Šiemet maždaug dviem savaitėmis anksčiau nei įprasta prasidėjusi javapjūtė jau beveik baigta. Ūkininkai pradeda ruošti žemę naujai sėjai.
Kalbėdami apie šiųmetį grūdų derlių visi „Santarvės“ pašnekovai tvirtino: išankstiniai lūkesčiai būna tik patys didžiausi, deja, paskui nesutampa su realia situacija. Panašiai ir šiemet: pavasarį ir ankstyvą vasarą vyravę orai leido tikėtis gero derliaus, bet realybė tokia, kad derlius vidutinis, o labiausiai nesmagu dėl nedidelių derliaus supirkimo kainų.
Ir vis tik žemdirbiai džiaugiasi, kad šiemet Mažeikių rajoną aplenkė smarkios gamtos stichijos, o metų pradžioje vykęs šalies ūkininkų protestas jau davė apčiuopiamų rezultatų.
Mažiau pareiškėjų, bet didesnis plotas
Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus pateiktais duomenimis, pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo laikotarpiui, tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas, kitus plotus ir gyvulius 2024 metais gauti rajone pateikta 2 101 paraiška, deklaruotas plotas – daugiau nei 67, 4 tūkst. hektarų. Palyginimui – pernai mūsų rajono savivaldybėje 2 131 pareiškėjas deklaravo per 64,6 tūkst. hektarų pasėlių.
Kalbant apie šiemet augintas žiemines kultūras, daugiausiai deklaruota žieminių kviečių – 20 tūkst. ha, mažiau miežių (1 591 ha), kvietrugių (1 348 ha), rugių (645 ha).
Iš vasarinių kultūrų daugiausiai deklaruota avižų (3 718 ha), kviečių (3 425 ha), miežių (3 357 ha), kukurūzų (1 427 ha), mišinių (1 234 ha), grikių (202 ha), kvietrugių (131 ha).
Rajono ūkininkai deklaravo, kad augina 4 425 ha žirnių, 3 148 ha pupų, 7 770 ha žieminių rapsų, 622 ha vasarinių rapsų, 150 ha garstyčių.
Pievos ir ganyklos mūsų rajone šiemet sudaro 6 654 hektarų, o iki 5 metų naudojamos ganyklos – 3 436 hektarų. Pernai pievos ir ganyklos mūsų rajone sudarė 10,5 tūkst. hektarų.
Kokybė prastesnė nei pernai
Rugsėjo pradžia, didžioji dalis javų derliaus Lietuvoje, kartu ir Mažeikių rajone, jau nuimta, o grūdų augintojai, perdirbėjai, prekybininkai dalijasi preliminariais rezultatais.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) paskelbtame pranešime teigiama, kad šiųmetis grūdų derlius šiek tiek didesnis nei 2023-iaisiais – Lietuvoje prikulta 7,3–7,4 mln. t javų, rapsų ir ankštinių kultūrų.
„Javapjūtė eina į pabaigą, liko tik nuimti dalį pupų. Didžioji dalis derliaus jau supirkta iš ūkininkų. Derlius gausus, grūdų kokybė prastesnė nei pernai, vis sunkiau atitikti eksporto reikalavimus“, – trumpai situaciją apžvelgė LGPPA prezidentas Karolis Šimas.
Pasak jo, nors žieminių kviečių plotas buvo kiek mažesnis nei pernai, tačiau geresnis jų derlingumas šį skirtumą kompensavo ir iš viso kviečių šiemet nukulta daugiau nei 2023-aisiais.
Geriau užderėjo žieminės kultūros
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius teigė, jog ūkininkų lūkesčiai dėl derliaus gausos ir kokybės visada būna dideli, o galiausiai rezultatai yra tokie, kokie yra, ir jų sulaukęs jau nieko nepakeisi.
Pasak „Santarvės“ pašnekovo, kviečių derlius šiemet buvo neblogas, tik prastoka jų kokybė. Su rapsais prastai visame Mažeikių rajone. Žirnių derlius, lyginant su ankstesniais metais, – vidutinis.
„Kalbant apie pupų derlių šiemet situacija įdomi: skirtingose rajono vietose jų užderėjo skirtingai – kai kur geriau, kai kur prasčiau, o tiksliai pasakyti, kodėl, nuo ko tai priklausė, nelabai išeina.
Vasarinių miežių pats nelabai daug auginau, bet derlius neįspūdingas. Kita vertus, visų vasarinių kultūrų užderėjo ne per geriausiai. Pavyzdžiui, kviečių prikūliau gal tik 3 tonas iš hektaro.
Bet kiekvienas ūkininkas turbūt įvardintų skirtingus rezultatus, nes gyvename ir javus auginame skirtinguose rajono pašaliuose. Taip jau yra: vienas pašalys lietaus gauna daugiau, kitas mažiau“, – kalbėjo E. Pocevičius.
Liūdina supirkimo kainos
LŪS Mažeikių skyriaus pirmininkas pastebėjo, kad labiausiai žemdirbių nedžiugina grūdų supirkimo kainos. Nepaisant to, kad daug kur skelbiama, jog pasaulinėse grūdų rinkose grūdų trūksta, supirkimo kainos vis krenta.
„Priklausomai nuo grūdų klasės, už toną moka po 170 eurų. Net už antros klasės kviečių toną – o antroji klasė yra bazinė klasė, negalima gauti nė 200 šimtų eurų.
O, pavyzdžiui, rudeninių trąšų kainos tik aukštyn – jei anksčiau jos kainavo 300–400 eurų, dabar jau 600–700 eurų. Už azoto trąšas mokėdavome 200–220 eurų, dabar jau toks pat kiekis kainuoja 300–400 eurų“, – pavyzdžius apie didelius grūdų užauginimo kaštus ir žemas supirkimo kainas vardijo mūsų rajono ūkininkas.
Javapjūtė šiemet buvo ankstyva
Šių metų javapjūtė mūsų rajone taip pat kaip ir visoje Lietuvoje prasidėjo vidutiniškai pusantros–dviem savaitėmis anksčiau nei buvusiais metais. Kai kuriuose rajono ūkiuose kulti žieminius miežius ūkininkai pradėjo jau birželio pabaigoje. O kviečių derlius buvo nuimtas dar nė nesulaukus rugpjūčio.
LŪS Mažeikių skyriaus pirmininkas prisiminė, kad jis pats anksčiausiai miežius buvau pradėjęs kulti liepos 8 ar 9 dienomis, tai buvo 2018 metų vasarą, kai vyravo sausra.
„Šiųmetė javapjūtė tikrai buvo ankstyva. Tas ankstyvumas yra dviprasmiškas: iš vienos pusės gerai, nes anksčiau nukūlęs, anksčiau atlaisvini laukus ir gali anksčiau pasiruošti rudeninei sėjai. Pavyzdžiui, anksčiau pasėjus rapsus, jie užaugins tvirtesnes šaknis ir, tikėtina, geriau žiemos. Kita vertus, mokslininkai aiškina: dėl to, kad kultūros labai anksti, greitai subręsta, prastėja grūdų kokybė. Bet vėl – ta kokybė labai priklauso ir nuo veislių… Žodžiu, žemės ūkyje labai daug niuansų, kurie turi įtakos rezultatams“, – kalbėjo E. Pocevičius.
Liūties padariniai nebuvo tragiški
Kitas mūsų rajono ūkininkas Andriejus Virkutis „Santarvei“ pasakojo šiemet auginęs rapsus, žirnius, miežius, kviečius.
„Apskritai paėmus, derlius normalus. Didelių stichinių nelaimių nebuvo. Per tą liūtį liepos pabaigoje bent jau pas mus per parą iškrito 100 milimetrų kritulių – tiek, kiek įprastai iškrenta per mėnesį ar pusantro. Liūtis, aišku, suguldė dalį kultūrų, bet išgyvenome, susitvarkėme su pasekmėmis. Džiaugiamės, kad pas mus rajone situacija bent jau neblogesnė nei kituose rajonuose. Tiesiog gamta yra gamta, o mes, ūkininkai, su gamta turime draugauti, prisitaikyti prie jos diktuojamų sąlygų“, – kalbėjo A. Virkutis.
Panašiai mąsto ir E. Pocevičius. Anot jo, galima sakyti, kad liūtis Lietuvą, o kartu ir Mažeikių rajoną, „nuskalbė“ palankiu metu, kai didžioji dalis pasėlių buvo subrendę. Gausūs lietūs labiau javus ant žemės suguldo tada, kai jie dar būna žali.
„Pagrindinė bėda susijusi su šia liūtimi buvo tai, kad tapo sunkiau į laukus įvažiuoti, klimpo kombainai, juos reikėjo traukti. Kai klimpsti, trauki, atsiranda papildomų niuansų. Žodžiu, liepos liūtis ne tiek sugadino derlių, kiek apsunkino darbus, atėmė laiko“, – situaci-
ją apibūdino „Santarvės“ pašnekovas.
Belaukiant galima pralošti
Buknaitiškis ūkininkas A. Virkutis, kalbėdamas apie grūdų supirkimo kainas, kurios pastaraisiais metais vis mąžta, sakė nelabai suprantantis prekybininkų žaidimų.
„Kainos blogos ir iš viso supirkėjai nelabai nori grūdų. Skelbiama, kad pasaulyje daugybė žmonių badauja. Tai jie neturi pinigų. O užsiimantieji prekyba spekuliuoja savaip: momentais pašokdina kainas, šiek tiek sujudina rinką, paskui vėl kažkaip jos nukrenta… Žodžiu, čia dideli žaidimai ir mes momentais jų nesuprantame. Tai toje tokioje situacijoje mes, ūkininkai, būdavo, kurį laiką palaukdavome, pasaugodavome grūdus nepardavę. Visą gyvenimą iš to išlošdavome, o va, pernai, užpernai besaugodami tik pralošėme“, – pasakojo ūkininkas.
Ir vis dėlto, nepaisant šalies ūkininkams valdžios reguliariai pateikiamų „staigmenų“ – įvairių įstatymų, įsakymų, ribojimų, kurie sukelia iššūkių, kliūčių, prekybininkų diktuojamų grūdų supirkimo kainų – nuo seno galioja dėsnis: ką pasėsi, tą ir pjausi. Tad žemdirbiai, pabaigę javapjūtę, prie savo technikos kabina padargus ir skuba į laukus ruošti dirvos žiemkenčių sėjai, važiuoja tvarkyti melioracijos sistemų ir daryti visų kitų darbų, kuriuos atlikti būtina.
Mažeikiai – grūdų augintojų rajonas
Mažeikių rajono savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka pastebėjo, kad ankstyvas pavasaris, neblogos oro sąlygos ir kiti niuansai rajono ūkininkus dėl būsimojo derliaus buvo nuteikę optimistiškai.
„O dabar, kiek tenka bendrauti su mūsų rajono ūkininkais, šių metų derlių jie vertina kaip vidutinį“, – pastebėjimu pasidalijo vicemeras.
Su pašnekovu kalba pasisuko apie mūsų rajono žemės ūkio sektoriaus struktūrą. Pašnekovas patvirtino: mūsų rajone jau ne vienerius metus dominuoja augalininkystė, o konkrečiau – grūdų auginimas. Tai natūralu: nors ši veikla reikalauja investicijų, darbo, bet yra konkurencingesnė nei gyvulininkystė.
„Grūdų derlių gali parduoti dabar arba, jei turi sandėlius, gali palaikyti nepardavęs ir bandyti sulaukti palankesnių kainų. O pieną, mėsą turi parduoti, jų nepasaugosi, neatidėsi. Rudenį važiuoji ir matai, kad žemės plotas, kuriame iki šiol buvo ganykla, suartas. Vadinasi, ūkininkas, kuriam tas sklypas priklauso, pavasarį karvių nebeturės.
Gyvulius išparduoda ne tik smulkieji ūkininkai, kiek tenka girdėti, ir stambesni, vidutiniai ūkiai. Dalis ūkininkų dėl amžiaus nebeturi sveikatos ūkininkauti, o perimti gyvulininkystės ūkių jaunoji karta nenori, nes pieno, mėsos supirkimo kainos nėra įkvepiančios šiam darbui. Tai po truputį ši žemės ūkio šaka ir traukiasi“, – situaciją apibūdino E. Salatka.
Protestas atnešė rezultatų
2024 metai prasidėjo ūkininkų bendruomenės protestu Vilniuje.
Ūkininkai šalies valdžiai išdėstė esminius reikalavimus, kurie ne tik apsunkino, bet ir trukdė kasdienei jų veiklai. Valdžios reikalauta stabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, spręsti daugiamečių pievų, pieno kainų supirkimo problemas, grąžinti ankstesnes žymėto kuro naudojimo taisykles, mažinti naftos dujų akcizą, saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita.
Pasak LŪS Mažeikių skyriaus pirmininko E. Pocevičiaus, diskutuojant su ūkininkais jam kartais tenka išgirsti skeptiškų pareiškimų, neva „Nieko jūs čia nepasiekėte tuo savo protestu“. Skyriaus vadovas su tuo nesutinka.
„Pasiekėme. Vienas iš klausimų, kuriuos kėlėme, buvo dėl daugiamečių pievų atstatymo. Ši problema išspręsta, nebėra būtinybės atstatyti tas pievas. Dėl apsauginių juostų irgi sušvelnino reikalavimus. Dyzelino ir dujų akcizų reikalai irgi pajudėjo. Kai kam gal atrodo, kad kovodami dėl dujų akcizo kovojome tik dėl savęs. Bet realiai tas klausimas susijęs su labai daug žmonių, ypač gyvenančių kaimuose ir naudojančių dujas iš vadinamųjų balionų. Pavyko iškovoti, kad akcizas būtų bent jau proto ribose, nes šalies valdžia buvo „palaiminusi“ akcizą, kuris siekė 304,1 euro už toną“, – protestu pasiektus rezultatus vardijo pašnekovas.
Baigdamas pokalbį E. Pocevičius pridūrė, kad ūkininkų bendruomenės atstovams budėti, sekti valdžios priimamus nutarimus, pakeitimus reikia ir reikės nuolat, nes valdžios keičiasi, o su jų priimtų, kartais nepamatuotų sprendimų pasekmėmis dorotis paskui ir tenka patiems ūkininkams.
