20-ąjį gimtadienį švenčiantis Mažeikių choreografijos mokyklos vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Kauškutis“ žinomas ne tik Mažeikiuose, Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Pasak kolektyvo meno vadovės Jolantos Tendienės, didžiausia „Kauškučio“ vertybė yra ne laimėjimai festivaliuose ar konkursuose, o tai, kad iki šiol neprarastas ryšys su buvusiais kolektyvo šokėjais.
NUO PIRMŲ DIENŲ
„Kauškutyje“ išaugusi ne viena karta šokį pamilusių žmonių. Jų yra gerokai per tūkstantį. Ir dabar Choreografijos mokykloje dirba buvusios pirmosios prieš dvidešimtį metų susikūrusio kolektyvo šokėjos – baletmeisterės Olga Gross, Alma Gabalytė, Simona Gargasienė bei Ramunė Zelbienė. Visos jos, kaip ir jų vadovė J. Tendienė, baigusios Vilniaus valstybinės konservatorijos Klaipėdos teatrinio meno fakultetą.
Paskutiniame, jubiliejiniame „Kauškučio“ koncerte kovo 11-ąją scenoje pasirodė per 200 programoje „Iš kraičio skrynios“ dalyvavusių šokėjų. Tai ne tik dabartiniai kolektyvo šokėjai, bet ir tie, išsiblaškiusieji po visą Lietuvą – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ar Panevėžį.
„Svarbiausia, kad vaikai, kurie baigė mokyklą, buvo“Kauškučio“ šokėjai, neatitrūksta nuo kolektyvo. Jų yra didelis būrys. Trečiojoje programos „Iš kraičio skrynios“ dalyje šoko vien tik mūsų veteranai, kurie seniai baigė mokyklą. Juk jie galėjo vien tik ateiti į koncertą, bet ne – visą savaitgalį, derindami savo laiką, buvo Mažeikiuose. O po koncerto dar ilgai negalėjo išsiskirti – tai ir yra didžiausias mūsų kolektyvo pasiekimas“, – džiaugėsi J. Tendienė.
„KAUŠKUTIS“
TURI KAUŠKĖTI
„Kauškučio“ istorija siekia šiek tiek daugiau nei dvidešimt metų, kai į Mažeikių muzikos mokykloje 1983-iaisiais įkurtą choreografijos skyrių parėjo dirbti Valstybinės konservatorijos Klaipėdos teatrinio meno fakulteto Choreografijos katedros diplomantė J. PlioplytėTendienė. Tada jos grupėje buvo vos 26 šokėjai. Po penkerių metų kolektyve jau šoko apie 80 vaikų. Respublikiniame vaikų choreografijos liaudies kolektyvų konkurse „Aguonėlė“ mažeikiškiai tada su programa „Saulele, motule, užtekėk“ tapo nugalėtojais ir kolektyvui buvo suteiktas liaudies kolektyvo vardas – „Kauškutis“. Drauge su J. Tendiene tada dirbo ir programos sumanytojas, jos kolega Gintaras Grinkevičius.
„Kai reikėjo tą vardą rinktis, ilgai negalėjau nuspręsti, koks jis bus. Norėjau, kad jo pavadinimas būtų kaip nors susijęs su Žemaitija. Vienas variantų buvo „Sedula“, bet tai moteriškas vardas, o kolektyve buvo ir berniukų. Buvo mano sąraše ir kauškutis, bet tas žodis man pasirodė neskambus ir sunkiai ištariamas. Vėliau patarinėjama persigalvojau – žodis iš tiesų susijęs su kauškėjimu, klumpėmis“, – prisimena J. Tendienė.
Plungėje tada dar gyveno „Suvartuko“ vadovė Danutė Radvilavičienė, kuri buvo sukūrusi tokio pat pavadinimo šokį. Tad drauge su G. Grinkevičiumi Jolanta ėjo prašyti jos palaiminimo pavadinti kolektyvą „Kauškučiu“.
„Ta moteris tada apsiverkė, mus abu pabučiavo ir dėkojo už jai suteiktą garbę. Be to, dar mūsų kolektyvui padovanojo du savo kūrybos šokius – jų niekas iki tol nebuvo šokęs“, – pasakojo „Kauškučio“ vadovė.
PROGRAMAS
SUGALVOJA PATI
Po dešimties metų, 1993iaisiais, buvęs Muzikos mokyklos choreografijos skyrius peraugo į Choreografijos mokyklą. Tada čia mokėsi apie 120 moksleivių. Prasidėjo „Kauškučio“ kūrybinėkoncertinė programa.
Per tą laiką sukurta beveik dvidešimt originalių, apimančių ne tik šokį, bet ir dainą, poeziją programų.
„Visą laiką, visada programas kuria pati Jolanta. Kai tik ką sumano, tai ir išpildo. Dabar tos programos tokios plačios, kad jau keletą metų reikia ir pagalbininkų, režisierių“, – sakė muzikinės dalies vadovė Tamara Vertelienė, dar viena „Kauškučio“ veteranė, be kurios neįsivaizduojamas kolektyvo darbas.
J. Tendienė teigė visada žinanti, ko ji nori. Jos galvoje pirmiausia gimsta pirminė programos idėja, jos vaizdas. Mintis gali sukelti puikus eilėraštis, daina ar dar kas nors. Bet visa tai turi būti liaudiška, lietuviška.
„Programa gimsta kaip gėlių puokštė. Žinau, kaip ji turi atrodyti, bet ne viską galiu viena padaryti, tad tenka pasitelkti į pagalbą konsultantus. Batus turi siūti batsiuvys – mano mėgstamas posakis. Taip į pagalbą atėjo būrys savo srities specialistų“, – sakė J. Tendienė. Už pagalbą, patarimus ji dėkinga Virginijui Laureckiui, Daivai Gedvilienei, Marijai Katilienei, dailininkei Daivai Vaičienei, paskutiniaisiais metais „Kauškučiui“ ypač daug padedančiam Martynui Januškai.
Kolektyvo istoriją, jos programas visada mielai fiksuoja operatorius Gintautas Alekna.
UŽSIENYJE – LIETUVA
„Kauškučio“ puikūs šokiai, programos neliko be dėmesio. Trys kolektyvo programos nufilmuotos Lietuvos televizijoje. Tik praslinkus 1991 metų Sausio 13-osios įvykiams, „Kauškutį“ pamatėme LTV su programa „Iš bobulės skrynios“, kurioje lyg iš neišsenkamo šaltinio sklinda tautos gyvybė – žodis, melodija ir liaudiškų šokių banga.
Kolektyvas pelnė ne vieną prizinę vietą įvairiuose konkursuose, festivaliuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Mūsų programas užsieniečiai priima puikiai, nuolat kviečia koncertuoti. Tai suprantama – bet kokių kolektyvų niekas į užsienį nesiunčia. Jei kartą prastai pasirodysi, daugiau niekas nebekvies“, – pasakoja J. Tendienė.
„Kauškučio“ šokėjams plojo septyniolikos pasaulio šalių žiūrovai. Kaip įspūdingiausius, vadovė vardija koncertus Makedonijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Kipre, Ispanijoje, Italijoje, kaimyninėse Baltijos šalyse. Šią vasarą, be Vokietijos, laukia pasirodymai tarptautiniame festivalyje Austrijoje – čia mažeikiškiai šokėjai dar nėra šokę.
„Koncertai užsienyje vaikus labai veikia. Čia jie tikrai supranta, kas yra Trispalvė, „Tautiška giesmė“, Lietuva – tuo jie labai didžiuojasi. Iš užsienio mūsų vaikai visada grįžta kitokiomis, pasididžiavimo pilnomis akimis. Jie ten buvo ne Mažeikiai, jie ten buvo – Lietuva“, – džiaugėsi J. Tendienė.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Mažeikiškių „Kauškučio“ koncertuose jaučiama lietuviška dvasia.
