Dėl sumažėjusių pensijų senjorai nesiruošia užleisti darbo vietų

Šalies bedarbiai tikisi, kad nuo šių metų sumažinus pensijas dirbantiems pensininkams, atsiras laisvų darbo vietų. Tačiau gavę pirmąsias sumažintas pensijas senjorai atlaisvinti darbo vietų neketina. Jie teigia, jog mielai užleistų vietas jaunimui, tačiau yra priversti dirbti, kad išgyventų.


DARBO VIETŲ
PALIKTI NESIRUOŠIA
„Sodra“ skaičiuoja, kad sumažinus pensijas dirbantiems pensininkams šiemet turėtų ištuštėti tūkstančiai darbo vietų. Šalyje šiuo metu dirba daugiau nei 70 tūkstančių senatvės pensiją gaunančių žmonių. Mažeikiuose tokių – beveik 1,3 tūkstančio.
Dirbantiems pensinio amžiaus rajono gyventojams, atsižvelgiant į algos dydį, pensijos šiemet sumažintos nuo kelių iki 70 procentų.
Tačiau mažeikiškiai senjorai linkę pasilikti darbo vietose. Jie labiau nerimauja ne dėl mažesnės pensijos dalies, o dėl to, kad gali būti išvaryti iš darbo.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus duomenimis, masiniai atleidimai rajono verslo įmonėse bei biudžetinėse įstaigose nesibaigia – dėl taupymo pirmiausia atleidžiami pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai.
Jei pensininkų nepalies etatų mažinimas, jie „Santarvei“ sakė dirbsią tol, kol sveikata leis.
„Kad tik neatleistų. Juk ir direktorė mūsų pensininkė, jei tik leis, dirbsiu, kol jėgų bus. Sakė, kad kūrybiniams darbuotojams po 5 procentus karpys atlyginimus, po to į nemokamas atostogas gali išvaryti, bet kiek galima, laikysiuos“, – tvirtino Mažeikių kultūros centre meno padalinio vadove ir puse etato Šerkšnėnų kultūros centre dirbanti Genovaita Jomantienė.

SUMAŽINO DARBO KRŪVĮ
„Santarvės“ kalbinti įvairius darbus dirbantys pensininkai tikino susimažinsiantys darbo krūvį – kad tik jų pensija nebūtų mažinama didžiausiu procentu.
„Gundos“ ansambliui vadovaujanti G. Jomantienė svarsto atsisakyti pusės etato Šerkšnėnuose. Ketvirtadaliu darbo krūvius susimažino ir Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centre dirbančios pensinio amžiaus slaugytojos. Jos skaičiuoja, kad dirbdamos nors ir ketvirčiu etato, gaus daugiau nei vien pensiją.
„Nors ir algas sumažino (kuo mažesnė alga, tuo mažesniu procentu mažėja pensija – N. M.), neapsimoka dirbti visą dieną. Labai skaudu, kad senatvėje reikia dirbti ir atiduoti pusę pensijos. Mums, dirbantiesiems, pensija sumažėjo du kartus. Kas gali būti dėl to patenkintas?“ – guodėsi prieš metus pensinio amžiaus sulaukusi centro bendruomenės slaugytoja Regina Kinderienė.

VALDŽIAI NEGAILI
KARČIŲ ŽODŽIŲ
Darbo vietas saugantys senjorai sako esantys priversti dirbti, nes iš vienos pensijos nepragyveną. Jie džiaugiasi, kad dar turi „antrąją pusę“. Sudėjus dvi pensijas dar įmanoma sumokėti komunalinius mokesčius ir šį tą nusipirkti.
„Per mėnesį pustrečio šimto litų išeina vaistams, keturi šimtai – už butą, tai kas belieka iš aštuonių šimtų litų pensijos? Esi, žmogau, priverstas dirbti“, – pabrėžė keturis dešimtmečius slaugytoja išdirbusi R. Kinderienė.
Mažeikių muziejuje dirbantis Algimantas Muturas piktinasi, jog valdžia užsimojo valstybę gelbėti vargšų žmonių sąskaita.
„Man ir atlyginimo pusė beliko, ir pensija maža. Ir dar atima mano uždirbtus pinigus. Tai kas čia gali sakyti ką nors teigiamo? Pasižiūrėkime, ką dabar varo iš darbo: valytojas, sargus, vairuotojus… Tuos, kurie gauna pačius mažiausius atlyginimus. O žiūrėkit, direktoriams, jų pavaduotojams, šalia sėdinčioms sekretorėms atlyginimų nemažina. Arba tik simboliškai. Bet jeigu dar dirbsi, gal užteks už butą susimokėti. Ir daugiau niekam…“ – apgailestavo muziejininkas.

MIELAI UŽLEISTŲ
VIETĄ JAUNIMUI
Ar senjorai užleistų savo darbo vietas jaunimui, jei visą gyvenimą dirbę gautų padorias pensijas?
„Su malonumu. Tik duokit man tokią pensiją, kad galėčiau laisvai gyventi, atėjus vasarai išvažiuoti į Vokietiją, Prancūziją, kruizą po Viduržemio jūrą. Taip, kaip užsieny! Bet aš, užauginęs vaikus, į mokslus išleidęs, dar turiu darbe vargti, nervintis ir pykti“, – dėstė A. Muturas.
Tačiau vyriškis sutinka, jog būtų nežmoniška, jei mažinant etatus, iš darbo būtų išvarytas ne pensininkas, o jaunas kolega. Ansamblio „Gunda“ vadovė G. Jomantienė svarsto, jog jaunimas kažin ar pultų šiuo metu dirbti už tokius mažus atlyginimus. Be to, jam būtų sunku naujame darbe.
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Mažeikių bendrijos pirmininkė Janina Jučinskienė įsitikinusi, kad sulaukęs garbingo amžiaus žmogus neturėtų įsikibęs laikytis darbo vietos, kai tiek jaunų žmonių šiuo metu visiškai neturi darbo.
„Kas iš to valstybei? Geriau jau jaunimas turėtų darbo, nei pašalpas imtų. Pensininkas bet kokiu atveju gaus pensiją, o tas žmogus, kuris nedirba, augina mažus vaikus, prižiūri sergančius tėvus, negauna nieko. Tai skaudu“, – „Santarvei“ savo nuomonę išsakė bendrijos vadovė.

VIDUTINĖ PENSIJA
SUMAŽĖJO 200 LITŲ
J. Jučinskienė tvirtino pastebėjusi, kad pastaruoju metu jos vadovaujama bendrija pasipildė naujais nariais. Senjorai, palikę darbus, aktyviai įsitraukia į „Bočių“ veiklą.
„Jau keletas žmonių atėjo. Kiti dar nežino, neapsisprendžia, ar išeiti iš darbo. Žmonės yra pasimetę, vis dar galvoja, bet jau kelia sparnus. Suskaičiuoja, kad jiems dirbti neapsimoka“, – teigė moteris.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorės Laimos Nagienės duomenimis, praėjusių metų gruodį, prieš mažėjant pensijoms, darbą paliko vienuolika pensininkų.
„Ne tiek ir daug. Bet nežinome, kaip sausį bus, kai jie gaus išmokas“, – svarstė direktorė.
Sumažintas senatvės pensijas šiomis dienomis gavo gerokai daugiau kaip septyni šimtai dirbančių rajono pensininkų. Vidutinė buvusi 770 litų pensija sumažėjo daugiau kaip dviem šimtais litų – iki 548 litų.
L. Nagienės teigimu, pensinio amžiaus žmonės nenori palikti darbo vietų – sudėjus kad ir minimalų atlygį už darbą ir sumažėjusią pensiją vis tiek susidaro daugiau nei vien pensija ar atlyginimas. Tačiau pašnekovė sutinka, kad senjorams išėjus į užtarnautą poilsį, atsirastų galimybė įsidarbinti jauniems žmonėms. Darbo šiuo metu ieško beveik 8 tūkstančiai darbingo amžiaus rajono gyventojų. Tai yra keturis kartus daugiau nei prieš metus.

SVARBU
IR PROFESINIS
PASITENKINIMAS
Šalies ekonomikos ekspertai skelbia, kad tikėtis, jog ištuštės pensininkų užimamos darbo vietos – nerealu. Darbo rinkoje didelių pokyčių taip pat nebus. Senjorai įsikibę laikysis darbo – ypač biudžetinėse įstaigose, ar tie, kurie užima vadovų pareigas.
„Santarvės“ kalbinti kai kurių įstaigų pensinio amžiaus vadovai net atsisakė kalbėti – esą tai gali labai pakenkti jų pasiektai karjerai. Pensininkų sujudimo dėl sumažintų pensijų nėra ir rajono mokyklose. Jose dirba 78 pensinio amžiaus sulaukę pedagogai.
Mokyklų vadovai sako, kad dirbantys pensininkai pasveria ne tik atlyginimą ir pensiją, bet ir prestižą, socialinę padėtį ar profesinį pasitenkinimą.
„Ateina toks laikas, kai matai, jog žmogus nebesusitvarko su darbu, jį atstumia vaikai. Tačiau šešiasdešimt metų – pati patirtis. O išėjus į pensiją atsiranda problema, kuo užsiimti. Pedagogas visą laiką pripratęs būti tarp žmonių, jį tiesiog baugina tas pensininko statusas“, – pensinio amžiaus pavaldinių darbą komentavo Mažeikių Gabijos gimnazijos direktorius Stasys Šiurkus.

TINKAMAS DIRBTI –
IKI 65 METŲ
Kitų rajono įstaigų vadovai taip pat pritaria, kad iš šešiasdešimties sulaukusio darbuotojo jaunam kolegai būtų ko pasimokyti. Tačiau jau artinantis prie septyniasdešimtmečio ribos žmogus turėtų susiprasti palikti darbo vietą.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus pateiktais skaičiais, mūsų rajone daugiausia dirbančių pensinio amžiaus moterų yra nuo 60 iki 65 metų, vyrų – nuo 62 iki 67. Viena kita moteris dirba sulaukusi ir 70, tuo tarpu vyrai darbo vietų niekam neužleidžia ir būdami jau 80 metų.
Tokio amžiaus darbuotojams masiškai pradėjus eiti iš darbo, darbdaviai teigia problemos dėl jaunų specialistų trūkumo nematysią.
„Jau turiu keletą žmonių, norinčių ateiti pas mus dirbti. Bet kol kas išeiti nežadėjo nė viena pensinio amžiaus slaugytoja“, – patikino Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro vadovė Virga Domeikienė.
Švietimo įstaigų vadovai taip pat ne kartą yra pabrėžę, kad, kasmet mažėjant mokinių skaičiui, darbuotojų mokyklose netrūksta. Tuščių darbo vietų nebeliko ir atėjus sunkmečiui. Tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus pedagogai, prieš keletą metų dėl geresnių atlyginimų pasirinkę darbą privačiose įmonėse, panoro grįžti dirbti į švietimo įstaigas.
Antano JANUŠONIO piešinys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto