Emigrantus lietuvius jungia meilė gimtinei ir jos ilgesys

Neretai galime išgirsti pasakymą, kad pasaulis nėra jau toks mažas. Net pačiose netikėčiausiose, tolimiausiose pasaulio vietose gali sutikti tautiečių. Kaip bebūtų gaila, dažnai lietuviai į užsienio šalis vyksta ne tik pailsėti, bet ir kurti savo gyvenimo. 

Trumpai supažindinsime Jus su trimis skirtingomis užsienyje gyvenančių lietuvaičių istorijomis. Tačiau, kad ir kokios skirtingos istorijos atrodytų, šiuo žmones jungia vienas didelis, bendras jausmas – meilė Lietuvai ir jos ilgesys.

Danielius Zajančkauskas prieš išvykdamas iš Lietuvos studijavo grafinį komunikacijos dizainą Vilniaus dizaino kolegijoje ir dirbo restorane. Studijomis vaikinas buvo patenkintas, nes nuo mažens žinojo ko nori ir tai, kuo užsiėmė, jam puikiai sekėsi. Pašnekovas pasakojo, kad jau antrame kurse didžiąją nuompinigių dalį užsidirbdavęs iš savo veiklos, tačiau studentiškas gyvenimas Vilniuje vis tiek pasirodė pernelyg brangus.

„Išvykau iš Lietuvos ne tik dėl brangaus pragyvenimo, bet ir todėl, kad norėjau išbandyti save, priimti savotišką iššūkį, patirti kažką naujo ir atitrūkti nuo rutinos“, – teigė vaikinas, kuris šiuo metu gyvena Leičesterio mieste Anglijoje.

D. Zajančkauskas „Santarvei“ pasakojo, kad didelė jo aistra ir pomėgis visada buvo darbas virtuvėje. Dar gyvendamas Vilniuje jis dirbo restorane, kur įgijo nemažai patirties, todėl išvykęs neapleido šio savo pomėgio ir svetur dirba restorane.

22-iejų metų vaikinas iš Lietuvos išvyko 2014 m. rudenį ir kol kas dar nebuvo grįžęs į gimtinę, tačiau pasakojo, kad su nekantrumu laukia rugpjūčio mėnesio, kai atostogaus ir galės grįžti aplankyti savo šeimą bei draugus, kurių gyvendamas užsienyje labiausiai pasiilgo.

„Apie savo ateitį kalbėti nėra lengva. Tačiau šiuo metu planuoju persikelti į Londoną, nes ten restoranų kultūra yra viena aukščiausių pasaulyje. Tad artimiausi mano planai yra būtent Londone siekti karjeros ir įgyti patirties. Tačiau tikiuosi, kad vieną dieną sėdėsiu savo paties restorano terasoje ir grožėsiuosi Vilniaus senamiesčiu“, – pokalbį viltingai baigė D. Zajančkauskas.