Du Edgarai: apie idėjas, iniciatyvas ir lyderystei būtinas savybes

Šeštadienį pirmąkart Mažeikiuose buvo surengtas kino iš automobilių seansas. Jo organizatoriai – jauni mažeikiškiai: Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių taryba bei jos prezidentas Edgaras Narkus, asociacijos Mažeikių gatvės gimnastai prezidentas Edgaras Kontrimas, Mažeikių rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos nariai.
Veiklūs vaikinai yra įgyvendinę daug įvairių iniciatyvų ir daug savo laiko paskyrę savanoriškai veiklai, tačiau idėjų bei geranoriškumo jiems nestinga ir šiuo – visiems sudėtingu karantino laikotarpiu.

Įgyvendino daug sumanymų

Apie abu Edgarus, apie jų įgyvendintus sumanymus „Santarvė“ rašė jau ne kartą. Abu vaikinai, negailėdami savo laiko bei energijos, organizuoja arba prisideda prie įvairių Mažeikiuose vykstančių renginių: Mažeikių pikniko, Gatvės muzikos dienos, „Laisvės bangos“.
Kartu ir atskirai jie imasi įvairių sėkmingų pilietinių iniciatyvų.
Didelio mažeikiškių susidomėjimo sulaukė gatvės gimnastų varžybos, šeštadieninės gimnastikos treniruotės vadinamojo Sodų trikampio skvere. Būdamas rajono Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas ir jau kadencijai pasibaigus, E. Kontrimas įdėjo daug pastangų bei laiko tam, kad Naftininkų, Pavasario gatvėse, Sodų skvere Mažeikiuose, Tyliojoje gatvėje Reivyčiuose būtų atnaujinti ar naujai įrengti sporto aikštynai.
Už įgyvendintus sumanymus bei iniciatyvas, už savo veiklumą abu jauni mažeikiškiai yra pelnę apdovanojimų.
Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių tarybos prezidentas E. Narkus praėjusių metų pavasarį „Lietuvos mokyklų apdovanojimuose 2019“ buvo pripažintas „Metų mokyklos prezidentu“.
Kitas Edgaras už savo įgyvendintas iniciatyvas nugalėjo „2018 metų visuomenininko“ nominacijoje.

Nuotolinis mokymasis idėjų nenuslopino

Po pirmojo kino „ant ratų“ seanso praėjus kelioms dienoms, su Merkelio Račkausko gimnazijos trečios klasės mokiniu E. Narkumi bendrauti pradėjome nuo temos apie nuotolinį mokymąsi.
Gimnazistas pasakojo, kad pradžia buvo nelengva – teko persiorientuoti.
„Kadangi esu mokinių tarybos prezidentas, man rūpi, kaip sekasi kitiems mokiniams, mokytojams. Regis, viskas neblogai. Aišku, mokydamiesi nuotoliniu būdu surasime ir pliusų, ir minusų. Aš įsivažiavau, motyvacijos mokytis man netrūksta.
Džiaugiuosi, kad yra balansas tarp savarankiškų ir vaizdo pamokų. O ir šiaip, palyginus su iki karantino vykdavusiomis pamokomis, dabar daugiau laiko galiu skirti mokslams“, – pasakojo moksleivis.

Karantinas pakoregavo planus

Su savo bičiuliais bei kolegomis iš gimnazijos mokinių tarybos bei Mažeikių rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos Edgaras ryšį palaiko internetu, skambučiais telefonu.
Ir nors dalį iš anksto planuotų, pavasarį turėjusių įvykti renginių, šalyje įvedus karantiną, teko atšaukti, vis dėlto yra ir kuo pasidžiaugti. Kad ir šeštadienį įvykusiu pirmuoju kino iš automobilių seansu.
Pašnekovas suskaičiavo: didelio mažeikiškių susidomėjimo sulaukusiame renginyje naktį per lietų neatlygintinai dirbo 12 savanorių – iš gimnazijos mokinių tarybos, Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos.
Tvarką palaikyti padėjo ir policijos pareigūnai, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Atsakomybės nepabūgo

Pirmą kartą tokį renginį mieste organizavę jauni žmonės tiksliai nežinojo, kaip viskas bus, kaip reikės suvaldyti didžiulius į seansą užsiregistravusių žmonių automobilių srautus. Nerimavo, kaip žmonės elgsis karantino metu viešoje vietoje žiūrėdami filmą – ar nelips iš savo automobilių, ar nepuls bendrauti su pažįstamais ir panašiai.
Vis dėlto jie atsakomybės nepabūgo ir, gavę Savivaldybės vadovų finansinę paramą bei moralinį palaikymą, ėmėsi organizuoti pramogą nuo karantino ir nuo blogų emocijų pavargusiems mažeikiškiams.
Pirmojo seanso metu teko patirti netikėtumų bei techninių nesklandumų. „Visko buvo. Po seanso internetu išplatinome žiūrovų apklausą. Sulaukėme įvairių atgarsių – ir neigiamų, ir teigiamų.
Visas tas buvusias klaidas vertiname jautriai, nes juk iš klaidų žmogus mokosi“, – pasakojo gimnazistas.

Teko „perlipti per save“

E. Narkus didžiuojasi renginyje dirbusia savanorių komanda. Savanoriai internetu buvo susijungę į pokalbių grupę, kad greičiau pavyktų išspręsti kilusius nesklandumus.
„Vienu metu girdžiu: „Edgarai, ateik, gelbėk!“ Klausiu: kas atsitiko? Išgirstu kažką žmones kalbant rusiškai. Lekiu į kitą aikštelės galą, kuriame dirba savanoris, o ten situacija buvo tokia, kad į aikštelę bandė įvažiuoti į seansą neužsiregistravę žmonės. Savanoriui su rusų kalba „ne kažką“, man kiek geriau… Žodžiu, bendromis jėgomis pavyko žmonėms paaiškinti, kad, norint patekti į teritoriją, reikėjo būti užsiregistravus internetu“, – įvykį iš renginio prisiminė pašnekovas.
Pasak Edgaro, renginio savanoriams iš tiesų teko „perlipti per save“ – bendrauti su įvairių charakterių bei nuotaikų žmonėmis, išgirsti jiems skirtų negražių epitetų. Teko ekspromtu valdyti situaciją dėl susidariusių automobilių spūsčių. Teko darbuotis ne pačiomis patogiausiomis sąlygomis – lyjant lietui.
„Vis dėlto dabar, kai viskas atslūgo, galiu pasakyti, kad mums, visai jaunimo komandai, tas pirmasis kartas organizuojant drive-in kiną, buvo nerealus. Nelabai suprasdami kaip, bet mes tą renginį suorganizavome“, – džiaugėsi „Santarvės“ pašnekovas.

Idėją parsivežė iš Amerikos

Gimnazistas kino ant ratų seanse pirmą kartą dalyvavo praėjusią vasarą, kai lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žinoma, situacija buvo kitokia nei dabar. Buvo vasara, nebuvo jokio karantino, todėl filmo žiūrovai juo mėgavosi išlipę iš automobilių, įsitaisę žvejų kėdutėse ar ant žolės patiestų pledų.
Jau tada Edgarui sukirbėjo mintis: būtų šaunu, jei ir Mažeikiuose atsirastų tokia pramoga. Tačiau grįžęs į Lietuvą ir pasidomėjęs kinui „ant ratų“ reikalingos įrangos nuomos kainomis, gimnazistas tokios minties nebepuoselėjo: per brangu, ne moksleiviškiems finansams.
Tačiau balandį, Lietuvoje įsibėgėjus karantinui, mintis apie filmą vėl atgimė.
„Pamačiau, kad tokie kino seansai rengiami Vilniuje, Kaune, kituose miestuose. Pamačiau, kad tokius kino seansus organizuoja vienas iš mano „Facebooko“ drauguose esančių žmonių. Parašiau jam žinutę ir idėja pradėjo rutuliotis“, – prisiminė E. Narkus.

Sumanymams įgyvendinti reikia išteklių

Kalbėdamas apie kitas iki šiol su bendraminčiais įgyvendintas iniciatyvas bei projektus, laimėtus konkursus, sukurtus filmukus, mokinių tarybos prezidentas pasakojo, kad sėkmės formulės nėra. Jis, kur nors pamatęs skelbimą apie vienokį ar kitokį konkursą, tiesiog galvoja, ką reikėtų padaryti įdomaus, išskirtinio, kitokio. Gerai, kai pasiruošti įvairiems sumanymams yra pakankamai laiko. Tada galima išgryninti idėjas – jas aptarti, susidėlioti visus „už“ ir „prieš“.
„Aišku, ne visada pasiseka padaryti taip, kaip galvoji. Būna, kad, bendraujant su kitais mokiniais, iš vienos idėjos išsirutulioja kitos. Žodžiu, tiesiog šauna toks „žaibas“, kad reikia, tai ir darom. O idėjų turiu daug ir įvairių. Tik, aišku, galimybės ribotos. Joms įgyvendinti reikia laiko, energijos ir kitokių įvairių išteklių“, – apibendrino gimnazistas.

Lyderystė atsiskleidžia ne iš karto

Mažeikių rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Alvyda Purauskytė sako, kad, sutikus ir pradėjus bendrauti su jaunu žmogumi, ne iš karto pasimato, kad tai yra būsimasis lyderis.
Pašnekovės nuomone, lyderiai turi tam tikras charakterio savybes. Jie į įvairias situacijas žiūri kitaip, nei dauguma žmonių. Jų kitoks nei daugumos atsakomybės jausmas. Jie turi suvokimą: padaryti turi ne kažkas kitas, o jie patys.
„Su abiem Edgarais viskas aišku, jie lyderiams būdingą savybių rinkinį turi. O šiaip dažniausiai jaunų žmonių lyderystės savybės išryškėja ne iš karto. Tam reikia laiko, patirties, drąsos“, – kalbėjo su jaunimu dirbanti A. Purauskytė.

Vaikinai mato ne tik savo kiemą

Pašnekovės įsitikinimu, šie du vaikinai yra laimingi žmonės: jie patys sugalvoja įvairių idėjų ir jas realizavę mato tame pridėtinę vertę. Jie taip užsiaugina ne tik įvairių kompetencijų, kurios neabejotinai pravers gyvenime, bet plečiasi ir jų akiratis, kaupiasi patirtis.
„Kuo daugiau žmogus daro įvairių veiklų, tuo toliau bei plačiau jis mato. O Edgaras Kontrimas ir Edgaras Narkus mato ne tik savo kiemą. Jie žvelgia Mažeikių miesto, rajono ir Lietuvos mastu.
Kai jie bendrauja su bendraamžiais iš kitų Lietuvos miestų, dažnai pasakoja apie Mažeikius, vardija, kas pas mus vyksta, kaip vyksta ir „užkrečia“ savo bendraamžius mintimi, kad jaunimas gali ne tik inicijuoti, bet ir patys organizuoti didelius renginius.
Kituose, aplinkiniuose miestuose nėra taip, kad jaunimas pats organizuotų „Gladiatorių kautynes“, Gatvės muzikos dieną, alternatyvios muzikos festivalį“, – aktyviu Mažeikių jaunimu džiaugėsi A. Purauskytė.