Edmondas Čivinskas: „Svarbiausia – dirbti mylimą darbą“

„Jeigu būsi nelinksmas ir surūgęs, tai į sceną nėra ko eiti“, – tvirtina Mažeikiuose įsikūręs legendinės grupės „Vairas“ lyderis Edmondas Čivinskas.
Grupės vokalistas prisipažįsta, kad scenos žmonių duona nėra lengva – nesibaigiančios gastrolės, darbas naktimis, repeticijos, koncertai… Tačiau dainininkas tvirtina, kad dirbant net ir tokiu režimu įmanoma išlaikyti dvasinę pusiausvyrą. Svarbiausia – nesinervinti ir dirbti mylimą darbą.
Su vienos seniausių šalyje grupės nariu kalbamės apie tai, kas jam yra geriausias poilsis, kas padeda išlaikyti žvalią nuotaiką ir gerą fizinę formą.


– Viename interviu esate sakęs, kad kai visi ilsisi, Jūs dirbate, o kada visi dirba, Jūs irgi dirbate. Tikriausiai sunku atlaikyti tokį emocinį ir fizinį krūvį. Ar lieka laiko sustoti ir pailsėti?
– Taip jau gaunasi… Na, pavyzdžiui, vakar ilsėjausi (pirmadienį – N. M.) (juokiasi). Nes kai grįžti po aktyvaus savaitgalio – penktadienį, šeštadienį, sekmadienį tenka dirbti – tai pirmadienį jau niekur neinu, miegu tol, kol išsimiegu.
Vienas iš pagrindinių organizmo atstatymo šaltinių yra miegas. Kitą kartą bėgi, bėgi… Organizmas prašosi miego. Išsimiegi, atsikeli visai kitoks žmogus. Antradienį jau vėl galima kibti į darbus.
– Šalies pramogų versle vis dažniau kalbama apie pervargimą. Ar atostogavote šią vasarą?
– Šią vasarą stačiau namą, tai nebuvo kada atostogauti. O rudenį prasidės pats darbymetis.
Tos mūsų atostogos… Leidžiame sau savaitės pradžioje kokias tris keturias dienas „pasiimti“ atostogų, pasiilsėti, nuvažiuoti ar prie jūros, ar šiaip pakeliauti.
– Vertinate ramų poilsį gamtoje čia pat ar vykstate į užsienį?
– Važiuoti į kokius Bahamus ar Majamį nėra būtinybės. Tačiau randame laiko ir kažkur toliau išvykti. Pernai su mūsų grupės būgnininku buvome Brazilijoje. Sau leidome dvi savaites pasiilsėti. Tai buvo daugiau pažintinė kelionė, kelionė pas gimines.
Šiais metais mano poilsis – namuose. Juolab kad dabar gyvenu prie miško, gryname ore. Anksčiau šalia namų buvo mokykla. Ten buvo stadionas, kur buvo galima išbėgti pasimankštinti. O dabar dar geriau – gyvenu šalia miškelio. Dėkinga vieta aktyviam poilsiui. Galima ne tik bėgioti, bet ir išeiti pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru.
– Bėgiojate dėl sveikatos ar dėl geros fizinės formos?
– Šiaip… Dėl bendros formos… Bėgioju, kada yra laiko. Neįsipareigoju keltis kiekvieną rytą ir bėgti kažkiek kilometrų. Nesu fanatikas sportininkas (juokiasi).
Kadangi dabar turime namelį, tai nusipirkome nedidelį šuniuką. Tai tas draugas duoda savotišką energetinį krūvį. Ir jam norisi pabėgioti, ir mus jis išjudina (juokiasi). Norėjosi tokio draugo šuniuko, o buvimas gamtoje kiekvienam ne pro šalį būtų.
– Scenoje privalu ne tik gražiai atrodyti, bet būtina ir gera nuotaika. Ar po daugybės koncertų pavyksta išlikti žvaliam ir linksmam?
– Kartais nepavyksta, bet stengiesi (juokiasi). Taip jau yra. Turi būti visada pasitempęs, smagus, kad ir skauda kas nors. Bet išėjus į sceną reikia šypsotis, dirbti savo darbą. Ir tai mums neblogai pavyksta.
Jeigu būsi nelinksmas ir surūgęs, tai į sceną nėra ko eiti. Nes žmonės į koncertą ateina pasiilsėti, atitrūkti nuo kasdienybės. Ir jei jie matys kasdienišką, surūgusį veidą, kažin ar jie norės kitą kartą ateiti.
– Tai kaip Jums pavyksta išlaikyti dvasinę pusiausvyrą?
– Stengiuosi nesinervinti. Nes nervai yra visų ligų šaltinis. Kada esi ramus, tai ir dvasinė pusiausvyra yra. Stengiuosi su tuo lėkimu, bėgimu, pervargimu susitvarkyti. Įmanoma gyventi nesinervinant (juokiasi).
Būna, kad reikia pasistiprinti ir pasitikrinti sveikatą, ar nėra kokių užslėptų dalykų. Bet viskas gerai. Kol turėsime jėgų, kol dar galėsime, stengsimės linksminti publiką.
– Girdėti, jog pastaruoju metu šalies garsenybės jėgas atgauna medituodamos, daugelis tapo vegetarais, ėmė sveikai maitintis. Kokiu būdu Jūs tausojate sveikatą?
– Paprasčiausiai jau daugelį metų nerūkau ir nevartoju alkoholio. Turėjau tokių žalingų įpročių. Bet vieną rytą užsirūkiau ir pagalvojau: gal jau nebereikia, gana. Sveikatą reikia tausoti, kol jos dar yra. Labai džiaugiuosi, kad pavyko šių dalykų atsisakyti. Pasirodo, aš neturėjau priklausomybės jiems. Nereikėjo daug valios. Manau, kad visa valia yra žmogaus galvoje. Jeigu jis pats sau pasako, kad gana, niekas jo neįkalbės daryti kitaip ar anaip. Turi būti savo valios ir savo poelgių šeimininkas.
Be abejo, vertinu kiekvieną žmogaus pasirinkimą, kokiu būdu jis siekia dvasios ar kūno tobulybės. Tai yra individualūs dalykai. Aš nelinkęs būti vegetaru. Man mėsytė patinka (juokiasi). O meditacija… Nesu tokių dalykų šalininkas.
– Užsiminėte apie maistą. Koks Jūsų požiūris į sveiką mitybą?
– Žmona juokiasi: aliejaus buteliukas jau metai stovi šaldytuve nepaliestas. Mes nieko nekepame su aliejumi. Viską troškiname, kad riebalų nebūtų. Pripratinome ir artimuosius taip maitintis. Visi valgo ir stebisi, kam su aliejumi maistą kepti.
– Virtuvėje esate svečias ar šeimininkas?
– Šeimininkauti aš mėgstu, bet ne visada išeina (juokiasi). Atsitiko taip, kad pasakiau, jog moku ruošti valgį. Žmona sako: jeigu tu moki daryti valgyti, tada gamink ryte, per pietus ir vakare kokius metus laiko kiekvieną dieną, tada aš pasakysiu, ar tu tai sugebi.
O vieną patiekalą pagaminti, manau, visi mokame. Mano žmona labai mėgsta šaltibarščius. Tai man labai gerai išeina šaltibarščiai (juokiasi). Nėra jokių problemų ir kažką patroškinti ar išvirti. Juolab kad dabar visokiausių produktų yra, reikia tik nueiti į parduotuvę, o gaminant įdėti truputį fantazijos.
– Atsisakote riebaluose keptų patiekalų, tačiau gastrolėse tikriausiai nepavyksta išvengti ir greito maisto.
– Šiaip tai blogas mūsų gyvenimo ritmas. Reikia valgyti naktį, kada visi miega. O kai baigi darbą kokią trečią valandą nakties, dar reikia grįžti iš kito Lietuvos kampelio, tai nori nenori stoji degalinėje ir suvalgai didelį mėsainį ar dešrainį. Po to grįžęs skaudančiu pilvu galvoji, ko čia privalgei.
Kai valgyti norisi, negali to išvengti. O nepavalgius dirbti, žinote…
Mūsų darbo specifika verčia užsukti į kavines, nes išvažiuodamas kiek gali – gal dienai kažką iš namų pasiimti.
– Esate natūralaus maisto šalininkas. O kaip maisto papildai, vitaminai?..
– Tie vitaminai įprastas dalykas… Nuo pat mažens mama sakydavo: va, žirniukas geltonas, vitaminas C, jo reikia. Nežinau, galbūt ir gerai.
Kitą kartą gal mes neturim galimybių nusipirkti kokių produktų ar daržovių, kuriose yra koks specifinis vitaminas, reikalingas širdies darbui ar dar kam. Gal ir neprošal būtų pavartoti kursą vitaminų.
Šiaip, manau, dabar įvairių produktų yra sočiai. Vasarą – į mišką uogauti, grybauti – natūralūs vitaminai.
Mėgstu gerti arbatą. Labai patinka natūralių žolelių arbatos. Kadangi gyvenu šalia miško, vaikščiodamas paieškau žolelių. Paprasčiausiai man taip patinka.
– Tai kas Jums gyvenime svarbiausia?
– Turbūt vienas iš svarbiausių dalykų – dirbti mylimą darbą. Kad kiekvieną rytą atsikėlęs galėtum kažką sukurti, parašyti eilėraštį ir kad tai tau nebūtų kančia. Jeigu eini ryte į darbą sukandęs dantis, iš karto nerviniesi, kodėl ten eini. Tada atsiranda disbalansas, manau, dėl to žmonės būna pikti, surūgę.
Kada dirbi mylimą darbą, važinėji po visus kampelius, visą šalį, ir matai, ir pasiilsi psichologiškai, nes pasikeičia aplinka.
Mūsų, muzikantų, duona nėra lengva, bet visi kažkodėl juokiamės, šypsomės, esame patenkinti. Gal todėl, kad mylimą darbą dirbame.
– Kažkas yra pasakęs, kad talentingiems žmonėms krizės negresia. Ką patartumėte žmonėms, šiuo metu nerimaujantiems dėl savo ateities?
– Sunkumų kiekvienais metais būna. Būna sunkiau, būna geriau. Žmonės pergyveno karus, marus ir visokias kitokias negandas.
Trūksta pinigėlių… Šiais metais trūksta, bet, tikėkimės, kitais užsidirbsime ir vėl viskas sugrįš gal ne į pradinę padėtį, bet išmoksime stabilizuoti savo finansus ir nebeįnešime panikos į savo smegenis.
Jeigu dar sugebi išlaikyti darbą, manau, kitos problemos išsispręs. Reikia kuo mažiau apie tą krizę kalbėti. Kada apie ją negalvosi, ji tavęs neišgirs ir aplenks ratu.
Daryk žmogui gera, ir sulauksi to paties. Turbūt čia ir yra visa paslaptis.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: E. Čivinskui vienas svarbiausių dalykų gyvenime – dirbti mylimą darbą. Kada kiekvieną rytą savo darbus atlieki su šypsena, nėra dėl ko nervintis, kankintis ir pykti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto