. Jemeljanovienės, Migracijos poskyriui neįmanoma reguliuoti žmonių srauto. Kai kuriomis dienomis sulaukiama nedaug lankytojų, tačiau būna ir spūsčių.
„Žmonių antplūdžio neišvengiame prieš kiekvienus mokslo metus. Vadinamųjų šeimos pažymų prašo lopšeliai-darželiai. Jeigu Savivaldybė yra sudariusi sutartį dėl naudojimosi duomenų baze, kodėl žmonės siuntinėjami pas mus?“– stebėjosi pareigūnė.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Gagienė paaiškino, kad pasirašyta sutartis įpareigoja duomenis naudoti tik teikiant paramą, numatytą Piniginės socialinės paramos įstatyme.
„Sutartis dėl Migracijos tarnybos duomenų naudojimo atsirado Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėka. Švietimo įstaigų problemas turi spręsti Švietimo ir mokslo ministerija“,– samprotavo vedėja.
PROBLEMA LAIKINA
Pastaruoju metu pagyvėjo butų pirkimas. Migracijos poskyryje dėl to padaugėjo žmonių, norinčių deklaruoti naują gyvenamąją vietą.
Z. Jemeljanovienė patarė žmonėms, įsiteisinusiems įsigytus būstus, iš karto kreiptis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Įstatymas numato, kad žmogus, apsigyvenęs nusipirktame bute ar name, per 7 dienas privalo deklaruoti naują gyvenamąją vietą. Jeigu jis ateis po mėnesio kito, teks iš Registrų centro atnešti naują pažymą apie nuosavybę. Nauja pažyma kainuos ne tik pinigų, bet ir laiko.
„Iš kur mūsų darbuotojui žinoti, kad nepasikeitė gyvenamosios patalpos savininkas?“– į klausimą, kodėl varinėjami žmonės, klausimu atsakė pareigūnė.
Migracijos poskyris pajaučia ir bankų skelbiamas akcijas, nes bankai nėra sudarę sutarčių dėl naudojimosi gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis.
„Galbūt yra techninių kliūčių, tačiau anksčiau ar vėliau ateis diena, kai ir bankai galės naudotis Migracijos tarnybos duomenų baze“, – įsitikinęs Nord/LB filialo valdytojas Linas Memys, banko „Snoras“ filialo kredito skyriaus kreditų ekspertė Birutė Baranauskienė, kiti bankininkai.
BANDYTA TARTIS
Valstybinės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo viršininkas Alfonsas Pakamanis „Santarvei“ teigė, kad bene prieš metus su Policijos komisariato vadovu ir poskyrio viršininke bandė tartis, kad nereikėtų varinėti žmonių iš vienos įstaigos į kitą.
„Net notarams mėnesį tinka mūsų išduota pažyma apie nuosavybę“, – replikavo įstaigos vadovas.
A. Pakamanis teigė, kad ne tik valstybinės įstaigos, bankai, bet ir privačiai dirbantys notarai, advokatai yra sudarę sutartis dėl naudojimosi Registrų centro duomenų baze. Jis stebėjosi, kodėl šia galimybe nesinaudoja Migracijos poskyris. Tuo labiau kad tai galima padaryti ir internetu.
Anot A. Pakamanio, paslauga nėra tokia brangi. Už galimybę naudotis duomenimis per mėnesį tenka mokėti 200–300 litų.
Z. Jemeljanovienė „Santarvei“ teigė, kad Vidaus reikalų ministerijoje buvo kelta ši problema, tačiau ji „sprendžiama“ jau porą metų.
GALIOJIMO LAIKO NĖRA
Kai kurie žmonės, išsiimdami asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra spaudo apie gyvenamosios vietos deklaravimą, kartu išsiima ir pažymas. Tačiau tuoj pat nepanaudotos pažymos dažniausiai iškeliauja į šiukšliadėžes.
Migracijos poskyrio viršininkė Z. Jemeljanovienė informavo, kad jokiais dokumentais nenustatytas pažymos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galiojimo laikas. Tos institucijos, kurioms pažyma pateikiama, pačios nusprendžia, kiek laiko joms tinka šis dokumentas. Įvairius piniginius ir turtinius sandorius sudarančios institucijos dažniausiai pageidauja naujausių duomenų.
„Santarvė“ išsiaiškino, kad ne visi lopšeliai-darželiai reikalauja Migracijos tarnybos išduotų pažymų. Kai kuriems galioja tėvų surašyta šeimos pažyma.
„Nemokamam maitinimui gauti taip pat tinka tokios pažymos, už kurių teisingumą atsako tėvai. Nevarinėjame žmonių į Migracijos tarnybą“, – teigė Švietimo skyriaus specialistė Emilija Katauskienė ir pridūrė, kad vyksta derybos, jog švietimo įstaigos galėtų naudotis Socialinės paramos skyriaus gaunama Migracijos tarnybos duomenų baze.
BUS ATIDARYTA KASA?
Migracijos poskyrio viršininkės Z. Jemeljanovienės teigimu, didžiausias žmonių nepasitenkinimas kyla dėl to, jog sumokėti valstybės nustatytą rinkliavą už išduodamus asmens dokumentus ir pažymas tenka eiti į banką. Apie tai dažniausiai žmogus sužino tik atėjęs į Migracijos poskyrį.
Policijos komisariato viršininkas Algis Markevičius ėmėsi spręsti mažeikiškiams iškilusią problemą. Tuo labiau kad su ja susiduria ir eismo priežiūros poskyrio, „Regitros“, Policijos komisariate įsikūrusios draudimo kompanijos klientai.
Policijos komisariatas turi laisvų patalpų. A. Markevičius bando prikalbinti banko vadovus jose atidaryti kasą. Kol kas nė vienas bankas teigiamo atsakymo nedavė.
Atsižvelgiant į kai kurių mažeikiškių pageidavimus, svarstoma, ar nereikėtų pakeisti Migracijos poskyrio darbo laiką. Dabar keturias savaitės dienas poskyrio darbuotojai žmones aptarnauja ilgiau – iki 18 val.
„Galbūt geriau būtų, kad darbo dienomis poskyris dirbtų 8 darbo valandas, papildomas darbo valandas perkeliant į šeštadienį. Tuo labiau kad šią dieną dirba „Regitra“, kitos tarnybos“, – samprotavo komisariato vadovas. Jis kvietė mažeikiškius išsakyti savo nuomonę.
Įstaigos vadovai teigė netoleruosią ir netinkamo darbuotojų elgesio.
„Esame valstybinė įstaiga. Nuobaudai skirti reikia motyvuotų argumentų“, – teigė poskyrio viršininkė Z. Jemeljanovienė ir paragino apie kilusius konfliktus ją arba A. Markevičių informuoti raštu.
SEIMAS TOBULINA TVARKĄ
Seimas rengiasi gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas perduoti savivaldybėms. Parlamentarai dar rugsėjo mėnesį pritarė Vyriausybės pasiūlytoms Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms, kurias priėmus, deklaravimo funkcijas atliktų seniūnijos.
Pasak pataisų rengėjų, šias funkcijas perėmus seniūnijoms, gyventojams bus patogiau deklaruoti gyvenamąją vietą. Papildomai bus sukurta darbo vietų kaimo vietovėse, paspartės kaimo kompiuterizacija.
Migracijos tarnybų darbuotojams šis projektas džiaugsmo neteikia. „Kai mums perdavė gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas, nė vieno darbuotojo nepridėjo. Etatų nepadaugėjo ir prie rajono prijungus Viekšnių seniūniją. Jeigu funkcijos bus atimtos, kai kurie darbuotojai liks be darbo“, – teigė Z. Jemeljanovienė ir pridūrė, kad Migracijos departamento nurodymu pradėta apklausa, norint išsiaiškinti darbų apimtis.
