Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Aplinkosaugininkai kviečia naujametę naktį naudoti kuo mažiau fejerverkų ir kitų panašių pirotechninių priemonių.
Dėl intensyvaus pirotechninių priemonių naudojimo, kaip rodo oro kokybės stebėjimai, tą naktį didžiuosiuose šalies miestuose beveik visada padidėja oro tarša.
Oro kokybės stebėjimo stotys užregistruoja trumpalaikį užterštumo kietosiomis dalelėmis ir sieros dioksidu šuolį. Kiek laiko ši tarša bus padidėjusi, priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Esant ramiam orui, teršalai gali neišsisklaidyti ir kelias dienas.
Fejerverkui sudegus, ore pasklinda ir liepsnoms nuspalvinti panaudotos kai kurios toksiškos cheminės medžiagos. Pavyzdžiui, įvairių metalų junginiai. Geltonai spalvai išgauti naudojami natrio, žaliai – bario, raudonai – ličio ir stroncio, oranžinei – kalcio, violetinei – kalio, žalsvai melsvai – vario, mėlynai ar žydrai – cezio junginiai. Norint liepsnoms suteikti atspalvius, maišomos įvairios druskos. Degimui palaikyti dažnai naudojami polivinilchlorido milteliai. Jie degdami virsta vandenilio chloridu, pasižyminčiu aštriu kvapu. Pigesniems fejerverkams gaminti dažnai naudojami sieros junginiai.
Įkvėpdami po fejerverko sprogimo pasklidusių dūmų, žmonės įkvepia ir žalingų junginių.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos inf.
