Dažniausiai pasitaikantys miego sutrikimai ir jo kokybę lemiantys įpročiai

Dalia Matačiūnienė

Suaugusiam darbingo amžiaus žmogui per parą rekomenduojama miegoti 7–9 valandas. Nors nemaža dalis mūsų miega ilgiau arba trumpiau, jie to nelaiko sveikatos sutrikimu. Kartais – iki tol, kol nepajaučia rimtesnių negalavimų.
Apie dažniausiai pasitaikančius miego sutrikimus, jų grėsmę sveikatai ir gerus miego įpročius „Santarvei“ pasakoja „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė.

Dažniausiai pasitaikantys miego sutrikimai

Miegas – tai gyvybiškai svarbi mūsų gyvenimo dalis, jo metu kūnas ilsisi, o galvos smegenys apdoroja per visą dieną sukauptą informaciją.
Remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, miego sutrikimus patiria net 35–40 proc. žmonių, o iš viso įvardijama net 90 įvairių miego sutrikimų. Tiesa, skirtingi miego sutrikimai būdingi skirtingo amžiaus žmonių grupėms. Pavyzdžiui, parasomnijos – nepageidaujami įvykiai miego metu: vaikščiojimas, kalbėjimas, įvairių garsų skleidimas, košmarai – dažniausiai pasireiškia vaikams. Suaugusius pacientus dažniausiai kamuoja nemiga, pasireiškianti sunkumu užmigti, dažnais prabudimais naktį ar anksti rytą.
„Sutrikęs miegas daro neigiamą poveikį dienos veiklai, tuomet dienos metu žmonės jaučiasi nepailsėję, mieguisti ir nedarbingi“, – pažymi gydytoja neurologė.
Dieną jaučiamas mieguistumas taip pat gali kilti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kvėpavimo pauzių miego metu ar kitaip tariant miego apnėjos.
Be viso to, dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo vis dažnesni tampa miego ritmo sutrikimai, nes žmonės daug keliauja, keičia laiko juostas, dirba pamainomis ir patiria nemažai streso. Visa tai galiausiai išbalansuoja miego režimą.

Nemiga: rūšys ir priežastys

Nemiga – klastingas ir varginantis miego sutrikimas, kurio priežastys gali būti įvairios.
Bent kartą gyvenime ūmią, trumpalaikę nemigą yra patyręs maždaug vienas iš trijų žmonių. Tokią ūmią nemigą, kuri gali tęstis mažiau nei 3 mėnesius, dažniausiai sukelia atpažįstamos priežastys: stresas, ūmūs sveikatos sutrikimai, laiko juostos pakeitimas, skaudi netektis, triukšmas ar net teigiamus įspūdžius sukėlęs įvykis.
O štai lėtinė nemiga yra sunkesnis sutrikimas, kuris gali stipriai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Neurologės D. Matačiūnienės teigimu, sunkiau atpažinti lėtinę nemigą nulemiančius faktorius, tačiau nustatyta, jog jie dažniausiai būna psichologiniai.
„Nemiga pasireiškia pablogėjusia savijauta dienos metu, sumažėjusiu darbingumu, sutrikusia dėmesio koncentracija bei nuovargiu. Ilgainiui tai gali sukelti nerimo simptomus ar net depresiją. Tokia nemiga taip pat gali sutrikdyti medžiagų apykaitą, padidinti nutukimo ir širdies kraujagyslių ligų riziką“, – teigia miego sutrikimų specialistė, papildydama, kad dėl menopauzės moterys nuo nemigos kenčia net 50 proc. dažniau nei tokio paties amžiaus vyrai.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.

Karolina Kotryna PETRAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto