Ebru meno moko terapijos vadovė Laima Nabažienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Ebru terapija Lietuvoje atsirado neseniai. Prieš trejetą metų pirmieji šią naujovę įgyvendino alytiškiai, sukūrę projektą, skirtą šiai terapijai pritaikyti psichikos negalią turintiems žmonėms. Prieš pusmetį ebru meno terapiją išbandė ir mažeikiškiai, sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos „Gyvenimo spalvos“ nariai.
Psichikos ligos visuomenėje vis dar tabu
Žmogus, susirgęs psichikos liga, praranda darbą, draugus, nesavanoriškai nutraukia turėtus socialinius ryšius. Šeštus metus su sutrikusios psichikos negalią turinčiais žmonėmis dirbanti socialinė pedagogė Laima Nabažienė „Santarvei“ sakė pastebėjusi, kad tai vis dar ganėtinai aktuali tema mūsų visuomenėje. Jos nuomone, socialinę šių žmonių izoliaciją lemia ne tik išoriniai veiksniai: vyraujantis nepalankus požiūris į psichikos surikimų turinčius žmones, nepakankamas informacijos apie sutrikimų priežastis kiekis, nepalaikomos socialinės garantijos, bet vis dėlto daug lemia žmogaus ligos specifiškumas.
„Psichikos susirgimas yra sunki liga. Ji paveldima arba ja susergama, susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms. Silpnesnės psichikos sveikatos žmonės kartais tampa sunkiais ligoniais, kuriems yra sunku pritapti socialinėje aplinkoje. Todėl mes ir stengiamės jiems padėti sugrįžti į visuomenę“, – sako L. Nabažienė.
Ebru terapija – viena iš naujausių veiklų
Bendrijos tikslas yra vykdyti psichikos sutrikimų turinčių asmenų psichosocialinę reabilitaciją, gerinti jų gyvenimo kokybę, teikti užimtumo paslaugas. Šiam tikslui, pasak socialinės darbuotojos, yra skirta įvairių veiklų. Viena iš jų – ebru meno užsiėmimai.
Ebru meno technika atkeliavo iš Turkijos. Ebru – tradicinis šios šalies menas, dar vadinamas marmuravimu arba piešimu ant vandens. Jis Turkijoje naudotas jau prieš 500 metų. Keliavęs per įvairias šalis ebru menas atsidūrė ir pas mus. Lietuvoje ebru meno terapija yra labiau taikoma kaip sielos terapija.
Naudojamos nekenksmingos priemonės
Didelis šios terapijos privalumas tas, kad naudojamos tik natūralios, žmogui ir aplinkai nekenksmingos priemonės: dažai gaminami iš dirvožemio, augalų ir metalų oksidų. Pavyzdžiui, ruda ir raudona spalva bei atspalviai išgaunami iš dirvožemio, esančio skirtinguose Turkijos regionuose. Ten dėl įvairaus reljefo dirvožemis yra skirtingų atspalvių, jis ir naudojamas dažams gaminti. Žalia, mėlyna bei geltona spalvos išgaunamos iš augalų, o balta – iš balto, kvarcinio paplūdimio smėlio, juoda – iš medžio anglies.
Ebru terapijos procesas
Tapant kūrinį dažais padengiamas ebru indas (jis primena kepimo formą ir daugiausia naudojamas A4 formatas), pripildytas jūros dumbliais sutirštinto vandens. Šį vandenį galima naudoti apie mėnesį. Patys dažai yra išpurškiami teptukais, pagamintais iš arklio uodegos ir rožių stiebelių. Kai piešinuko autorius nusprendžia, kad piešinys jau baigtas, ant vandens paviršiaus yra užtiesiamas popieriaus lapas ir grakščiu judesiu ištraukiamas iš vandens. Popieriaus lape lieka atspaudas.
„Norint išgauti pageidaujamą vaizdą, dažus vandens paviršiuje galima formuoti specialiais įrankiais. Ir galima tai daryti daug kartų – kiek tik panorės pats piešinuko autorius“, – pasakojo užsiėmimų vadovė L. Nabažienė.
Bendrijos nariai pamėgo šią veiklą
Anot L. Nabažienės, pirmą kartą pamačius ebru, jai labai patiko pats principas. Todėl mažeikiškė savo iniciatyva bei lėšomis nutarė semtis žinių seminaruose. Bendrija, parašiusi projektą dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų veiklos bei jų užimtumo kokybės gerinimo, gavo finansinę paramą, tad dvejus metus galės taikyti ir ebru meno terapiją.
Bendrijos nariams užsiėmimai ebru patinka. Pasak socialinės darbuotojos, tai tinkamas būdas jiems reikšti savo mintis, jausmus, potyrius. Dailės užsiėmimai nėra skirti norintiems išmokti piešti, sukurti estetišką meno kūrinį. Šis unikalus piešimo metodas nereikalauja meninių gebėjimų.
Pats procesas padeda geriau pažinti save, o kurdamas žmogus susitelkia ir mokosi savistabos. Anot terapijos vadovės, piešiant galima padėti ir ligoniui, nes jis, padedamas patyrusio dailės terapeuto, pradeda skaityti savo darbų simbolių kalbą ir pamažu gali suprasti, kaip jis kuria savo problemas ir kaip galėtų jas išspręsti.
„Svarbus pats kūrybos procesas, kuris pagal poreikį gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis. Ši terapija padeda išsakyti tai, ko mūsų bendrijos nariai negali išsakyti žodžiais, – tvirtina L. Nabažienė ir priduria: – Gaila, kad iš šimto keturių bendrijos narių ebru terapija turi galimybę užsiimti tik dešimt. Kiti užsiima kitokiomis veiklomis.“
