ES kibernetinio saugumo mėnuo skatina mus #galvotipriešpaspaudžiant

Svarbiausias Lietuvos kibernetinio saugumo politikos gaires nubrėžia Vyriausybė.
Nuotr. iš Krašto apsaugos ministerijos archyvo

Dešimtus metus iš eilės Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra spalį skelbia kibernetinio saugumo mėnesiu.

Šiais metais akcentuojamas internetinis sukčiavimas ir duomenų viliojimo (angl. phishing) atakos.
Iniciatyvos tikslas – skatinti vartotojus #galvotipriešpaspaudžiant.

Daugėja internetinio sukčiavimo atvejų

Jau kelerius metus iš eilės fiksuojamas internetinių sukčiavimų skaičiaus augimas. Sukčiai ieško vis naujų būdų, norėdami išvilioti pinigus ar gauti prisijungimus prie elektroninių paskyrų.
Remiantis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) duomenimis, 2022 metų pirmą pusmetį fiksuoti 488 atvejai. Tai sudarė 26 proc. visų fiksuotų kibernetinių incidentų.

„Daugelis mūsų savo gyvenimo neįsivaizduoja be išmaniųjų įrenginių ir jais pasiekiamų įvairių paslaugų bei pramogų. Tačiau tai darydami neturėtume prarasti budrumo. Internetinio sukčiavimo apimtys Europos Sąjungoje auga ir pernai jų skaičius, lyginant su 2019 m., išaugo tris kartus“, – sakė Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Kaip apsisaugoti ir atpažinti sukčių?

Norėdami atpažinti internetinį sukčių, vartotojai turėtų atkreipti dėmesį į teksto turinį, spaudimą, kreipinį, gobšumą, nuorodas ir duomenis.
GRAMATIKA. Pirmiausia svarbu patikrinti, ar tekste nėra akivaizdžių gramatikos, skyrybos ar stiliaus klaidų. Specialistų teigimu, sukčiai dažnai naudojasi automatinėmis vertimo programomis, todėl tekstuose klaidų išties nemažai.
GREITIS. Sukčiai dažniausiai siekia savo auką priversti veiksmus atlikti kuo greičiau. Tai daroma tam, kad asmuo nespėtų pagalvoti ar pasitarti su draugais, artimaisiais.
VARDAS. Ieškodami savo aukos, sukčiai išsiunčia tūkstančius vienodų elektroninių laiškų ir naudoja universalų ar beasmenį kreipinį, tokį kaip „gerb. Kliente“, „Sveiki“ ar „Laba diena“. Atkreipkite dėmesį, kai į jus nesikreipia vardu.

JAUKAS. Vartotojai skatinami suvokti tai, kad lengvų pinigų ir laimėjimų nebūna. Todėl visus pasiūlymus greitai užsidirbti daug pinigų reikėtų vertinti kritiškai ir atsargiai. Atminkite, kad jei jums pasiseks ir laimėsite loterijoje ar gausite išmoką, pranešimą jums atsiųs oficialus adresatas, o ne nežinomas ir užsislaptinęs siuntėjas.
STOP. Be viso to, bankai ir ryšio paslaugų teikėjai SMS žinutėse niekada nesiunčia aktyvių nuorodų. Jei tekste matote nuorodą – niekada jos nespauskite, net jei ir gavėjas – jūsų naudojamas bankas. Jei reikia pasitikrinti savo paskyros duomenis, junkitės per oficialią banko ar kito paslaugos teikėjo svetainę.

Paprasti patarimai vartotojams

Specialistai rekomenduoja itin atsargiai naudoti USB atmintines ir nežinomų atmintinių nejungti prie savo įrenginių. Taip pat visiems įrenginiams įdiegti apsaugą nuo galimų virusų.

Patariama iš anksto apsaugoti savo svarbius duomenis ar dokumentus turint atsargines jų kopijas.
Nepamirškite saugoti savo prisijungimo prie paskyrų duomenų, kodų ir jais nesidalykite su kitais. Taip pat patariama naudojamoms svetainėms sugalvoti skirtingus ir stiprius slaptažodžius, sudarytus iš pačių įvairiausių simbolių.

O jungiantis prie paskyrų labai svarbu naudoti dviejų žingsnių prisijungimą, kuris papildomai reikalauja patvirtinti savo asmenybę elektroniniu paštu ar telefonu. Tai jus apsaugo nuo lengvo sukčių įsibrovimo į asmenines paskyras.

Kibernetinio saugumo architektūra – kas ją sudaro?

Svarbiausias Lietuvos kibernetinio saugumo politikos gaires nubrėžia Vyriausybė, kuri tvirtina ilgalaikius planus ar programas.

Krašto apsaugos ministerija rengia kibernetinio saugumo sritį reguliuojančius teisės aktus, pavyzdžiui, Kibernetinio saugumo įstatymą. Savo rekomendacijomis ir pasiūlymais Ministerijai padeda Kibernetinio saugumo taryba, kurią sudaro mokslo, viešojo ir privataus sektorių atstovai.
Ministerijos parengtų teisės aktų įgyvendinimą užtikrina Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuris yra atsakingas už kibernetinių incidentų valdymą visoje Lietuvoje.

Lietuvos policija yra atsakinga už kibernetinių nusikaltimų užkardymą, tyrimą ir prevenciją, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tiria kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų pažeidimais.
Šios institucijos bendradarbiauja ir dalijasi informacija apie kibernetinių incidentų tendencijas bei grėsmes.
Daugiau informacijos apie kibernetinį saugumą galima rasti Krašto apsaugos interneto svetainėje www.kam.lt.

Kviečia į nemokamus renginius

Palaikydami Europos Sąjungos Kibernetinio saugumo mėnesio iniciatyvą, informacinių technologijų kompanija „Blue Bridge“ trečius metus iš eilės kviečia verslo ir IT specialistų bendruomenę drauge kurti organizacinę kultūrą bei užtikrinti kibernetinį saugumą bet kurioje organizacijoje, nepriklausomai nuo jos dydžio ir sektoriaus.

Šiemet drauge su partneriais jie rengia du praktinius seminarus bei vieną gyvą renginį, kurių metu gamintojų atstovai apžvelgs svarbiausias šių metų tendencijas ir išsamiai supažindins su naujausių saugumo sprendimų funkcijomis bei galimybėmis.
Daugiau informacijos apie nemokamus renginius galima rasti interneto svetainėje www.blue
bridge.lt/renginys/cybersecurity
month_2022/.
Pagal Krašto apsaugos ministerijos informaciją parengė
Karolina BALČIŪNAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto