Užsienio reikalų ministerijos kvietimu gruodžio 10–11 dienomis Lietuvos regioninės žiniasklaidos atstovai lankėsi Briuselyje. Vizito metu daugiausia laiko praleidome NATO būstinėje. Taip pat teko lankytis Europos Parlamente, susipažinti su Belgijos sostine ir… belgų charakteriu.
TIKSLAS –
UŽTIKRINTI LAISVĘ
IR SAUGUMĄ
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) Europą ir Šiaurės Ameriką jungia į unikalų gynybos ir saugumo Aljansą, kurio esminis tikslas – politinėmis ir karinėmis priemonėmis saugoti visų savo narių laisvę ir saugumą. Todėl nuo Aljanso įkūrimo 1949 metais NATO užtikrina savo narių kolektyvinę gynybą.
Per daugiau kaip pusę amžiaus užsitęsusį šaltąjį karą NATO nekariavo. Šio karo metu Aljansas garantavo Europos saugumą, socialinį ir politinį Vakarų Europos stabilumą.
Pasibaigus šaltajam karui, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija yra pasirengusi kovoti su regioniniais ir etniniais konfliktais bei krizėmis, tarptautiniu terorizmu, masinio naikinimo ginklų plitimu ir organizuotu nusikalstamumu.
NATO – politinękarinę tarpvyriausybinę organizaciją sudaro 26 valstybės, tarp jų ir Lietuva. Narystė šioje organizacijoje kiekvienam Lietuvos gyventojui kainuoja 1,06 euro (3,66 lito) per metus.
Daugelis mano, kad NATO įsivyravęs didžiulis biurokratizmas, tačiau čia dirba tik 1200 darbuotojų, priešingai nei Europos Sąjungos Parlamente, kur biurokratinis aparatas gerokai didesnis.
ŠEŠTADIENIS –
PIRKINIŲ DIENA
NATO būstinėje dirbančių žmonių patogumui ten pat veikia bankas, paštas, sporto klubas, baseinas, parduotuvė. Darbo diena čia prasideda 8.30 val., baigiasi 17.30, pietaujama pusantros valandos.
Parduotuvės Belgijoje, kaip ir įstaigos, uždaromos apie 18 valandą. Pardavėjai būna labai nepatenkinti, kai pirkėjai užeina į parduotuvę prieš pat darbo pabaigą.
Sekmadieniais Belgijoje nedirba dauguma prekybos centrų, todėl įvairiais pirkiniais, o ypač maistu visai savaitei belgai stengiasi apsirūpinti šeštadieniais.
Po šeštos valandos vakaro lauktuvių namiškiams galima nupirkti tik suvenyrų parduotuvėlėse, kurių Briuselyje išties gausu.
Praeivius ypač vilioja iki vėlumos dirbančios šokolado parduotuvėlės. Svaiginanti belgiško šokolado įvairovė: juodasis, baltasis, su džiovintais vaisiais, marcipanais, rankomis gaminti saldainiai, šokoladiniai žvėriukai, princesės ir galybė kitokių grožybių – tikrai nepigus malonumas. Tačiau turistai už saldumynus pakloja krūvas pinigų.
TURGAUS AIKŠTĖ –
VIENA GRAŽIAUSIŲ
PASAULYJE
Briuselis nedažnai įtraukiamas į lankytinų Europos vietų sąrašą. Iš pažiūros šis miestas niekuo ypatingu neišsiskiria. Miesto architektūroje susimaišę daugybė stilių. Šalia klasikinių pastatų iškilusios gotikinės bažnyčios, tarp jų – šiuolaikinio stiliaus namai. Gatvių išsidėstymas chaotiškas, todėl lengva pasiklysti.
Tačiau Briuselio Turgaus aikštė dažnai pavadinama viena gražiausių aikščių visame pasaulyje. Aikštę supa šimtais skulptūrėlių apstatyta gotikinio stiliaus Rotušė, barokiniai viduramžių pirklių pastatai. Jų sienos papuoštos tikru auksu. Statiniai, esantys aplink aikštę, taip sulipę, kad sunku atskirti, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas. Šiltuoju metų laiku aikštėje savo užaugintas gėles pardavinėja daugybė gėlininkų.
Lankantis Briuselyje būtina apžiūrėti miesto simboliu tapusią gamtinius reikalus atliekančio nuogo berniuko – Manneken Pis bronzinę statulėlę.
Legenda pasakoja, jog kadaise Briuselyje gyvenęs mažametis berniukas šlapindamasis užgesino beįsisiautėjantį gaisrą.
Miesto muziejuje saugoma maždaug šeši šimtai kostiumų, kuriais kartais per šventes aprengiama berniuko statulėlė. Beje, tarp gausybės kostiumų yra ir Lietuvos vėliavos spalvomis pasiūtas apdaras.
Beveik prieš dvidešimt metų mieste buvo pastatyta ir atsitūpusios, besišlapinančios mergaitės – Jeanneke Pis skulptūrėlė.
POSAKIS NĖRA
IŠ PIRŠTO LAUŽTAS
Vos poros dienų, praleistų Briuselyje, užteko įsitikinti, jog atstatydintojo Lietuvos prezidento Rolando Pakso išpopuliarintas posakis „Ramus kaip belgas“ nėra iš piršto laužtas. Nors dažnai sakoma, kad Lietuvoje šis posakis pradėtas vartoti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, kalbant apie belgiškus arklius, kurie buvę nepaprastai ramaus ir lėto būdo.
Garsųjį posakį puikiai iliustravo keletas Briuselyje matytų situacijų.
Europos Sąjungos Parlamente Lietuvos žurnalistų delegacijai norint patekti į parlamento nario Justo Paleckio ir jo padėjėjų darbo kabinetus, reikėjo pereiti ne vieną apsaugos postą. Viename jų dirbančios merginos privalėjo padaryti lietuvaičiams pažymėjimus su nuotraukomis. Tokia procedūra, turint omenyje tenykštes modernias technologijas, pas mus būtų atlikta labai greitai. O štai prancūziškai kalbėjusios merginos skubėti nematė jokio reikalo. Dirbo be galo ramiai, vis primindamos, kad joms per dieną priklauso pagaminti pažymėjimus devynių žmonių grupei (mūsų grupėje buvo keturiolika žmonių R. K.).
NESKUBĖJIMAS
TOLERUOJAMAS
Belgai ne tik neskuba, bet ir gerbia kitus neskubančius, ir net, mūsų akimis žiūrint, trukdančius.
Štai per pėsčiųjų perėją einančiam vyriškiui suskambo telefonas. Žmogus, sustojęs viduryje perėjos, ramiausiai sau mobiliojo telefono ieškojo kišenėse. Jose neradęs, nusiėmė nuo pečių kuprinę, išsitraukė telefoną, atsiliepė ir palengva nužingsniavo.
Tuo tarpu gatve važiavę automobiliai sustojo, jų vairuotojai kantriai laukė, kol baigsis išsiblaškiusio pėsčiojo telefono paieškos.
Mes, lietuviai, greičiausiai būtume pradėję nervintis, signalizuoti, galbūt net palikę automobilį ir nuėję „pamokyti“ keistuolio.
Tačiau belgų panašios situacijos nė kiek nestebina. Ten visai normalu, kai siaura gatvele važiuojanti mašina sustoja, jos vairuotojas nueina apsipirkti į šalia esančią parduotuvę, taip kuriam laikui sustabdydamas eismą.
Parduotuvėse neretai galima išvysti vaizdelį, kai prie kasos nusidriekusią ilgoką pirkėjų eilutę stabdo pardavėja, kuo ramiausiai besišnekučiuojanti su klientu, pavyzdžiui, apie… orą ar bendrus pažįstamus.
Autorės nuotr.: Europos sostinės architektūroje susimaišę daugybė stilių.
