Mažeikiškė Aldona Daukantienė, dirbanti UAB „Saurida“ buhaltere, liepos pradžioje jau 21ąjį kartą neatlygintinai davė kraujo. Per metus šią kilnią misiją ji atlieka 4–5 kartus. Ne sykį už donorystę yra pelniusi apdovanojimų.
DONORE TAPTI
PARAGINO SESUO
Nuolatine kraujo donore A. Daukantienė tapo prieš penkerius metus. Tačiau pirmąjį kartą neatlygintinai davė kraujo gerokai anksčiau. Tada jai tebuvo aštuoniolika metų, gyveno Telšiuose. Nelabai pamena, kieno paskatinta ji davė kraujo, bet ir tada tai nebuvo vienintelis kartas. Apsigyvenusi Mažeikiuose, Aldona kurį laiką buvo primiršusi, kad šitaip gali išgelbėti kitų sveikatą, o galbūt ir gyvybę.
„Pirmas kartas, kai po pertraukos Mažeikiuose ir vėl nusprendžiau tapti kraujo donore, nebuvo atsitiktinis. Tada jau dirbau „Sauridoje“. Išsikalbėjau su savo seserimi Virginija, kuri dirbo Klaipėdos kraujo centre. Ji pastebėjo, kad Mažeikiuose lyginant su kitais šalies miestais pagal jo dydį kraujo donorų mažoka. Žinodama, kad kraujo donorystė man ne naujiena, sesuo mane paragino, kad tam ryžčiausi. Kai į Mažeikių centrinę ligoninę atvažiavo Klaipėdos kraujo centro medikų brigada, prisistačiau jiems. Nuo to sykio reguliariai tris kartus kas du mėnesius duodu po 500 gramų kraujo. Po to tris mėnesius padarau pertrauką“, – pasakoja Aldona.
Moteris drąsiai paneigia nuomonę, kad po šios procedūros donoras prastai jaučiasi. Tai, ko gero, yra įsitikinimo reikalas. Aišku, ne paslaptis, kad retkarčiais pasitaiko, kai donoras ima ir nualpsta. Tačiau tai greičiausiai atsitinka iš baimės. A. Daukantienės savijauta visada būna puiki, lyg nieko ir nebuvę.
MALONU,
KAD SKIRIAMAS
DĖMESYS
Neatlygintina kraujo donorystė skatinama visoje šalyje. Jau pirmąjį kartą neatlygintinai davusieji kraujo gauna simbolines dovanėles. Tai įvairiausios smulkmenos: raktų pakabukai, nuotraukų rėmeliai, marškinėliai, kavos puodukai, kava, maisto papildai. Be viso to, kiekvieną kartą donorai dar gauna po 250 gramų šokolado plytelę. Pasiūlomi ir kvietimai į koncertus ar kitus kultūrinius renginius, vykstančius Klaipėdoje. Tačiau retai kas turi galimybę juose dalyvauti.
Po dešimtojo karto kraujo donorai gauna didesnes dovanas. Aldona prisimena gavusi kelioninį krepšį. O kai penkiolika kartų ji neatlygintinai davė kraujo, iš Klaipėdos kraujo centro jai buvo atgabenta tikrai vertinga dovana – dviratis.
„Malonu, kad kraujo donorystė pas mus vertinama, ji skatinama, į ją žiūrima kaip į kilnią misiją. Žmogus prisimenamas ne tik tada, kai suskaičiuojama, kiek sykių jis davė kraujo, bet nepraleidžiami ir donorų amžiaus jubiliejai. Sakykim, kai man sukako penkiasdešimt, gavau ne tik padėkos raštą, bet ir kosmetinių priemonių rinkinį“, – sako moteris.
Nepamirštas liko ir dvidešimtas kartas: tada Aldona bendravo su Kraujo centro medikų brigada.
Šiemet birželį jai buvo įteiktas LR Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimas, kurį pasirašė Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, bei dovana – kelioninė kuprinė.
GERAS PAVYZDYS
UŽKREČIA
Aldona ir savo draugus, pažįstamus, kolegas ragina tapti kraujo donorais. Jos pavyzdžiu pasekė trys bendradarbės. Šiuo metu jos kartu nebedirba, tad moteriai sunku pasakyti, ar jos iki šiol atlieka šią kilnią pareigą.
Padrąsindama visus galinčiuosius, bet dar nesiryžtančius tapti kraujo donorais, Aldona sako: „Tai juk tikrai nieko baisaus, reikia tik vieną kartą pabandyti. Tai joks žygdarbis, bet jausmas labai geras, jautiesi padaręs kažką gražaus, kilnaus. Susimąstai ir pagalvoji, kad galbūt ta pusė litro tavo gyslomis tekėjusio kraujo ir buvo tas „lašelis“, išgelbėjęs žmogaus gyvybę. O tau pačiam tai visiškai nieko nekainavo, tavo organizmas nepatyrė jokios skriaudos.“
A. Daukantienė negalvoja atsisakyti kraujo donorystės. Stojusi į šį kelią, ji žengs juo iki tos amžiaus ribos, kol tai yra leistina.
Lyg tarp kitko, Aldona prisimena, kad jos sesuo Rita Jaugienė, dirbanti UAB „Taumona“, taip pat yra kraujo donorė. Jau greitai ji skaičiuos 20ąjį kartą, kai ji neatlygintinai davė kraujo. Kaip ir Aldonai, po 15ojo karto jai į namus atkeliavo dviratis. Neseniai kraujo donoru tapo ir jos beveik 20metis sūnus. Jaunuolis dar tik pradėjo šią misiją, bet mamos, tetos pavyzdys jam jau neleidžia suabejoti dėl savo pasiryžimo.
Jono STRAZDAUSKO nuotrauka.: Aldona sako, kad negalėtų žodžiais apibūdinti to jausmo, kurį patiri, kai gali ir padedi kitam žmogui.