Didžiojo verslo žemėlapyje mūsų miesto vardo nebebus

Bendrovės „Mažeikių nafta“ atstovai paskelbė, kad keičia pavadinimą: priglus po akcininkų koncerno sparnu ir taps „Orlen Lietuva“.
Mažeikiškiai apgailestauja, kad naftos perdirbimo gamykla nebegarsins gimtinės. Verslininkai šiame žingsnyje įžvelgia ir pliusų, ir minusų.


VYKSTA VARDO
REGISTRAVIMO
PROCEDŪRA
Bendrovė prie naujo vardo „ORLEN Lietuva“ klientus pradėjo pratinti pakeitusi degalinių tinklo pavadinimą ir dizainą. Ilgai plevėsavusios mėlynos „Mažeikių naftos“ vėliavėlės jau kuris laikas pakeistos raudonomis su „Orlen“ ženklu.
AB „Mažeikių nafta“ Viešųjų ryšių direktorius Rosvaldas Gorbačiovas „Santarvei“ patvirtino, kad artimiausiu metu keisis ir pačios bendrovės pavadinimas – kol kas atliekamos Juridinių asmenų registravimo procedūros.
Bendrovę valdančio lenkų koncerno „PKN Orlen“ atstovai tikisi, kad naujas pavadinimas leis lengviau atpažinti Mažeikiuose įsikūrusios bendrovės priklausomybę „Orlen“ grupei. Tai esą užtikrins sklandesnį bendradarbiavimą su produkcijos vartotojais.
MAŽEIKIŠKIAMS SVARBU
„Santarvės“ kalbinti verslininkai sakė negalėję patikėti informacija, kad nebebus „Mažeikių naftos“.
Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas Kęstutis Bartkevičius įsitikinęs, kad mažeikiškiams bendrovė dar ilgai išliks senuoju pavadinimu – „Mažeikių nafta“. Tuo tarpu oficialiai lenkų koncerno pavadinimu pradės vadinti tik jaunoji karta.
„Man asmeniškai atrodo, kad garbinga atstovauti Mažeikiams. Aš didžiuojuosi, kad esu mažeikiškis, kad išgirdę kur nors Vilniuje apie „Mažeikių Varduvą“ iškart supranta, kad aš esu mažeikiškis. Man patinka. Išgirstu apie Šilutės hidrotechniką, tai žinau, kad tai iš Šilutės, o kur kokia „Vilkiškių pieninė“ ar „Rokiškio sūris“? Tai lietuviška, tai „faina“!“ – apie lietuviškų pavadinimų su vietovardžiais pliusus kalbėjo K. Bartkevičius.
ĮMONĖS VARDAS –
REKLAMA MIESTUI
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis sakė apgailestaująs, kad „Mažeikių naftos“ vardas išnyks iš didžiojo verslo žemėlapio. „Plačiai žinomas įmonės vardas buvo savotiška reklama mūsų miestui ir rajonui. Ne kartą teko tai patirti: pasakai, kad esi iš Mažeikių, o tau atsako: taip, girdėjome, ten „Mažeikių nafta“.
Kita vertus, meras sakė suvokiąs, kad šiuo atveju sprendimą lemia ne Mažeikių interesai, o privačios kompanijos siekiai, – jiems nepaprieštarausi.
K. Bartkevičius taip pat sakė suprantąs, kodėl užsienio investuotojai nori įmonei suteikti savo pavadinimą – ji jau yra kitos kompanijos dalis. Be to, dažnam užsieniečiui sunku ištarti žodį „Mažeikių“, bet Verslininkų asociacijos prezidentas patikina, kad tai netrukdo bendradarbiauti.
„Vietovardis pavadinime pabrėžia mūsų savitumą, kad esame čia registruoti. O kai dirbame kituose miestuose, skelbiame savo miesto pavadinimą, tuo didesnė garbė mūsų miestui,“ – tokia K. Bartkevičiaus nuomonė.
VIETOVARDIS
GALI
SUMENKINTI ĮMONĘ
Tuo tarpu UAB „Juodasis gintaras“ vadovas Robertas Karvauskas „Santarvei“ sakė, kad mylėti kraštą galima ir neminint jo savo įmonės pavadinime.
„Kokia iš to gali būti meilė, jei tu gauni mažesnes pajamas ir savo mylimam kraštui sumoki mažiau mokesčių?“ – klausė prieš penkiolika metų įkurtos įmonės generalinis direktorius ir prisipažino, kad tuo metu net nenutuokė, kokią svarbią reikšmę turi įmonės pavadinimas.
Pasak R. Karvausko, jeigu įmonė dirba lokalioje rinkoje, ji gali įvardyti, kokioje vietovėje dirba. Bet jei kokia Mažeikių įmonė pradėtų dirbti Europoje, tad mažo miesto pavadinimas sumenkintų įmonę: produkto rinka labai plati, o įmonė atrodo mažytė ir lokalizuota.
„Tai psichologinis niuansas, kuris gali paveikti ir neigiamai, – patikino R. Karvauskas ir pridūrė, kad tokiu atveju pats būtinai keistų pavadinimą. – Kurdamas įmonę, niekada nežinosi, kiek plėsiesi, tad dėti iškart lokalų pavadinimą nevertėtų. Mes su pastatų šiltinimu dirbame visame Pabaltijyje, bendradarbiaujame su lenkais, tad tokiu atveju lokalus įmonės pavadinimas būtų minusas. Jei būčiau turėjęs pavadinime miesto vardą, aš tikrai būčiau pakeitęs.“
LAIKYTASI TRADICIJOS
Mažeikiuose įsikūrę verslininkai skaičiavo, kad dalis vietovardį pavadinimuose turinčių įmonių yra likę dar iš sovietinių laikų, kai pavadinimu buvo įvardijama vietovė ir veiklos pobūdis: Mažeikių sviesto gamykla, Mažeikių duonos kombinatas ir pan.
„Bet tai nėra blogai. Man atrodo, normalus tas mūsų pavadinimas,“ – patikino UAB „Mažeikių duona“ direktorė Marija Vaitkuvienė.
Įmonės vadovė patvirtino, kad įmonės pavadinimas „Mažeikių duona“ žinomas nuo pat įkūrimo. Moteris „Santarvei“ patikino, kad jie niekuo neišsiskiria iš kitų savo kolegų ir pradeda vardyti: „Plungės duona“, „Akmenės duona“, „Klaipėdos duona“ ir t.t.
„Produktas kasdienis, atsakomybė didelė. Kad ir koks būtų pavadinimas, “ – paaiškino UAB „Mažeikių duona“ vadovė.
Ji „Santarvei“ sakė stebinti konkurentus, tačiau naujos įmonės pavadinimuose vietovardžių jau nebevartoja.
DAUGĖJA
GARSINANČIŲ
LIETUVOS VARDĄ
Šiuo metu Mažeikių savivaldybėje įvairiais pavadinimais įregistruota 2578 bendrovės, viešosios įstaigos, inidvidualios įmonės, religinės bendruomenės ir kt.
Kad ne itin daug įmonių pavadinimuose renkasi vietovardį, patvirtina Registro centro Juridinių asmenų registro departamento viršininko pavaduotoja Ieva Tarailienė.
„Kurdami uždarąsias akcines bendroves, žmonės prigalvoja pačių įvairiausių pavadinimų, pasitaiko ir vietovardžių. O jei registruojama kokia kaimo bendruomenė, tai įvardyti savo kaimą ar seniūniją – jau kaip ir garbės reikalas, – „Santarvei“ pasakojo valstybės tarnautoja. – Dar nuo senų laikų žinome tuos populiarius pavadinimus, kur šalia miesto pavadinimo visokie sūriai, mėsinės, pieninės.“
Pridedamas vietovardis gali būti ir išeitis pasirenkant įmonės pavadinimą. Pavyzdžiui, jei norimas žodis kartotų kitos įmonės vardą, išgelbėti gali prie jo pridėtas miesto vardas. Toks pavadinimas pereis Registrų centro patikrą ir bus įregistruotas.
I. Taralienė pastebėjo, kad padaugėjo tokių įmonių, kurios nori reprezentuoti mūsų šalį, tačiau minėti Lietuvos vardą ne visiems leidžiama. Įmonė turi atitikti įvairius kriterijus.
KURIA
„ABRAKADABRIŠKUS“
PAVADINIMUS
Registro centro atstovė I. Tarailienė pastebėjo, kad nėra institucijos, kuri prižiūrėtų, ar įmonių pavadinimai taisyklingi.
Civilinis kodeksas numato, kad juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų. Tad kol kas visa atsakomybė paliekama pačiam juridiniam asmeniui.
Nieko padaryti negali ir Valstybinė kalbos inspekcija. Jei įmonės pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių – vietovardžio, pavyzdžiui, Mažeikių, ir kokio naujadaro – kalbininkų dėmesį dažniausiai patraukia antra pavadinimo dalis.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas „Santarvę“ patikino, kad verslininkai yra originalūs ir visokių naujadarų prigalvoja.
„Daug tokių „abrakadabriškų“ žodžių prikuria. „Originaliausią“ pavadinimą teko girdėti „Bulka“. Bet jie sugalvojo mums išaiškinimą: po kiekvienos raidės padėjo tašką, tuokart kiekvienai raidei sugalvojo po žodį ir taip „Bulka“ tapo penkių žodžių trumpiniu,“ – nusijuokė A. Dambrauskas.
BAUSTI
NEPRISIRUOŠIA
Teoriškai Valstybinės kalbos inspekcijos darbuotojai už kalbos komisijos nutarimų nevykdymą galėtų skirti įspėjimus arba baudas, tačiau to daryti nelabai gali, mat savo veiksmais prieštarautų kitos žinybos sprendimui.
Pasak A. Dambrausko, situacija atrodytų taip: vieną dieną valstybinė įmonė – Registrų centras – leidžia įregistruoti įmonę norimu pavadinimu (patikrinę, ar pavadinimas laisvas), kitą dieną kita valstybinė įmonė – Kalbos inspekcija – jau skelbia aliarmą, kad pavadinimas neteisingas.
„Verslininkai ir sako: mes jus į teismus paduosime. Kiek papildomų išlaidų, kiek papildomo laiko sunaudoti tenka pervadinant įmonę… Tik dabar pradedama kurti tvarka, kad įstaigos labiau bendradarbiautų,“ – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas A. Dambrauskas.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo.: Greit prie didžiausios šalies įmonės nebeplevėsuos mėlyna „Mažeikių naftos“ vėliava.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto