Ebru: kai ant vandens nusileidžia spalvoti debesys

„Ką žinote apie Turkijos meną?“ – mažeikiškių klausė iš Alytaus atkeliavusi Irma Čekanauskienė. Ji pristatė penkis šimtmečius gyvuojančią šio krašto piešimo techniką ebru.
Viešnia demonstravo, kaip ant vandens nutapytas piešinys persikelia ant popieriaus lapo.

MOKYTOJĄ ATSIVEŽĖ
PER PROJEKTĄ

Mažeikių muziejuje I. Čekanauskienė pristatė ne tik savo darbus, bet ir ją mokiusio turko Fatih Yesil kūrinius.
Būtent šis Istorijos ir gamtos asociacijos Turkijoje atstovas moterį išmokė ebru technikos paslapčių.
Iš Dzūkijos atvykusi viešnia prisiminė, jog pirmą kartą ebru darbus atrado internete. Išsiaiškino, kad archeologai nustatė, jog ant vandens buvo piešta dar prieš penkis šimtus metų. Tačiau ebru buvo užmirštas, o atgaivintas vos prieš pusę šimtmečio. Jį atkūrę menininkai tobulino ir ieškojo naujų technikų.
Tačiau praktiniai bandymai I. Čekanavičienei nėjosi taip sklandžiai. Socialine darbuotoja dirbanti moteris pasakojo, kad nemažai laiko užtruko, kol ji išsiaiškino, kaip išgauti norimą rezultatą. Mokytojas F. Yesil internetu vis bandė laiškuose paaiškinti, kol galų gale atsiuntė ir vaizdo medžiagą. Tapo aiškiau.
„Ir po to, liaudiškai sakant, atsidarė man stalčius, ir jau nebegalėjau jo paleisti. Pamatytas pirmas taškas, kaip jis skleidžiasi vandens paviršiuje, faktiškai užhipnotizavo,“ – nusišypsojo alytiškė.
Taip per ją ebru atkeliavo į Lietuvą. Laimėjusi projektą, socialinė darbuotoja į Lietuvą pasikvietė savo mokytoją F. Yesil. Išmokusi technikos ir tapusi mokytojo asistente, I. Čekanauskienė su šia technika supažindina vis daugiau tautiečių.

LIETUVOJE
MEDŽIAGŲ NERADO

Turkų kalboje žodis „ebru“ reiškia debesį, debesuotą, o „abru“ – vandens veidą. Jau iš šių žodžių galima suprasti, kad „veiksmas“ vyksta vandens paviršiuje, kada ant jo liejami dažų debesėliai.
Neaišku? Iš Dzūkijos atkeliavusi I. Čekanauskienė tuoj viską pademonstruoja: ant vandens teptuku lašinami dažai, iš jų metalinėmis lazdelėmis ar „šukomis“ formuojamas vaizdas, tada ant vandens uždedamas popierius ir jis tuoj pat nutraukiamas. Piešinys lieka ant popieriaus, o ant švaraus vandens paviršiaus vėl galima atskleisti savo mintis.
Kad dažai būtų vandens paviršiuje, į vandenį šios technikos specialistai deda jūros dumblių miltelių. Po šešių valandų jie išbrinksta ir ant vandens jau galima piešti.
Moteris prisipažino ieškojusi lietuviškų atitikmenų. Kad dažai nenugrimztų, į vandenį bandė dėti kisieliaus, želatinos, tapetų klijų… Tačiau tinkamo efekto negaudavo.
Ji bandė pritaikyti ir Lietuvoje rastus dažus. Guašas, statybinių prekių parduotuvėse rasti vandeniniai dažai, dažai medvilnei – netinka. Tad teko prašyti mokytojo: kada atvažiuos į Lietuvą, atveš ir iš gamtos gaunamų dažų.
„Kadangi Turkijos turtingas kraštovaizdis – jie turi ir kalnų, ir lygumų, ir dykumų – jie iš gamtos gauna daugybę spalvų. Rudos, raudonos spalvos gaunamos iš dirvožemio. Jis išplaunamas šešis kartus. Po to likusi masė sumalama iki miltų ir pusę metų rauginama tulžyje. Kuo ilgiau išlaikyti dažai, tuo jie kokybiškesni,“ – patikino ebru specialistė.
I. Čekanauskienei pačiai buvę įdomu, kaip išgaunama balta spalva. Pasirodo, iš paplūdimio smėlio. O mėlyna bei geltona – iš augalinio pigmento, juoda – iš medžio anglies.

PIRMOJI
INVESTICIJA DIDELĖ

Piešimu ant vandens užsiimanti alytiškė teigė, kad šių medžiagų užtenka ilgam. Pavyzdžiui, vandenį per kone dvejus darbo metus teko tris kartus išpilti, nes surūgo. Paprastai jis išsinaudoja, tad pamažu reikia papildyti. O su trečdaliu buteliuko dažų jau dirba pusantrų metų.
Norint, kad pastarieji būtų tinkami naudoti, juos nuolat reikia papildyti trupučiu vandens, kad būtų guašo konsistencijos, ir tulžimi, kad dažai geriau skleistųsi vandens paviršiumi ir nesusilietų spalvos. Beje, tulžimi galima išgauti ir įvairių atspalvių: kuo daugiau tulžies, tuo spalva šviesesnė.
I. Čekanauskienė atkreipė dėmesį, kad šiais papildymais dažniau tenka rūpintis karštomis dienomis, nes abi medžiagos greitai išgaruoja.
Štai galvijų tulžis – viena iš medžiagų, kurios galima rasti ir Lietuvoje. Tiesa, pačiam dar galima pasidaryti tinkamus įrankius: metalines lazdeles dažų lašeliams tampyti, „šukas“, padedančias sukurti marmuro efektą, bei teptukus iš arklio uodegos. Kuo senesnis arklys, tuo geresnis teptukas.
„Kaip jau minėjau, medžiagų užtenka ilgam, tačiau pirmoji investicija yra ganėtinai skaudi kišenei. Kadangi pagrindines spalvas vis tiek reikia turėti, tai rinkinys atsieitų apie tūkstantį litų,“ – skaičiavo alytiškė.

TECHNIKĄ
PRITAIKĖ TERAPIJAI

Nors kontroliuoti spalvos išplitimą įmanoma, koks gausis rezultatas, kartais sunku nuspėti. I. Čekanauskienė pasakojo, kad naują formą ant vandens tenka piešti keletą kartų, kol iš dažų lašelių išeina norimas rezultatas.
Ebru piešinius galima perkelti ne tik ant popieriaus, bet ir ant medžio, molio, stiklo ar audinio. Alytiškė demonstravo savo pačios dekoruotą šalį, kaklaraiščius, vėliau prasitarė, kad ir suknelė išpiešta ebru. Piešinius ant medžiagos ji užfiksavo actu, tačiau šių audinių į skalbyklę dėti vis tik nepatarė.
Susirinkusiems smalsuoliams I. Čekanauskienė demonstravo įvairias technikas. Moteris pasakojo, kad nors veiksmas ir atrodo greitas bei paprastas, bet ilgai prie vandens pasilenkęs nepadirbsi. Greitai aplanko nuovargis.
Tačiau socialinė darbuotoja priduria, kad piešimas ant vandens leidžia pailsėti mintims, atpalaiduoja. Būtent šios ypatybės jai asocijavosi su terapija: vanduo, spalvos, vaizdams kurti pasitelkiamas judesys, natūralios medžiagos.
Šią techniką I. Čekanauskienė pritaikė darbui su globos namų auklėtiniais ir džiaugėsi rezultatais.
„Vaikai, turintys kažkokių dėmesio sutelkimo problemų, niekada nepabaigia sudėtingesnio darbo. O čia matyti greitas rezultatas. Jiems neatsibosta, tad automatiškai ugdomas suvokimas, kad darbą reikia atlikti iki galo,“ – patirtimi dalijosi ebru meistrė.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauk: I. Čekanauskienė piešimą ant vandens atrado ir juo „susirgo“ prieš dvejus metus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto