Ne vieną skambų titulą iškovojęs jėgos trikovės atstovas Edvinas Arefjevas baigė profesionalaus sportininko karjerą. Bet tai nereiškia, kad jis tolsta nuo jėgos trikovės ar kitų jėgos sporto šakų. Pasirengimui ir varžyboms anksčiau skirtą laiką mažeikiškis nuo šiol investuos į trenerio darbą.
Iškovojo daug titulų
Keturis kartus tapęs Lietuvos čempionu, dukart iškovojęs Europos čempiono titulą, kartą triumfavęs Pasaulio taurės turnyre, pelnęs antrą vietą „Mr. Olimpija“ turnyre ir trečią vietą „Arnold classic“ varžybose, devynis kartus gerinęs šalies, tris kartus Italijos rekordus – tokie yra 32-ejų metų mažeikiškio sportiniai pasiekimai.
E. Arefjevo pasiekti rezultatai taip pat kelia susižavėjimą: jis pritūpė su 272,5 kg štanga, išspaudė 185 kg štangą ir atkėlė nuo pakylos („mirties trauka“) 320 kg.
Ir vis tik mažeikiškis nutarė atsisveikinti su profesionaliu sportu.
„Pastaruoju metu patirtos kelios traumos realiai privertė pamąstyti, kad laikas baigti aktyvią profesionalią karjerą. Reikia gyventi toliau, nes noras siekti vis aukštesnių tikslų ateityje gali atnešti daugiau žalos. Manau, vardą sporto pasaulyje jau užsitarnavau, įrodžiau, ką galiu“, – sakė E. Arefjevas.
Jo nuomone, pagrindinėse jėgos trikovės varžybose rezultatų galima siekti iki 40-ies metų. „Aš pradėjau nuo dvidešimties, per dvylika metų pasiekiau savo“, – apibendrino mažeikiškis.
Yra ir kita šio pasitraukimo priežastis. E. Arefjevas kalbėjo: tuos metus, kai intensyviai sportavo, dėl varžybų ir treniruočių praleido ne vieną šventę su šeima, todėl dabar nori atiduoti „skolą“ žmonai Gretai, tėveliams, draugams.
Turėjo gerų patarėjų
Pačioje karjeros pradžioje atletas rodė gerus rankų lenkimo rezultatus, tačiau jį labiau traukė jėgos trikovė.
E. Arefjevas domėjosi tuo metu pasaulio čempionu tapusio mažeikiškio Amando Paulausko rezultatais, ir kilo noras pasekti jo pėdomis. Padedamas jėgos klubo „Mažeikių švyturys“ trenerio Benjamino Milio atletas metus ruošėsi jėgos trikovei, ir jau pirmasis pasirodymas varžybose (tai įvyko 2014 metais) sukėlė euforiją – mažeikiškis tapo Lietuvos čempionu jaunimo grupėje.
„Su malonumu ir dėkingumu prisimenu ne tik Benjaminą Milį, bet ir žinomus mūsų miesto sportininkus – Antaną Abrutį, Rolandą Pocių, kurie man patarinėjo karjeros pradžioje, negailėjo laiko, kad paaiškintų, ką darau ne taip. Po to išvykau į užsienį, tuomet jau padėjo Amandas Paulauskas, su kurio patarimais ir pamokymais iškovojau du šalies čempiono titulus, nugalėjau Švedijos turnyre. Didžiausią šuolį padariau po to, kai ketverius metus dirbau su treneriu Viliumi Aleksandrovu
Sėkmę lėmė trys faktoriai
Didžiausias dėmesys – trenerio darbui
Visą straipsnį galite skaitykite laikraštyje „Santarvė" arba užsisakę laikraščio elektroninę versiją.
Prenumeruok internetu
