Devyniolikamečio futbolininko sezonas: Anglija, Norvegija, Lietuva

Šie metai devyniolikamečiam futbolininkui Ryčiui Leliūgai buvo spalvingi: sezoną baigė Anglijoje, keturis mėnesius žaidė Norvegijos pirmojoje futbolo lygoje, Lietuvos salės futbolo pirmenybėse pelnė septynis įvarčius ir atstovavo mūsų šalies šios sporto šakos rinktinei turnyre Belgijoje.
ATLETIŠKAS ANGLŲ FUTBOLAS
Rytis beveik dvejus metus (dvidešimt mėnesių) žaidė penktojoje Anglijos lygoje rungtyniaujančiame „Exter City“ futbolo klube.
„Anglijos futbolas yra vertinamas visame pasaulyje, todėl tokios patirties, kokios ten įgijau, niekur kitur nebūčiau įgijęs. Anglų futbolą galiu palyginti su regbiu: kiekviename aikštės centimetre verda vyriška kova, niekas tavęs netausoja, kerta per kojas be pasigailėjimo. Galiu pasakyti, kad man, kadangi esu techniškas futbolininkas, šis stilius netiko ir gal dėl to išsiskyrė mano ir ekipos trenerio keliai: jis nori, kad kamuolys tik būtų siunčiamas į priekį, kur dažniausiai žaidžiama galva“, – apie anglišką futbolą pasakojo Rytis.
Futbolininkas teigia, kad vienu iš šio laikotarpio pliusų galima laikyti tai, jog gerai išmoko anglų kalbą. Visuose užsienio klubuose šios kalbos geras mokėjimas – didelis privalumas legionieriui.
„Anglija įsiminė tuo, kad teko žaisti su tokiomis ekipomis, kurių vien pavadinimas užgniaužia kvapą. Žaidžiau su „Manchester United“, o šių metų pradžioje teko išbėgti žaisti su kita aukščiausios lygos ekipa „Charlton Atletic“. Šioje šalyje futbole tokia tradicija, kad jeigu vienas žaidėjas kuriame nors klube žaidžia daugiau kaip dešimt metų, jis gali draugiškų rungtynių pasikviesti aukščiausios lygos ekipą“, – nesenais prisiminimais dalijosi futbolininkas.
Taip garsus klubas atvyko į Exterio miestą ir žaidė su jo komanda. „Nusileidome rezultatu 1:4, tačiau tai neaptemdė mūsų nuotaikos: pajutome, kaip žaidžiama aukščiausiu lygiu. Sportininkai bėga greitai, nenuvargsta visas rungtynes, visi atletai, kurių ūgis gerokai viršija 190 cm, puikiai žaidžia galva – tokie įspūdžiai liko po susitikimo“, – sakė R. Leliūga.

SUPO ĮVAIRIATAUTIS KOLEKTYVAS
Vasarą mažeikiškis gavo pasiūlymą žaisti Norvegijoje, pirmojoje šios šalies lygoje rungtyniavusiame FC „Bryne“ klube. Klubas šioje lygoje užėmė trečiąją vietą ir žaidė su trečia nuo galo aukščiausios lygos komanda dėl patekimo į ją, tačiau varžovams nusileido. Futbolininkas jame rungtyniavo pusę sezono, daugiau kaip keturis mėnesius.
„Norvegų futbolas, kuris yra populiariausias sportas šioje šalyje, daug techniškesnis negu anglų, jame daugiau grožio ir paties futbolo. Vien Bryne mieste, kuris gyventojų skaičiumi ne ką lenkia Mažeikius, yra 12 tūkstančių vietų stadionas, šalia trys treniruočių aikštės bei vienas dengtas futbolo maniežas. Į eilines rungtynes susirenka beveik keturi tūkstančiai sirgalių“, – apie futbolo populiarumą pasakojo mažeikiškis.
Komanda, kurioje dėl vietos po saule varžėsi 26 futbolininkai, buvo egzotiška: joje žaidė suomis, danas, lietuvis, Kenijos, Namibijos bei Siera Leonės atstovai, o treneris buvo švedas.
Per sezoną mažeikiškiui pagrindinėje sudėtyje nepavyko pasižymėti, tačiau dublerių ekipoje, kuri rungtyniaudavo dieną po pagrindinių sudėčių susitikimo, Rytis per kiekvienas rungtynes pelnydavo po įvartį ir buvo jos lyderis.
„Į krašto saugo poziciją, kurioje aš žaidžiau, pretendavo šeši septyni žaidėjai. Kadangi treneriai neįsipareigojo, kad mano kontrakte būtų parašyta, kiek minučių aš turiu būti aikštėje, daugiau sėdėti ant atsarginių suolo aš nenorėjau, todėl ir nepasirašiau kontrakto kitiems metams“, – sakė Rytis.

SĄLYGOS BUVO IDEALIOS
Anot futbolininko, sąlygos buvo ypač geros: už jo trijų savaičių gyvenimą viešbutyje klubas sumokėjo 17 tūkstančių kronų.
„Vėliau klubas perkėlė gyventi į kotedžą, kuris buvo tik už kokių keturių šimtų metrų nuo stadiono. Todėl man nebuvo skirtas automobilis: nuėjęs į „Ford“ saloną, išsirinkau dviratį. Pusryčius ir pietus valgėme klubo bazėje, kur mus veltui maitino, vakarienę – kavinėje, su kuria klubas buvo sudaręs sutartį ir už ją mokėjome tik centus (žinant, kad Norvegija – viena brangiausių pasaulyje šalių)“, – sakė sportininkas.
Į treniruotes, pasak futbolininko, buvo galima eiti kaip stovi: spintelėje sudėta švari treniruočių apranga, futbolo bateliai nuplauti, rankšluosčiai sudėti, savo reikia turėti tik šampūno ir odekolono.
Po treniruotės apranga vėl atiduodama dviem specialiems asistentams, kurie ją išskalbia ir sutvarko. Sportininkas juokauja, kad kai tingėdavo skalbti savo drabužius, juos taip pat sutvarkydavo šie žmonės.
„Atskira kalba apie stadiono veją: tokios kokybiškos vejos nemačiau net Anglijoje. Stadione, galima sakyti, gyvena keturi darbininkai, kurie visą parą tik veją prižiūri: kasdien ją voluoja, pjauna, lygina. Ji tiek prižiūrėta, žolė susipynusi kaip kilimas, kad reikia praskleisti, jog pamatytum gruntą. Vienas malonumas ant jos žaisti“, – sakė Rytis.
Į varžybas svetur komanda visada skrisdavo lėktuvu, privalomas buvo ir kostiumas, kurį išduodavo klubas. Tikrai būčiau tęsęs karjerą šiame klube, tačiau netenkino tai, kad kontrakte nenumatytas minučių skaičius, o norėjosi žaisti, tobulėti, ir atlyginimas – daugiau kaip du tūkstančiai eurų (vien benzino litras – beveik penki litai, – V. S.), tokioje šalyje netraukė“, – sakė mažeikiškis.

PRALAIMĖTA BELGAMS IR OLANDAMS
„Kadangi grįžau į Lietuvą netinkamu metu, kai futbolo sezonas visiškai artėjo prie pabaigos, liko tik prisidėti prie „Naftos“ salės futbolo komandos, kad palaikyčiau sportinę formą. Pavyko keleriose rungtynėse rezultatyviai sužaisti ir kartu su A. Tautvydu, A. Bulošu bei vartininku E. Liubausku buvome pakviesti į šalies rinktinę. Praėjusią savaitę viešėjome Belgijoje, kur žaidėme tarptautiniame turnyre“, – sakė mažeikiškis.
Pirmosiose rungtynėse lietuviai rezultatu 2:6 nusileido turnyro šeimininkams. Anot Ryčio, tai pas mus salėje futbolininkai žaidžia tik norėdami palaikyti sportinę formą per žiemą. Tuo tarpu Belgijoje tai visai savarankiška sporto šaka: vaikas kaip pradeda lankyti treniruotes nuo šešerių metų, taip jis ant žaliosios vejos ir nerungtyniauja. Nors belgai žaidžia techniškai, kamuolį iš jų sunku atimti, tačiau lietuviai turėjo galimybę prieš juos laimėti.
Antrose rungtynėse visiškai buvo sutriuškinti anglai: lietuviai laimėjo rezultatu 8:1, vieną įvartį pelnė Rytis, du – A. Tautvydas.
„Jeigu vienų iš futbolo pradininkų anglų sportininkų rinktinė atrodė silpnokai, tai prieš Olandijos rinktinę jokių šansų laimėti neturėjome: tai aukščiausio rango komanda, kuriai nusileidome rezultatu 1:8. Tačiau po rungtynių jie pripažino, kad kaip mėgėjai žaidėme visai neblogai. Tokiam rezultatui įtakos turėjo ir objektyvios priežastys: dėl raudonų kortelių negalėjo padėti A. Bulošas ir A. Rimkevičius, traumą gavo V. Daniličevas, todėl keitimams turėjome tik po vieną vartininką ir žaidėją“, – dalijosi įspūdžiais futbolininkas.

LAUKIA RIMTŲ PASIŪLYMŲ
Dauguma iš 1986 metų gimimo mažeikiškių vaikinų komandos, kurią 1994 metais subūrė treneris Saulius Vertelis, narių šiuo metu yra artimiausias šalies futbolo rezervas: jie žaidžia šalies jaunimo (iki 21ų metų) rinktinėje.
„Tik kai jau buvo bilietai į Belgiją, gavau siūlymą žaisti šios rinktinės sudėtyje draugiškose rungtynėse su Latvijos bendraamžiais. Nors pasirinkau salės futbolo rinktinę, tačiau tikiuosi dar suspėti susitikti su senais draugais. Tie žaidėjai, kurie buvome čempioniškoje Mažeikių ekipoje lyderiai, beveik visi sėkmingai tęsia karjerą: E. Razulis žaidžia Samaros „Krylja Sovetov“, „Šilutės“ komandos garbę aukščiausioje lygoje gynė G. Podelis ir L. Vertelis, Vilniaus „Vėtroje2“ įvarčius mušė A. Vertelis, o vienas iš pagrindinių gynėjų buvo N. Šulcas. Vienas iš pagrindinių Mažeikių komandos žaidėjų, kuris, tikiuosi, dar atkreips ir kitų ekipų dėmesį, yra V. Pocevičius“, – vardijo draugus Rytis.
Pats R. Leliūga šiuo metu treniruojasi individualiai: bėgioja krosus, užsiiminėja stadione, kur atlieka tuos pratimus, kuriuos jiems skirdavo S. Vertelis, plaukioja baseine, dirba jėgos treniruoklių salėje, treniruojasi su salės futbolo ekipa.
„Tačiau tai ne tas pats, kas dirbti su komanda. Nors dabar niekur neskubu: gauti pasiūlymai iš Rusijos, Anglijos ir iš Lietuvos. Mūsų šalyje žaisčiau tik jeigu turėčiau kontraktą su aukščiausios lygos komanda, nes žemesnio lygio futbolą galėjau žaisti ir toje pačioje Norvegijoje“, – dalijosi ateities planais futbolininkas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
Per sportinę karjerą Rytis jau pelnė nemažai trofėjų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*