Emigracija: per tris mėnesius mokyklas paliko viena klasė

Per pirmąjį mokslo metų trimestrą į užsienį su tėvais išvyko 28 mokiniai, vaikų sumažėjo ir lopšeliuose-darželiuose.
Prognozuojama, kad kitąmet rajone į suolus susės dar puse tūkstančio vaikų mažiau.


ADAPTUOTIS
NELENGVA
Mažeikiškė Lina dar spalio pabaigoje su vaikais paliko Lietuvą – išsikraustė pas Didžiojoje Britanijoje dirbantį vyrą.
Moteris „Santarvei“ sakė, kad prieš išvažiuodama labiausiai jaudinosi dėl vaikų: kaip pradinukui seksis adaptuotis mokykloje, kaip mažoji atžala priims kita kalba bendraujančius bendraamžius?
„Net stebiuosi, kaip mažoji greitai adaptavosi prie aplinkos. Po kelias valandas nueiname į vietinį darželį – visai dienai palikti vaiko dar nesiryžtu. Tuo tarpu su vyresnėliu sunkiau. Nors Lietuvoje mokėsi anglų kalbos, pasirodo, atvažiavus čia vaikui vis tiek labai sunku,“ – apie vaikus pasakojo Lina.
Mokyklinukas sūnus šiuo metu itin įspaustas į rėmus: pamokos, po pamokų – anglų kalbos studijos su korepetitoriaus pagalba.
Tuo tarpu dvejus metus su šeima Norvegijoje gyvenantis Darius „Santarvei“ prisipažino, kad apie grįžimą į Lietuvą svarsto vien tik dėl vaikų.
„Vaikams per sunku adaptuotis, nors jau praėjo pusantrų metų, kaip jie lanko vietos mokyklą. Jie vis prašo grįžti į Lietuvą,“ – sakė Darius, auginantis septynmetį sūnų ir trylikametę dukrą.

KEIČIA NAUJI
Bene pirmieji naują emigracijos bangą pajuto lopšeliodarželio „Pasaka“ darbuotojai. Įstaigos direktorė Zita Siliūnienė „Santarvę“ informavo, kad nuo rugsėjo mėnesio teko atsisveikinti su dvidešimčia vaikų.
Vieni tėvai lopšelio-darželio vadovę perspėjo, kad su vaikais į užsienį išvažiuoja visam laikui, kiti – kad vaiką atsiima tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, dviem mėnesiams.
„Bet vėliau paskambina ir praneša, kad nebegrįš. Ir šiuo metu turime šeimą, kuri trims mėnesiams išvažiavo aplankyti Skandinavijoje dirbančio tėvo. Bet ar jie grįš, ar ne, neaišku,“ – samprotavo Z. Siliūnienė.
Direktorė patikino, kad dėl tėvų su vaikais emigracijos lopšelis-darželis neištuštėjo: laisvas vietas užima nauji, eilėje stovėję vaikai.

IŠVYKSTA JAUNESNI
„Santarvės“ paprašyti, Savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai pasidomėjo, kiek į užsienį išvyko mokyklinio amžiaus vaikų.
Pasirodo, Mažeikių rajone nebeliko vienos klasės: per pirmąjį trimestrą pas tėvus išvažiavo dvidešimt aštuoni vaikai.
Po keturis vaikus paliko Kalnėnų vidurinę mokyklą ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją, trys išvažiavo iš Senamiesčio ir „Ventos“ pagrindinių bei „Vyturio“ pradinės mokyklų. Iš Sedos miestelio į užsienį dirbti išvykusi šeima išsivežė dvi mokyklinio amžiaus atžalas, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos auklėtines.
Iš kitų rajono mokyklų išvažiavo po vieną mokinį, kai kurios išvykusiųjų sąrašų kol kas neturi.
Tarp išvažiavusiųjų itin retai pasitaikė aukštesniųjų klasių mokinių, dauguma – vaikai iki devintosios klasės.
„Jei išvažiuoja vienuoliktokas ar dvyliktokas, jis išvažiuoja dirbti, o apie mokslus tik pasvajoja,“ – samprotavo Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.

VEJA NEDARBAS
A. Stonkus prognozavo: jei nemažės emigracijos mastai, kitais mokslo metais į mokyklas susirinks dar puse tūkstančio vaikų mažiau.
„Nematau jokių prošvaisčių, kad ta tendencija sumažėtų ar sustotų, arba kad tie vaikai grįžtų. Išvažiavę vaikai svečiose šalyse pasirenka aukštuosius mokslus arba įgyja profesiją, įsikuria, dirba. Ten garbė dirbti bet kokį darbą, nebūtinai reikia baigti aukštąjį mokslą,“ – apie išvažiavusius mažeikiškius kalbėjo vedėjas.
Apibendrinę iš mokyklų gautą informaciją, Švietimo skyriaus darbuotojai pastebėjo, kad didžiausias išvažiavusiųjų srautas buvo lapkričio mėnesį – prieš pat šildymo sezoną.
„Jaunas, darbingas žmogus, turintis vieną ar du vaikus, Lietuvoje negali išgyventi. Ten gyvena draugai, pažįstami, kai kurių giminės, kurie suranda kažkokį darbą, ir išvažiuoja,“ – A. Stonkus įvardijo priežastį, kodėl šeimos palieka Lietuvą.
Sunkią ekonominę situaciją parodo ir vaikų, kuriems skirtas nemokamas maitinimas, skaičius.
„Anksčiau tas skaičius būdavo iki pusantro tūkstančio, bet ir mokinių daugiau būdavo,“ – informavo Švietimo skyriaus vedėjas.

MOKOSI SAVARANKIŠKAI
Informacija, ar į svečias šalis išvažiavę vaikai mokosi, švietimo įstaigų vadovus ne visada pasiekia.
„Stengiuosi pasiklausinėti, kaip jiems sekasi, bet nelabai kas ką žino. Kol išvažiavę ten nelabai gerai gyvena, tol nenori bendrauti,“ – apie išvažiavusius auklėtinius ne kažin ką galėjo pasakyti Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė.
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus, viliasi, kad visi išvažiavusieji mokslus tęsia.
„Užsienio šalyse yra griežta registracija, ir mokyklinio amžiaus vaikas turi eiti į mokyklą,“ – įsitikinęs vedėjas.
Kai kurie tėvai, išsivežę vaikus, ryšio su mokykla nenutraukia – vaikai mokosi savarankiškai ir grįžę mokytojams atsiskaito.
Pavyzdžiui, Kazimiero Jagmino pradinė mokykla tokių vaikų turi du, kitąmet tokį mokymosi būdą ketina pasirinkti dar vienas auklėtinis.
„Savarankišką mokymąsi tėvai pasirenka todėl, kad jie nėra tikri, ar nereikės grįžti į Lietuvą,“ – apie savotišką pereinamąjį etapą „Santarvei“ pasakojo mokyklos direktorė Janina Gendvilienė.
Švietimo skyriaus duomenimis, toks mokymosi būdas rajone nepopuliarus – savarankiškai besimokančių vaikų vos keletas.

KALBA SU AKCENTU
Jei vien per pirmąjį trimestrą rajono mokyklas paliko kone trisdešimt mokinių, per visus praėjusius mokslo metus mokytis į gimtinę grįžo vos dvylika. Dauguma jų parvažiavo iš Skandinavijos, Italijos, Airijos.
Yra ir tokių, kurie grįžta mokytis į Lietuvą, tačiau po poros mėnesių išvažiuoja atgal.
„Ten mokymas yra švelnesnis. Grįžta vaikai su mokymo spragomis, o didžiausia problema – jie nebemoka lietuvių kalbos, kalba jau su akcentu,“ – Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus pasakojo, su kokiomis problemomis susiduria grįžusieji.
Pasiteiravus, kiek vaikams adaptuotis padeda mokyklos bendruomenė, vedėjas paaiškino – tiek, kiek gali, tačiau didžiausias rūpestis esą tenka tėvams – samdyti korepetitorius, kad likviduotų spragas.
„Santarvės“ žiniomis, viena papildoma lietuvių kalbos pamoka vaikams atsieina nuo penkiolikos, kitų disciplinų pamokos brangesnės – nuo dvidešimties litų.

GLOBĖJŲ – NEDAUG
Savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai neturi statistikos, kiek yra vaikų, kurie lanko rajono mokyklas, tačiau gyvena be tėvų.
Apibūdinti šiuos vaikus visuomenė vartoja prieš keletą metų atsiradusį terminą – „euronašlaičiai“.
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, į užsienį uždarbiauti iškeliaujantys tėvai gali vaikų globą perleisti kitiems asmenims. Laikinieji globėjai gali teisėtai atstovauti nepilnamečiam vaikui mokykloje ar sveikatos priežiūros centruose.
Be oficialios globos tėvų paliktas vaikas specialistų vertinamas kaip neprižiūrimas vaikas.
Tačiau šiuo metu Mažeikių rajone tik 40 tėvų oficialiai perleido savo „pareigas“ kitiems žmonėms.
„Tas skaičius nei labai didėja, nei mažėja. Tie, kurie yra nusistatę šią globą, ją vis pratęsia. Yra įstatymas, bet prievartos ir kontrolės nėra. Atsakingi tėvai ateina, pasirūpina,“ – „Santarvei“ sakė Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Raupienė.
Kol tėvai dirba užsienyje, vadinamieji „euronašlaičiai“ dažniausiai gyvena pas artimuosius – senelius, tetas, kartais paliekami prižiūrėti draugams.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Klasės tuštėja ir dėl emigracijos – rajono mokyklas paliko 28 mokiniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto