Medicinos specialistų atlikti tyrimai byloja, kad kiekvienais metais daugėja vyrų, sergančių prostatos ligomis, o jų amžius jaunėja. Jei anksčiau dažniausia vyrų mirtingumo dėl onkologinių ligų priežastis buvo plaučių vėžys, dabar pirmose pozicijose – prostatos vėžys.
PAGRINDINIAI
NEGALAVIMAI
Iš Gyvolių kaimo kilęs gydytojas urologas Antanas Balvočius turi didelės patirties diagnozuojant ir gydant prostatitą, kitas prostatos ligas, moterų ir vyrų šlapimo pūslės susirgimus, vyrų lytines disfunkcijas. Gydytojas teigia, kad iš visų urologinių ligų labiausiai kamuoja vyriškąją giminę – prostatos susirgimai.
Prostata – kaštono dydžio, vynuogių kekės pavidalo raumenų ir liaukų organas, esantis po šlapimo pūsle. Prostatos išskiriamas sekretas ir spermatozoidai sudaro spermą. Šis sekretas, atskiesdamas spermą, sąlygoja reikiamą terpę, kuri lemia spermatozoidų judrumą. Per prostatą eina dalis šlaplės, todėl bet kokia jos patologija sąlygoja šlapinimosi sutrikimus. Kol prostata sveika, per ją einantis šlaplės kanalas yra platus.
Išskiriamos trys pagrindinės prostatos ligos – prostatos hiperplazija, kitaip tariant, prostatos išvešėjimas, prostatos vėžys ir prostatitas.
VYRESNIŲ VYRŲ LIGA
Prasidėjus gerybinei prostatos hiperplazijai, kitaip tariant, išvešėjimui (GPH), šlaplės kanalas susiaurėja, todėl sutrinka šlapinimasis. GPH vyrai pradeda sirgti nuo 40 metų. Tyrimai rodo, kad 40–49 metų vyrų prostatose GPH požymių aptinkama 14 proc., 50–59 metų – 24 proc., 60 ir daugiau metų – 43 proc.
Specialistai teigia, kad viena pagrindinių GPH atsiradimo priežasčių yra hormonų pusiausvyros sutrikimas, kai 40–55ais gyvenimo metais vyro organizmas iš aktyvaus reprodukcinio laikotarpio pereina į fiziologinę lytinės funkcijos ramybę.
A. Balvočiaus teigimu, pagrindiniai šios ligos simptomai – pailgėjusi ir užsitęsusi šlapinimosi pradžia, dažnas šlapinimasis, ypač naktį, silpna ir trūkčiojanti srovė. Atsiradus norui šlapintis, sunku sulaikyti šlapimą, o baigus šlapintis dar „nulaša į kelnes”, kamuoja pojūtis, kad pasišlapinus šlapimo pūslėje dar liko šlapimo.
VYSTOSI KOMPLIKACIJOS
Iš pradžių šie požymiai gali būti neryškūs, netrikdantys įprasto gyvenimo ritmo, o prostatai didėjant, ryškėjant šlaplės prostatinės dalies susiaurėjimui šlapimo pūslės raumuo dekompensuojasi, nebeįstengia atlikti savo paskirties – išstumti šlapimo iš šlapimo pūslės, šlapimas susilaiko. Šlapimo pūslėje kaupiantis liekamam šlapimui, atsiranda sąlygos nusėsti druskoms, pradeda veistis bakterijos, formuojasi akmenys. Prasidėjęs uždegimas šlapimo pūslėje gali apimti šlapimtakius ir inkstų geldeles. Tokiu atveju vystosi kitos dvi komplikacijos – inkstų ir šlapimo takų išsiplėtimas bei inkstų nepakankamumas. Jei gerybinė prostatos hiperplazija nepradedama laiku gydyti, kilusios komplikacijos lemia didelį mirtingumą.
Pasak A. Balvočiaus, anksčiau vienas pagrindinių šios ligos gydymo būdų būdavo operacija. Dabar yra sukurta nemažai vaistų, kurie sumažina operacijų poreikį.
DIDĖJA
MIRTINGUMAS
Kita prostatos liga – prostatos vėžys. Tai viena dažniausių ir klastingiausių vyrų onkologinių ligų. A. Balvočiaus teigimu, ilgą laiką Lietuvoje tarp vyrų, sergančių onkologinėmis ligomis, ji užėmė antrą vietą, tačiau pastaruoju metu jau pralenkė plaučių vėžį.
Nėra vieningos nuomonės, dėl ko daugėja prostatos vėžiu sergančių ligonių. Manoma, kad didelės įtakos tam turi urbanizacija, mitybos tradicijos, geografiniai veiksniai.
Urologas priminė, kad prostatos vėžio simptomai dažniausiai pasireiškia tik ligai pasiekus vėlyvesnę stadiją, todėl vyrai, sulaukę 40–45 metų, turėtų reguliariai tikrintis pas urologą.
BŪTINA LAIKU
DIAGNOZUOTI
Dar viena dažnai pasitaikanti prostatos liga yra prostatitas. Prostatitas – priešinės liaukos uždegimas. Juo serga apie 15 proc. visų suaugusių vyrų. Vidutiniškai, patikrinus per 300 šalies ligonių, penktadaliui diagnozuojamas prostatitas.
Prostatitas gali būti ūminis bakterinis ir lėtinis bakterinis.
Laiku diagnozavus ūminį bakterinį prostatitą galima išgydyti be didelio vargo. Šis susirgimas taip pat pasireiškia dažnu šlapinimusi, karščiavimu, skausmais. Blogai gydomas jis virsta lėtiniu bakteriniu prostatitu.
Vieni ryškiausių ligonio, sergančio lėtiniu prostatitu, simptomų: padažnėjęs šlapinimasis; maudžiantis skausmas tarpvietėje, kryžkaulio, sėklidžių srityje ar papilvėje. Šis susirgimas gydomas gana ilgai. Lėtinį bakterinį prostatitą rekomenduojama gydyti antibiotikais.
Gydymo kursas nuo 4 iki 12 savaičių, išskirtiniais atvejais ir ilgiau.
A. Balvočiaus teigimu, infekcijos, sukeliančios uždegimus, gali persiduoti ir lytiniu keliu, bendraujant su moterimi. „Negydant lytiniu keliu plintančių ligų bakterijos patenka į prostatą ir sukelia negalavimus“, – sakė gydytojas.
Apie gresiančią ligą paprastai įspėja tam tikri simptomai, į kuriuos dažnai žmonės numoja ranka. A. Balvočiaus teigimu, nereikėtų likti abejingiems savo sveikatai, pajutus kad ir menkus negalavimus būtina kreiptis į gydytoją.
NĖRA ĮRODYTAS RYŠYS
Kaip atskirą problemą ar ligą medikai traktuoja ir lytinės funkcijos sutrikimus, nors tai gali būti ir sindromas, sukeltas įvairių susirgimų ar vartojamų medikamentų pašalinio poveikio. Tačiau A. Balvočius sako, kad nėra šimtaprocentinio ryšio tarp prostatos sutrikimų ir potencijos sutrikimų.
„Tik 30 proc. sergančiųjų prostatitu skundžiasi potencijos sutrikimais. Tai nėra labai daug“, – mano gydytojas.
Lytinės funkcijos sutrikimas – tai būklė, kai prarandama spontaninė galimybė atlikti lytinį aktą (negalima pasiekti ar palaikyti pakankamos varpos erekcijos). Visuomenėje vyrauja neteisinga nuomonė, kad toks sutrikimas yra paprasčiausia vyro organizmo senėjimo pasekmė.
Urologų nuomone, tai yra susirgimas, kurį reikia ir galima gydyti, žinoma, prieš tai išsiaiškinus jo priežastį. Vyresnio amžiaus vyrams erekcijos sutrikimus dažniausiai sukelia dubens ir varpos kraujotakos nepakankamumas.
Nuotr.: Kiekvienais metais vis daugėja jaunesnio amžiaus vyrų, besiskundžiančių prostatos sutrikimais.