Šiemet Mažeikiuose vykęs III Konrado Kavecko sakralinės muzikos festivalis neeilinis, nes maestro būtų šventęs 105-ąjį gimtadienį.
Jubiliejiniame festivalyje, vykusiame šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, giesmes atliko keturi skirtingo stiliaus kolektyvai iš Lietuvos bei kaimyninės Latvijos.
VYKO IR ANKSČIAU
Muzikos mokyklos direktorius Ričardas Grušas pasakojo, kad Mažeikiuose bažnytinės muzikos festivaliai vyko jau anksčiau, tik jie dar nebuvo vadinami K. Kavecko vardu.
Paskutinis jų organizuotas dar prieš maestro 100-ąsias gimimo metines.
Šiuo festivaliu siekta įprasminti iš Tirkšlių kilusio vargonininko, choro dirigento, pedagogo, kompozitoriaus ir kultūros veikėjo K. Kavecko atminimą Mažeikiuose.
„Tai buvo vienas garsiausių chorvedžių per beveik aštuoniasdešimties metų laikotarpį, ne vienos respublikinės dainų šventės vyriausiasis dirigentas, ilgametis valstybinės filharmonijos choro vadovas, iš koncertų po pasaulį parsiveždavęs pačius gražiausius atsiliepimus. Todėl ir nuspręsta mūsų kraštiečio vardą įamžinti Mažeikiuose“, – teigė R. Grušas.
SENA DRAUGYSTĖ
Pasitinkant K. Kavecko gimimo 100-metį rajono Taryba nutarė jo vardu pavadinti vieną iš gatvių, Tirkšlių Šv. Kristaus Karaliaus bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas memorialinis akmuo.
I Konrado Kavecko sakralinės muzikos festivalio metu vyko maestro atminimui skirta mokslinė konferencija, Tirkšlių bažnyčioje giedojo „Draugystės“ choras, o Mažeikių kultūros centre bažnytines giesmes ir pasaulietines dainas, tarp jų ir K. Kavecko kūrinius apie Lietuvą, atliko Kauno valstybinis choras.
Į trečiąjį sakralinės muzikos festivalį atvyko net du kolektyvai iš Latvijos. R. Grušo teigimu, tai mažeikiškiams neturėtų būti naujiena, nes „Draugystės“ choras seniai bendradarbiauja su kolegomis iš Rygos, Saldaus, Bauskės, Jaunpils miestų. Daug draugų mažeikiškiai turi ir Žemaitijoje, todėl sudaryti festivalio programą nėra sunku.
Kiekvienam festivaliui keliamas reikalavimas, kad tarp mėgėjiškų kolektyvų būtų bent vienas profesionalus choras.
„Tuo siekiame, kad mėgėjams būtų į ką lygiuotis, pasitempti, stengtis nors kiek priartėti prie profesionalaus choro lygio. Ir tai, atrodo, pateisino lūkesčius“, – tvirtino Muzikos mokyklos vadovas.
UNIKALUS KOLEKTYVAS
Kaip pavyzdį R. Grušas pateikia antrą kartą sakralinės muzikos festivalyje Mažeikiuose dalyvavusį Šiaulių valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“. Šio choro pasirodymas paįvairino festivalio repertuarą, nes šiemet choras atvežė itin aukšto lygio programą: stengiamasi klausytoją nustebinti kitokiu, grupiniu giedojimu įvairiose bažnyčios vietose – toks giedojimas primena stereo garso efektą.
Liepojos varpininkų ansamblį „Campanella“ R. Grušas sakė pamatęs per televiziją grojant drauge su Marijampolės choru ir pagalvojęs, kad šį kolektyvą turi išgirsti ir Mažeikių klausytojai.
„Varpininkų ansamblio vadovė Astra Žiemelė sakė, kad kolektyvas turi užsakymų koncertuoti dvejiem metam į priekį, bet ją tikinau, kad esame kaimynai iš Žemaitijos, taigi atsisakyti negalima“, – pasakojo direktorius. Šis unikalus kolektyvas – vienintelis Baltijos šalyse, varpais grojantis įvairią instrumentinę, ne tik sakralinę muziką.
Per labai trumpą laiką Liepojos varpininkai festivaliui suspėjo paruošti kelių kūrinių programą su jungtiniu – 150 dainininkų – choru.
JAUNATVIŠKA DVASIA
Į III Konrado Kavecko sakralinės muzikos festivalį buvo planuota pakviesti Rygos chorą „Tevzeme“, bet šis jau buvo sutaręs tuo metu dalyvauti kitame koncerte, tad vietoj savęs pasiūlė Rygos Ritums kultūros centro jaunimo mišrų chorą „Skanupe“.
„Rygiečiai į festivalį įnešė jaunatviškos dvasios, atliko kiek kitokį – modernesnį repertuarą“, – sakė R. Grušas.
Naujus kūrinius festivaliui šiemet paruošė ir Savivaldybės kultūros centro mišrus choras „Draugystė“.
Direktorius apgailestavo, kad šiemet be festivalio koncerto liko tirkšliškiai: ten pagiedoti mielai būtų sutikęs šiauliškis choras „Polifonija“, bet niekaip nepavyko suderinti su bažnyčia laisvo laiko.
Konrado Kavecko sakralinės muzikos festivalį į tradicinių renginių sąrašą planuoja įtraukti Lietuvos liaudies kultūros centras.
„Tai būtų labai gražus gestas, mums – savotiškas įsipareigojimas ir įpareigojimas. Šiemet, Kultūros centrui parašius projektą, finansavimas festivaliui gautas iš Kultūros ministerijos. Ateityje gal lėšų gausime iš Liaudies kultūros centro“, – tikisi R. Grušas.
DAINOS MAŽEIKIAMS
Tirkšliuose gimęs K. Kaveckas čia mokėsi pradžios mokykloje, vėliau kurį laiką gyveno Kaišiadoryse. Paskui mokėsi Mažeikių gimnazijoje, o muzikos bei chorinio dainavimo jį mokė Juozo Naujalio mokinys Karolis Pukevičius.
R. Grušas pasakojo, kad maestro su didele meile prisimindavo Mažeikius, pasivaikščiojimus pavenčiais. Tikriausiai tai paskatino parašyti melodiją garsiajai dainai „Ten, kur Venta“, maestro parašė muziką ir kitai dainai apie mūsų miestą – „Gyvuokit, Mažeikiai“.
K. Kaveckas dalyvavo Mažeikių muzikos mokyklos veiklos 25-mečio ir 30-mečio šventėse, su radijo ir televizijos choru buvo atvežęs autorinę programą.
Mokydamasis akademijoje, R. Grušas laikė egzaminą, kurio komisijos pirmininkas buvo būtent K. Kaveckas. „Maestro turėjo unikalią atmintį, prisimindavo smulkmenas. Per egzaminą paprašė sugroti taip pat mūsų kraštiečio kompozitoriaus Vytauto Klovos kūrinėlį, o paskui kalbėjomės apie bendrus pažįstamus mažeikiškius“, – prisimena R. Grušas.
MĖGO DAILĘ
Atvykęs į Mažeikius K. Kaveckas visada norėdavo aplankyti gimtuosius Tirkšlius, prašydavo nuvežti į jam mielas rajono vietoves.
R. Grušas kompozitorių prisimena kaip labai smalsų žmogų, nepaprastai besidomėjusį daile: namuose visos sienos buvo nukabinėtos dailės kūriniais, apie kiekvieną jų K. Kaveckas galėdavo ilgiausiai pasakoti.
Maestro išliko kaip iškilaus, oraus ir ramaus žmogaus pavyzdys.
„Jis stebindavo savo ramybe, mokėjimu niekada neskubėti. Ir pats mėgo sakyti: „Broliuk mano, suspėsi“, – pasakojo direktorius.
Lankydamasis K. Kavecko namuose R. Grušas prašydavo maestro jo sukurtų sakralinės muzikos natų, bet šis prie jų kažkodėl nenoriai prileisdavo.
„Man, kaip mažeikiškiui, yra pavykę keletą kūrinių gauti. Dabar prie K. Kavecko muzikos archyvų sunkiai prileidžia ir artimieji. Jie vis prašo kažko palaukti. Kompozitorius yra parašęs ir nemažai kūrinių fortepijonui – pats labai mėgo skambinti pianinu. Kai kurie kūriniai gal ir neužbaigti, bet norėčiau, kad mūsų mokiniai grotų Konrado Kavecko kūrinius“, – samprotavo R. Grušas.
Festivalio metu prisiminta ir dar viena iškili asmenybė – ilgametis „Draugystės“ choro konsultantas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docentas, chorinės bendrijos garbės prezidentas Robertas Varnas, kuris neseniai šventė savo 80-ąjį gimtadienį. Jam mažeikiškių choras festivalyje skyrė savo programą.
Eltos ir Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Kompozitorius ir dirigentas K. Kaveckas pasibaigus Respublikinės dainų šventės chorų pasirodymui Vingio parke. Vilnius, 1970 m. liepa.
Su neįprastais muzikos instrumentais svečiai iš Latvijos išgauna įvairiausias melodijas.
Sakralinis giedojimas chorų repertuaruose įgauna vis didesnį mastą.
R. Grušas prisimena, kad Mažeikiuose K. Kaveckas, be kita ko, visada pasidomėdavo muziejuje eksponuojamomis parodomis, ypač dailės kūrinių.
