Daugelis mažeikiškių prisimena: dar prieš porą dešimtmečių pirminės sveikatos priežiūros tvarka rajone buvo kitokia nei šiandien – rajono centre, mieste, veikė pagrindinė ir vienintelė poliklinika, po vienu stogu subūrusi skirtingų sričių medicinos specialistus.
Šiandien pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai išsibarstę po visą savivaldybę. Lyg ir arčiau vartotojo, tačiau nemažai gyventojų skundžiasi, kad tapo sudėtingiau pasiekti medikus ir laiku gauti paslaugas.
„Santarvė“ sulaukė skaitytojų prašymo – jie nori daugiau žinoti apie rajone esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, jose prisiregistravusius pacientus ir iš valstybės gaunamas lėšas.
Tikimės, kad aiškumo suteiks rajono pirminės sveikatos priežiūros centrų apžvalga ir pagrindinių duomenų analizė, atlikta remiantis Valstybinės ligonių kasos informacija.
Dabar veikia aštuonios įstaigos
2006 m. rajone veikiantis vienas pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) – Všį Mažeikių PSPC, įsikūręs Naftininkų g. 9, sugebėjo aptarnauti apie 50 tūkst. prisiregistravusių pacientų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tuo metu Mažeikių rajono savivaldybėje buvo 63,5 tūkst. gyventojų. Tais pačiais metais pradėjo vykti esminiai pokyčiai rajono sveikatos sistemoje ir palaipsniui veikla iš vieno centro persikėlė į skirtingas įstaigas.
Šiuo metu Mažeikių rajone yra apie 51,5 tūkst. gyventojų, juos aptarnauja net aštuonios sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos – VšĮ Sedos PSPC, VšĮ Mažeikių PSPC, UAB „Šeimos sveikatos centras“, VšĮ Mažeikių senamiesčio PSPC, UAB „MediCA klinika“ (iki 2016-11-24 – UAB „Sveikata šeimai“), UAB „Medikvita“, UAB Dr. A. Biržiškos sveikatos centras, UAB Tirkšlių sveikatos namai.
Viešojo ir privataus sektoriaus lyderiai
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų daugiausia tenka VšĮ Mažeikių PSPC, kuri mūsų rajone turi daugiausia prisiregistravusių pacientų.
Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, VšĮ Mažeikių PSPC visų prisiregistravusių pacientų vidurkis per 2016–2020 metus yra 17 366 asmenys, bet tai sudarytų tik trečdalį 2006 m. buvusio pacientų kiekio. Šiai viešajai įstaigai už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas skirta bendra PSDF lėšų suma per 2016–2020 m. yra 6 143 019,12 euro; už suteiktas prevencinių programų paslaugas – 230 506,92 euro.
Iš naujai įsikūrusių įstaigų daugiausia pacientų turi UAB „MediCA klinika“. Prisiregistravusiųjų vidurkis, įvertinus 2016–2020 m., yra 9 685 asmenys. Tarp privataus sektoriaus įstaigų ji gauna daugiausia PSDF lėšų. Bendra skirta PSDF lėšų suma per 2016–2020 m. už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra 3 580 833,70 euro; už suteiktas prevencinių programų paslaugas – 229 658,86 euro.
Kiek lėšų tenka vienam prirašytam gyventojui?
Nors VšĮ Sedos PSPC turi mažiausiai pacientų, ši įstaiga vienam asmeniui skiria daugiausia PSDF lėšų.
VšĮ Sedos PSPC 2016–2020 m. prisiregistravusiųjų vidurkis yra 2 216 asmenų, o per šiuos metus PSDF priimtų sąskaitų suma už suteiktas asmens sveikatos priežiūros ir prevencinių programų paslaugas siekė 2 639 710,35 euro.
Įvertinus Valstybinės ligonių kasos informaciją, galima daryti išvadą, kad VšĮ Sedos PSPC per 2016–2020 m. sąlyginai vienam pacientui skyrė 238,18 euro.
Svarbu pabrėžti, kad šiai sumai įtaką daro įvairūs kriterijai, tokie kaip pacientų amžius, jų ligų sudėtingumas.
Prie straipsnio pateiktos lentelės ir grafikas leis palyginti Mažeikių rajono savivaldybėje registruotų pirminės sveikatos priežiūros centrų veiklą bei jos rezultatus.
Lygina sveikatos ir švietimo sistemas
Mažeikių rajono gyventojų nuomonės apie sveikatos sistemos pertvarką nėra itin palankios vis dar tebesitęsiančioms naujovėms.
„Kaimuose uždaromos mokyklos, vaikai turi vykti į kitus miestus mokytis, o pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimas kaip tik yra išskirstomas. Neaišku, pagal kokį modelį viskas yra tvarkoma. Ar žmonėms tai tikrai yra patogu: pas vienus gydytojus važiuoti vienur, o pas kitus – kitur?“ – savo nuomonę išsakė Mažeikių rajono gyventoja Irena.
Mažeikiškis Virginijus teigia, kad jam buvo paprasčiau ir aiškiau, kai visos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos ir atskirų gydytojų kabinetai buvo viename pastate.
„Dabar viskas tapo sudėtingiau – norint apsilankyti pas skirtingus specialistus, privalau migruoti po miestą, ieškoti jų kabinetų. Nebepakanka paskambinti į vieną registratūrą ir užsiregistruoti pas kelis gydytojus – atskiros įstaigos įsivedė savas registracijos tvarkas. Apskritai, pasižiūrėjus, kiek kainuoja paslaugos, atrodo, kad sveikatos sistema pamažu tapo geru monopolistiniu verslu, o ne sistema, kuri rūpinasi Lietuvos gyventojų sveikata. Nors visi dirbome, mokesčius mokėjome, lyg ir užsitikrinome sveikatos apsaugą. Bet ar yra taip?“ – komentavo mažeikiškis.
Aiškumo teiks ir e. sistema?
Be kita ko, žmonės norėtų daugiau žinoti ne tik apie savo sveikatą, bet ir apie tai, kokiomis mokamomis ar nemokamomis (PSDF kompensuojamomis) paslaugomis yra pasinaudoję. Į viešumą iškilę skandalai, kai šalyje aptinkama įstaigų, nesąžiningai prisiregistruojančių pacientus, žmonės nustemba, paaiškėjus, kad jie neva pasinaudojo paslauga, apie kurią net nežino… Tai didina nepasitikėjimą ir įneša sumaišties (neretai – ir nemotyvuotos) į sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius.
Siekiant kuo skaidresnių santykių, paprastesnio ir labiau prieinamo informacijos valdymo, praėjusių metų pabaigoje buvo pakeistas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas.
Vadovaujantis šiais pakeitimais, nuo rudens visos šalies gydymo įstaigos įpareigotos teikiant su sveikatinimo veikla susijusias paslaugas privalomai naudotis Valstybės elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema (ESPBI IS), paprastai vadinama e. sveikatos sistema. Kitaip tariant, savo pacientų duomenis įstaigos privalo tvarkyti e. sveikatos sistemoje.
Gali būti ribojamos ar stabdomos licencijos
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praėjusią savaitę priminė, kad gydymo įstaigos, dar nepasirašiusios sutarties su Registrų centru dėl pacientų sveikatos informacijos tvarkymo e. sveikatos sistemoje, tai turėtų padaryti iki šių metų rugsėjo 1 d.
Gydymo įstaigoms, kurios ir toliau nesinaudos e. sveikatos sistema pacientų sveikatos duomenims tvarkyti, gali būti ribojamos arba stabdomos licencijos.
„Vieningos e. sistemos naudojimas yra reikšmingas faktorius, užtikrinantis kokybiškas, šiuolaikines sveikatos priežiūros paslaugas pacientams: vienoje vietoje saugoma ir elektroniniu būdu pasiekiama svarbiausia paciento sveikatos informacija (diagnozės, vartojami vaistai, atlikti tyrimai, tam tikros pažymos ir pan.) palengvina sveikatos priežiūros specialistų darbą, padeda priimti greitesnius sprendimus dėl gydymo, sudaro galimybę pacientams sekti savo sveikatos būklę“, – akcentuojama SAM pranešime.
Karolina BALČIŪNAITĖ