
Gyvename amžiuje, kai informacinės technologijos – neatsiejama kasdienybės dalis. Jomis naudojamės namuose, darbe, laisvalaikiu.
Per pastaruosius keletą metų dirbtinis intelektas (DI) tapo viena sparčiausiai besivystančių sričių. Ji pakankamai lengvai ir greitai integruojasi ir daro didelę įtaką mums ir mūsų įpročiams, o ypač darbo rinkai. Naudojimasis „Chat GPT“, „Capilot“ ir kitomis DI sistemomis šiandien nieko nebestebina, nes tai tampa priemone, padedančia atlikti įvairias užduotis, kurti naujus konceptus, idėjas. DI sistemas naudoja tiek studentai, atliekantys visus universiteto darbus paskutinę minutę, tiek savo srities specialistai, norintys įsigilinti, pažvelgti į savo atliekamas užduotis ar tyrimus kitu kampu, tiek paprasti žmonės, ieškantys atsakymų į keisčiausius iškilusius klausimus, pavyzdžiui, „kur ir kada buvo užaugintas didžiausias pasaulio ridikas?“.
Šiuo metu tampame liudininkais, stebinčiais dirbtinio intelekto raidą. Lietuviai dažnai mėgsta save pašiepti sakydami, kad pas mus visos naujovės ir tendencijos ateina paskutinės. Šiuo atveju yra kitaip: Lietuva, kaip inovatyvi ir konkurencinga valstybė, aktyviai diegia dirbtinį intelektą į įvairias verslo, viešojo sektoriaus sferas.
Visa tai skamba gražiai ir futuristiškai, tačiau ar žmonės yra pasirengę prisijaukinti DI ir jo teikiamas galimybes, išspręsti jo keliamus išbandymus?
Dažnai visuomenė į naujoves žvelgia dvejopai: vieniems tai žiauri ir stresą kelianti akistata su nežinomybe, o kiti degančiomis akimis nori sužinoti, išbandyti kažką naujo ir taip palengvinti savo gyvenimą. Dirbtinis intelektas, kaip darbo įrankis, yra puiki priemonė paspartinti našumą, produktyvumą ir kūrybiškumą. Todėl nenuostabu, kad sparčiai populiarėja įvairiuose sektoriuose. Kalbant apie žiniasklaidą, šis virtualios erdvės produktas naudojamas greitai rašyti straipsnius. Vos per kelias sekundes DI sukuria tekstą, kurį žurnalistas užtruktų parašyti pusę valandos ar ilgiau. Toks būdas „kepti“ straipsnius – efektyvus ir greitas, leidžiantis portalus užpildyti turiniu. Bet natūraliai kyla klausimas, ar nebus taip, kad dirbtinis intelektas atims daugumos specialybių darbo vietas. Dalis žmonių baiminasi, kad darbdaviams jie pasidarys nebereikalingi, nes DI dirba žymiai sparčiau ir nereikalauja didelių kaštų, kad jų sukurtas produktas būtų kokybiškas. Žinoma, laikai keičiasi, technologijos tobulėja, tad išvengti automatizacijos neįmanoma. Kažkada mūsų seneliai net neįsivaizdavo, kad ateityje bus tokios profesijos kaip IT programuotojas, kibernetinio saugumo specialistas, tinklapio administratorius ir panašiai. Kaip ir jiems tada, taip ir mums dabar sunku suvokti, kad kai kurios mums dabar įprastos darbo vietos per laiką išnyks. Tačiau nuogąstauti neverta: atsiras kitų specialybių bei profesijų, pritaikytų ir susijusių su DI technologijomis bei jų valdymu. Pavyzdžiui, jau dabar tokios sritys kaip duomenų analizė, DI programavimas ir techninė priežiūra tampa vis svarbesnės. Na, o tai reikalauja darbuotojų perkvalifikavimo ir nuolatinio mokymosi, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų darbo rinkos sąlygų. Prie šio proceso prisideda ir Kauno technologijos universitetas, būsimiems studentams siūlantis tokias programas kaip „Dirbtinis intelektas“, „Dirbtinio intelekto informatika“.
Sakoma, kad baimės akys plačios. Nežinomybė žmonėms dažnai kelia nerimą, ir tai normalu. Bet prie visko priprantama. Kažkada išmanieji telefonai liečiamu ekranu mums buvo visiška naujiena, o dabar tokį turėti tapo norma ir žmogus, naudojantis mygtukinį mobilųjį, tampa keistuoliu „hipsteriu“. Dirbtinis intelektas vis labiau integruojasi į mūsų kasdienį gyvenimą, verslą ir įvairius jo sektorius, tad norime to ar ne, reikia ruoštis. Neskubant, bet reikia. Ateityje ši technologija turės didelę įtaką darbo rinkai. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar sugebėsime prisitaikyti prie šios nūdienos realijos ir tinkamai išnaudosime jos teigiamas savybes, galimybes.
Gabija JARMOŠKAITĖ