Kai kuriems Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklų vadovams atlyginimai išaugo beveik dvigubai. Praėjusią savaitę Tarybos nariai jiems skyrė net trijų rūšių priedus. Tuo tarpu lopšelių-darželių bei papildomo ugdymo įstaigų vadovai turės tenkintis kur kas mažesniu darbo užmokesčiu. Mokytojų atlyginimai ir toliau priklausys nuo mokyklų direktorių geranoriškumo – Tarybos nariai nesvarsto galimybės skirti jiems priedus.
PRIIMTI TRYS SPRENDIMAI
Ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje buvo priimti trys sprendimo projektai, kuriais skiriami priedai Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklų vadovams.
Pirmiausia buvo nutarta skirti vienodus, 40 proc. mėnesinio tarnybinio atlyginimo priedus absoliučiai visų bendrojo lavinimo mokyklų direktoriams. Darbo užmokestis padidintas už dalyvavimą nacionaliniuose projektuose bei rajono komisijų veikloje, autorinių seminarų vedimą, gerosios patirties skleidimą bei įstaigos ugdymo, sportinius, meninius, techninės kūrybos pasiekimus.
Priimant antrąjį sprendimo projektą, vadovautasi švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priimtu 2006ųjų metų pabaigoje. Šiuo projektu švietimo įstaigų vadovams nustatyti tarnybinių atlyginimų koeficientai.
Didžiausias koeficientas bus mokamas Merkelio Račkausko gimnazijos direktorei Mirdzai Žiaurienei (24,85 proc. tarnybinio atlyginimo). Mažiausias – darželio-mokyklos „Kregždutė“ vadovei Brigitai Momgaudienei (16,95 proc.).
Šiuo Tarybos patvirtintu projektu numatyti darbo užmokesčio koeficientai ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų, ikimokyklinių įstaigų bei kitų švietimo įstaigų vadovams. Tarp neformaliojo vaikų švietimo įstaigų vadovų lyderiauja Muzikos mokyklos direktorius Ričardas Grušas – jam nustatytas didžiausias tarnybinio atlyginimo koeficientas – 22,25 proc. Mažiausias koeficientas (16,15 proc.) skirtas Viekšnių Vinco Deniušio meno mokyklos vadovui Vitaliui Lizdeniui.
Iš lopšelių-darželių direktorių išsiskiria „Bitutės“ vadovė Elvyra Kučkienė. Jai nustatytas 22,15 proc. koeficientas. Išskyrus Sedos darželio direktorę Astą Samoškienę (jai atiteko mažiausias, 16,2 proc. koeficientas), visiems kitiems lopšelių-darželių vadovams skirtas 17,1 proc. koeficientas.
Darbo užmokestis pakeltas ir Pedagoginės psichologinės tarnybos bei Švietimo centro vadovėms.
Trečiuoju sprendimu nutarta nustatyti 0,5 bazinės mėnesinės algos dydžio priedą ikimokyklinių įstaigų, bendrojo lavinimo ir kitų švietimo įstaigų vadovams, kuriems nesuteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija, tačiau jie yra įgiję magistro laipsnį.
Taip pat 10 proc. tarnybinių atlyginimų priedai skirti gimnazijų vadovams bei jų pavaduotojams.
VIENIEMS – PRIEDAI, KITIEMS – LIKUČIAI
Svarstant sprendimo projektą dėl priedų ugdymo įstaigų direktoriams Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Stasė Čupkovienė Tarybos narius skatino rasti lėšų, iš kurių būtų galima skirti priedus ir kitiems švietimo įstaigų vadovams.
„Papildomo ugdymo įstaigos bei lopšeliai-darželiai nėra finansuojami iš mokinio krepšelio lėšų. Vadinasi, jiems priedus turėtume skirti iš Savivaldybės biudžeto. Manau, mes turėtume skatinti visų švietimo įstaigų vadovus. Dabar išeina, kad vieni lyg ir geresni nei kiti. Pastarieji jaučiasi antrarūšiai, todėl kyla nepasitenkinimas“, – sakė S. Čupkovienė.
Anot Jokimo Railos, kai kuriems bendrojo lavinimo mokyklų direktoriams atlyginimai padidės beveik dvigubai. Tuo tarpu mokytojai negali pasidžiaugti tokiu dideliu darbo užmokesčiu.
„Mes, Tarybos nariai, kažkodėl nekreipiame dėmesio, jog dėl mažų atlyginimų mokyklas palieka pedagogai. Aš nesakau, kad vadovams nereikia mokėti priedų. Galbūt reikia. Tačiau pamirštame, kad mokytojams lieka tik likučiai“, – apgailestavo J. Raila.
SVARSTYMAS TURĖTŲ BŪTI VIEŠAS
Muzikos mokyklos direktorius R. Grušas „Santarvei“ prisipažino jaučiąs nuoskaudą dėl to, kad nebuvo skirti priedai neformaliojo vaikų švietimo vadovams. Jo teigimu, beveik visų šalies muzikos mokyklų direktoriai gauna atlyginimų priedus.
„Seniai esame išsakę savo nuomonę šiuo klausimu. Ne kartą kalbėjomės su Švietimo skyriaus vedėju. Tikėjomės, kad šiai Tarybai bus pateiktas sprendimo projektas, kuriame numatyti priedai ir papildomo ugdymo įstaigų direktoriams. Deja, tas klausimas sustojo vedėjo kabinete“, – kalbėjo direktorius.
R. Grušo nuomone, atlyginimų priedų skyrimo klausimas turėtų būti viešai svarstomas.
„Negi mes nieko gero nebepadarome? Negi mūsų veiklos niekam nebereikia? Gal vedėjui geresni tie, kurie jam nieko nesako? Negi mes nenusipelnėme būti nors šiek tiek vertinami?“ – klausė Muzikos mokyklos vadovas.
R. Grušas apgailestavo, kad iki šiol nesprendžiamas ir mokytojų, važiuojančių dirbti į kaimo muzikos mokyklas, kelionės išlaidų kompensavimo klausimas. Tuo tarpu bendrojo lavinimo mokyklų pedagogams kelionės išlaidos jau kompensuojamos.
„Vėl likome už borto. Lyg būtume visai nereikalingi“, – neslėpė nuoskaudos R. Grušas.
NEPRITARIA LYGIAVAI
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkės Judytos Čejauskienės nuomone, atlyginimų priedai mokyklų vadovams neturėtų būti mokami iš mokinio krepšelio lėšų. Tam tikslui turėtų būti naudojami Savivaldybės pinigai.
„Kai kurių mokyklų direktoriai mokytojams neleidžia gintis aukštesnės kategorijos, nes esą neužtenka mokinio krepšelio lėšų. Juokingai atrodo, kad direktorių priedams užtenka, mokytojų – ne. Be to, pedagogams nemokama už kabinetų priežiūrą bei kitus dalykus“, – kalbėjo mokytoja.
J. Čejauskienės teigimu, neteisinga buvo skirti mokyklų vadovams priedus už dalyvavimą nacionaliniuose projektuose. Jos nuomone, tuose projektuose dažniausiai dalyvauja ne direktoriai, o pedagogai. Juolab Mažeikių rajone yra švietimo įstaigų vadovų, nepageidaujančių, kad mokytojai dalyvautų projektinėje veikloje.
Profesinės sąjungos pirmininkei nesuvokiamas ir lygiavos principas, pagal kurį 40 proc. priedas skirtas ir tiems mokyklų vadovams, kurių darbo trūkumų nustatė Savivaldybės komisijos ar Darbo inspekcija.
„Labai nustebino sprendimas skirti atlyginimo priedą Kapėnų pagrindinės mokyklos direktorei. Vadinasi, komisijos nustatyti pažeidimai bei kolektyvo nusiskundimai nieko nebereiškia“, – stebėjosi pirmininkė.
J. Čejauskienė keletą kartų akcentavo, kad profsąjunga nepasisako prieš atlyginimų priedus direktoriams. Tačiau jų skyrimo svarstymas turėtų būti viešas.
„Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar mokykloje yra geras klimatas, ar joje užtikrinta demokratija. Ne paslaptis, kad ne visose mūsų rajono mokyklose veikia profesinės sąjungos. Vadinasi, nėra kam ginti darbuotojų. Netgi kai kur nėra darbo tarybų, nors jos numatytos Darbo kodekse. Autokratas direktorius gauna priedą, o mokytojams – nieko“, – teigė J. Čejauskienė.
PATYS KALTI?
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, kad mokytojams atlyginimų priedus skiria direktoriai. Švietimo skyrius galįs pedagogus paskatinti tik garbės raštais.
„Direktorius turi rūpintis, kad mokytojams būtų atlyginta už darbą. Jeigu mokykloje nėra rimto direktoriaus, vadinasi, nėra mokyklos. Dabar vadovai neturi teisės skųstis, kad jiems už kažką nemokama. Už viską mokama, todėl privalo pasirūpinti, kad būtų atlyginta ir gerai dirbantiems pedagogams“, – įsitikinęs vedėjas.
A. Stonkus teigė, jog papildomo ugdymo įstaigų vadovai patys kalti, kad negavo atlyginimų priedų.
„Jie sugalvojo priedų klausimą spręsti danguje, o ne žemėje. Pamiršo, kad tai sprendžia ne politikai, o Švietimo skyriaus vedėjas. Politikai tik balsuoja, o mes dirbame! Po Naujųjų metų nė vienas papildomo ugdymo skyriaus direktorius nebuvo pas mane atėjęs. Apskritai jie labai negražiai pasielgė – nunešė raštą į Savivaldybę ir pareiškė, kad viskas suderinta su manimi. Tačiau tą raštą pirmą kartą pamačiau Kryžiaus kabinete. Manau, kad pagrindinė konflikto priežastis yra ta, jog aš nebesu socialdemokratas. Tokia veikėja Birutė Jurkienė labiausiai purkštauja, nori uždirbti balų socialdemokratams“, – nesutarimų su neformaliojo vaikų ugdymo įstaigų vadovais priežastis bėrė vedėjas.
A. Stonkus patikino, kad šių įstaigų direktoriai priedus tikrai gaus. Esą jie patys kalti dėl to uždelsimo, nes prieš Naujuosius metus Savivaldybei pateikę „garbingąjį pareiškimą“, kuriuo skundėsi dėl netinkamo šių įstaigų finansavimo.
Vedėjas neslėpė nuoskaudos dėl tokio papildomo ugdymo įstaigų vadovų elgesio, tačiau tikino jiems nekerštaująs.
„Tiesiog savo pareiškimais jie užbėgo už akių. Tie priedai jau tada buvo numatyti, tačiau po jų skundų viską iš naujo turime skaičiuoti. Ir tegul jie nešneka, kad mes jų nevertiname. Vertiname! Tik laikas būtų peržengti per savąjį ego ir pradėti normaliai bendrauti su Švietimo skyriumi“, – sakė vedėjas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
Likus porai posėdžių iki šios Savivaldybės tarybos kadencijos pabaigos, politikai negailėjo atlyginimų priedų bendrojo lavinimo mokyklų direktoriams.
