Daugiabučiuose – konfliktai dėl sandėliukų

Daugiabučių namų gyventojai yra tapę teisės aktų įkaitais – nors po namais esantys rūsiai priskirti butams, bet dažniausiai neturi atskiro suformuoto unikalaus numerio, todėl dėl šios nuosavybės kilusius konfliktus galima išspręsti tik geranoriškai arba kreipiantis į teismą.

Tokių namų administratoriai teigia, kad konfliktų būna įvairių: kai kurie gyventojai valdo net po kelis sandėliukus arba juos pasididina prisijungdami bendrojo naudojimo patalpas.
Dažniausiai problemos išlenda pasikeitus butų savininkams.
Tiesa, galimų konfliktų padėtų išvengti sandėliukų įteisinimas, tačiau gyventojai jo kratosi dėl papildomų rūpesčių ir išlaidų.

Visų patalpa – vieno žmogaus?

Dėl galimo savivaliavimo M. Daukšos gatvės 44 namo rūsyje į redakciją kreipėsi šio namo gyventojas. Jo teigimu, name gyvenanti moteris yra „privatizavusi“ civilinei saugai skirtas patalpas.
„Rūsyje esantys sandėliukai yra maži. Kai kurios šeimos turi ne vieną dviratį, jie vos telpa šiuose sandėliukuose, kitkam vietos nebelieka. Jeigu civilinei saugai skirtos patalpos nenaudojamos pagal paskirtį, kokią teisę turi jas užsigrobti vienas žmogus? Jose, pavyzdžiui, dviračius galėtų laikyti ir kiti gyventojai“, – kalbėjo kaimynės veiksmais pasipiktinęs vyras.

Daugiabutį namą administruojančios bendrovės „Admituras“ vadovas Antanas Barvydis „Santarvei“ teigė nieko negirdėjęs apie kilusį konfliktą ir patarė bet kokius nesusipratimus, nesutarimus aiškintis per administratorių.

„Rūsys yra bendroji gyventojų nuosavybė, jie patys sprendžia, kaip valdyti ir tvarkyti jose esančias patalpas. Jei bus toks noras, sušauksime namo gyventojų visuotinį susirinkimą ir bendru sutarimu nuspręsime, ką daryti su tomis patalpomis, kaip spręsti kilusį konfliktą“, – teigė pašnekovas.
A. Barvydis pridūrė, kad tokiu būdu sprendžiami visi namo gyventojams rūpimi klausimai. Svarbiausi sprendimai priimami balsuojant.

Patalpos prarado paskirtį

Ar iš tikrųjų daugiabučių namuose yra civiliniam saugumui skirtos patalpos? „Admituro“ vadovas prisiminė, kad sovietiniais laikais statant namus tokiems poreikiams buvo paliktos patalpos, jose įrengtos specialios kameros, kad būtų galima paduoti švarų orą. O vėliau jos pamirštos, nieko daugiau nepadaryta, todėl natūraliai sunyko.

„Jos prarado savo poreikį, kaip ir civilinės saugos slėptuvės. Niekas jų neprižiūrėjo ir gyventojai jas panaudojo savo reikmėms spręsti. Ekstremaliom situacijoms skirtos patalpos natūraliai sunyko, nes jos buvo neefektingos. Kokia priedanga, jei tik iš išorės grotos įdėtos?“ – situaciją komentavo A. Barvydis.
Prasidėjus karui Ukrainoje, šalies valdžia susirūpino, kur reikėtų slėptis, jeigu priešas įsiveržtų ir į Lietuvą. Daugiabučius namus administruojančios įmonės sulaukė Aplinkos ministerijos rašto, kad rekomenduojama įvertinti namų rūsiuose esančias patalpas kaip galimas priedangas ekstremalių situacijų metu.

A. Barvydžio teigimu, galimybių gal ir būtų galima rasti, pavyzdžiui, atlaisvinus civilinei saugai skirtas patalpas, tačiau kas investuos jas pritaikant ?
„Be to, esant dabartinei ginkluotei, tokia patalpa vargu ar apsaugotų“, – svarstė pašnekovas.

Gyventojai persigalvojo

Bendrovės „Tavo pastogė“ vadovės Vaidos Gureckytės teigimu, įmonės administruojamuose daugiabučiuose namuose situacija su vadinamosioms civilinės saugos patalpomis tokia pati – jas yra „privatizavę“ namo gyventojai.
Tiesa, prasidėjus karui Ukrainoje, į administratorių kreipėsi vieno namo gyventojai dėl šių patalpų pritaikymo pagal paskirtį. Šiuo metu jos tebėra laisvos, turi atskirą įėjimą, kartais jose vyksta gyventojų susirinkimai.

V. Gureckytės teigimu, su gyventojais buvo apsitarta, kad patalpos pritaikymą reikėtų pradėti nuo durų keitimo, o tai kainuotų ne mažiau kaip tūkstantį eurų. Po to lauktų ir daugiau patalpos pritaikymo slėptuvei darbų. Žinoma – ir išlaidų.
„Išlaidos gultų ant gyventojų pečių. Kai pradėjome kalbėti apie investicijas, aistros nurimo, žmonės pradėjo abejoti, ar verta tvarkyti patalpas, kurių neaišku, ar prireiks“, – gyventojų atsitraukimą prisiminė direktorė.

Rūsio patalpos oficialiai neįteisintos

Administratorių atstovai pastebėjo, kad jiems tenka spręsti daugiabučių namų gyventojų konfliktus ir dėl rūsiuose esančių sandėliukų, nes jie ne visada patys draugiškai pasidalija šiomis patalpomis.
Situacijų būna įvairių. Kartais žmonės, kelerius metus pragyvenę bute, net nesusimąsto, kad jiems priklauso rūsys, nes neturėjo poreikio juo naudotis. O kai prireikia atrasti savo rūsį, jie susiduria su problema – nežino, kuri patalpa jiems priklauso. Arba paaiškėja, kad sandėliuką yra užėmęs kaimynas.

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose
draudžiama:
– užkalti, užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais balkonus, lodžijas, liukus, angas ir kitus evakuacinius išėjimus, skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas bei aukštus;
– įstiklinti arba užmūryti oro zonas nuo dūmų apsaugotose laiptinėse;
– rakinti aukštų holų, bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus duris, turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus įrenginį;
– gadinti arba ardyti esamus gaisrinės automatikos ir vidaus priešgaisrinio vandentiekio įrenginius;
– rūsiuose įrengtuose sandėliuose laikyti suslėgtųjų dujų balio-nus, ypač degius, labai degius ir degius skysčius, sprogstamąsias medžiagas;
– rūsiuose naudoti atvirą ugnį;
– savavališkai rūsiuose įrengti sandėlius, užtverti rūsio patalpas ir praėjimus, sandėliuoti nereikalingus daiktus.

Būna ir tokių situacijų, kai perkantis butą žmogus pasitiki tuo, kas įrašyta dokumentuose. Jei ten nurodyta, kad priklauso patalpos rūsyje, jis nesuka galvos. Tačiau perimant įsigyto būsto raktus, paaiškėja, kad buvę buto gyventojai sandėliuku nesinaudojo ir negali parodyti, kuri patalpa rūsyje priklauso pirkėjams.
Daug keblumų gali kilti, kai butai perkami per tarpininkus, o turto savininkai net negyvena Lietuvoje. Administratoriai pataria turto pirkėjams dar iki sudarant pirkimo-pardavimo sutartį išsiaiškinti, ar jie turės galimybę naudotis rūsio sandėliuku. Tuo labiau, kad ne visuose daugiabučiuose sandėliukų yra tiek, kiek butų. Labiausiai jų gali trūkti vadinamuosiuose bendrabučiuose.

„Admituro“ vadovas A. Barvydis pastebėjo, kad visos problemos kyla dėl to, jog didžioji dalis butų savininkų neturi jokio rūsio priskyrimo dokumentų. Tik dalies būstų inventorizacijos bylose įrašytas rūsio indentifikavimo numeris, nurodytas patalpos plotas, jis net nubraižytas plane.
Tokius dokumentus-bylas Registrų centras ruošdavo tik butų privatizavimo pradžioje. Paskui suprato, kad iš to maža realios naudos, nes nurodyti konkrečių patalpų nėra galimybės: sandėliukai rūsiuose buvo savavališkai didinami, mažinami, kilo nemažai problemų. Ir tas procesas užsibaigė.

Bando spręsti geranoriškai

Administratoriai pastebėjo, jog dabar geriausiu atvejų pirkimo-pardavimo sutartyje būna įrašyta, kad įsigyjamas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu ir nurodomas vienas unikalus numeris. Tačiau ne visuose pirkimų dokumentuose rūsys įrašytas.
„Jeigu bendru susitarimu nepavyksta ginčų dėl sandėliukų išspręsti, lieka teismas. Per mano praktiką buvo vienintelis toks atvejis. Bet teismas tik konstatavo, kad rūsys priklauso, o konkrečių patalpų nenurodė“, – prisiminė A. Barvydis.

Pašnekovo teigimu, vis dėlto geriausias konfliktų sprendimo būdas – geranoriškumas.
„Praktika parodė, kad geranoriškas kaimynų bendradarbiavimas išsprendžia konfliktus. Mes galime sušaukti susirinkimą, padėti gyventojams išsiaiškinti problemas, bet negalima kištis į jų nuosavybę – iš kažko atimti arba kažkam perduoti sandėliukus“, – apie administratorių vaidmenį kalbėjo pašnekovas.
Tą patį sakė ir V. Gureckytė, pasidžiaugusi, kad „Tavo pastogės“ administruojamuose namuose iki teismų dar prieita nebuvo.
„Dėl sandėliukų sulaukiame įvairių klausimų. Stengiamės padėti žmonėms, esame ir susirinkimus ta tema organizavę, bandome tą situaciją spręsti geranoriškai“, – kalbėjo pašnekovė.

Stabdo papildomos išlaidos?

Administratoriai paaiškina: nuosavybės dokumentuose apibūdinimas „butas su rūsiu“ byloja, kad rūsys įteisintas kaip buto priklausinys – tai yra žmogus turi nuosavybės teisę į butą, kuriam priklauso ir rūsys. Norint jį įteisinti atskirai, jis turi būti suformuotas kaip atskiras daiktas. Konfliktai dėl rūsio patalpų kyla ir kituose miestuose. Todėl dar 2009 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad butų savininkų valdomas turimas patalpų rūsyje plotas priskirtinas prie jo nuosavybės teise valdomo ploto, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai registruotos bei įteisintos.

Siekiant išvengti ateityje ginčų, iki sandėliuko įsigijimo dienos rekomenduotina sandėliuko patalpą atskirti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, suformuojant sandėliuko kadastrinę bylą ir ją įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Tačiau jeigu butų savininkai pageidautų įsiteisinti valdomą sandėliuką, jiems dar reikėtų susitarti su namo gyventojais.
V. Gureckytė prisiminė, kad su vieno namo gyventojais buvo kalbėta apie tokį rūsio patalpų įteisinimą, tačiau noras dingo, išgirdus, kiek gali kainuoti tokios paslaugos.
„Ką duotų toks įteisinimas? Nebent jis reikalingas tada, jei buto savininkas sugalvotų parduoti jam priklausantį rūsį. Arba padėtų sprendžiant iškilusius neaiškumus, konfliktus“, – svarstė A.Barvydis.

Pareigos – neužgriozdinti rūsių

Administratorių atstovai, su „Santarve“ kalbėdami rūsių naudojimo tema, iškėlė ir jų tvarkymo problemą.
Bendrojo naudojimo patalpos negali būti užgriozdintos ar prikrautos įvairių atliekų, jos turi būti lengvai prieinamos namus prižiūrinčioms ir avarinėms tarnyboms. Rūsiuose įrengtuose sandėliuose draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus, degius skysčius, sprogstamąsias medžiagas ir pan.

Pašnekovai pastebėjo, kad ne visi gyventojai paiso šių reikalavimų, daug šlamšto į rūsius atkeliauja remontuojant butus. „Pamirštą“ turtą konteineriais tenka išvežti administruojančioms įmonėms.
Prasidėjus karui Ukrainoje ir aukščiausios šalies institucijos atkreipė dėmesį į tinkamą daugiabučių namų rūsių naudojimą. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad karo atveju gyventojai galėtų slėptis ir savo butų, namų rūsiuose.
Administratoriai taip pat akcentuoja, kad šiuo metu ypač svarbu iš daugiabučių gyvenamųjų namų rūsių bendro naudojimo koridorių pašalinti nereikalingus daiktus, išvalyti šiukšles, kad iškilus būtinybei gyventojai galėtų be kliūčių į juos patekti.
Nuotr. iš redakcijos archyvo