Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Europos Komisija (EK) atkreipia su demografijos iššūkiais susiduriančios Lietuvos dėmesį į būtinybę investuoti į žmogiškąjį kapitalą.
Būtent švietimo ir inovacijų sritims šiųmetinėje analizėje yra skirta daugiau dėmesio nei ankstesniais metais.
Tarp didžiausių iššūkių – demografija ir su ja susijusios problemos
Tarp didžiausių iššūkių šalies ekonomikai minima demografinė situacija. Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad iki 2030 m. darbingo amžiaus gyventojų dalis sumažės 35 proc.
Analizėje pažymima, kad Lietuvos sveikatos rodikliai yra prasti net lyginant su tokiomis šalimis, kaip Rumunija, Lenkija, Estija, kurios šiai sričiai išleidžia panašiai.
2013 m. duomenimis, Lietuvoje 20–64 m. amžiaus grupėje mirčių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, buvo didžiausias ES. Tad šioje srityje atkreipiamas dėmesys į galimybes stiprinti prevenciją.
Dėl demografinių rodiklių prastės ir Lietuvos valstybės skolos prognozė. Skola 2019 m. numatoma, kad sieks 40,9 proc., o 2026 m. – jau 51 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra 7,3 proc. daugiau nei 2015 m.
Auganti skolos dalis kels didesnių iššūkių tvarkytis su ateities krizėmis.
Atsiliepiant į šiuos iššūkius EK analizėje siūloma atkreipti dėmesį į galimybes didinti darbo našumą.
EK vertinimu, Lietuva dar turi neišnaudoto potencialo darbo jėgos, tyrimų ir inovacijų srityse. Analizėje kalbama apie tai, kad Lietuva laimėtų, jei plėtotų inovacijų ir mokslo klausimus.
Ribotas mokymasis ir bendradarbiavimas
EK analizėje tarp spręstinų klausimų mini galimybę racionalizuoti švietimo sistemos finansavimą ir struktūrą. Taip pat tarp galimybių atkreipiamas dėmesys į neišnaudotą mokymosi visą gyvenimą potencialą. Lietuvoje tai daro tik 5 proc. žmonių, lyginant su 10,7 proc. visoje ES.
Inovacijų srities rezultatai ir gebėjimai įsisavinti naujas žinias yra vertinami kaip gana prasti. O institucinė struktūra ir bendra inovacijų rėmimo strategija – susiskaidžiusi.
Aukštojo mokslo srityje atkreipiamas dėmesys į tarptautiškumo trūkumą. Daugelis dalykų yra dėstoma lietuviškai. Bendradarbiavimas su užsienio universitetais ir mokslo centrais irgi yra vertinamas kaip ribotas.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad aukštojo mokslo ir tyrimų institucijos neefektyviai naudoja resursus, minima konsolidacijos galimybė.
Verslo aplinka pagerėjo, pajamų nelygybė išlieka tarp didžiausių ES
EK taip pat pažymi, kad svarbu pereiti prie augimui palankesnių mokesčių ir gerinti mokestinių prievolių vykdymą.
Atkreipiamas dėmesys, kad gana didelė mokesčių našta mažas pajamas gaunantiems asmenims, o aplinkosaugos ir periodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai yra maži.
Be to, tebėra svarbu, kad geriau būtų užtikrinamas pridėtinės vertės mokesčio prievolių vykdymas ir jo surinkimas.
EK vertinimu, verslo aplinka pagerėjo, tačiau vis dar esama tam tikrų kliūčių investicijoms. Darbo teisės aktai pasenę ir kai kuriais atžvilgiais laikomi pernelyg ribojančiais, o tai gali atgrasyti užsienio investicijas. Kapitalo rinkos nėra visapusiškai išplėtotos, o alternatyvūs finansavimo šaltiniai yra riboti. Dėl to pradedančioms įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms gali kilti finansavimo suvaržymų.
Analizėje neliko nepastebėtos diskusijos dėl socialinio modelio. Dokumente rašoma, kad būsimos darbo rinkos ir socialinės politikos reformos numato perėjimą lankstumo darbo rinkoje link.
Kita vertus, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, anot EK, irgi kelia iššūkių, nes pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES ir iki šiol nesprendžiamas socialinės paramos sistemos aprėpties ir adekvatumo klausimas.
Pateiks konkrečias rekomendacijas
Komisija taip pat pabrėžia, kad ekonomika yra priklausoma nuo energijos importo, energijos vartojimo efektyvumas yra mažas, o energijos intensyvumo lygis, visų pirma būsto, transporto ir pramonės sektoriuose, yra didelis.
Iššūkių tebekelia elektros tinklų atsiejimas nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų.
Balandžio mėnesį valstybės narės Europos Komisijai turėtų pateikti savo nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas, o gegužės mėnesį Europos Komisija pateiks naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas 2016–2017 m., kuriose bus nurodyti spręstini prioritetiniai klausimai.
