Nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje pirmadienį vyko forumas „Mažeikiai – (jaunimo) (galimybių) miestas“.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos bei Politikos tyrimų ir analizės instituto atstovų inicijuotame forume gvildentos temos apie Mažeikių rajono jaunimo situaciją, poreikius bei įtraukimo galimybes.
Yra ir kuo pasidžiaugti, ir kur pasistengti
Šiemet Lietuvoje yra minimas jaunimo politikos 25-metis ir darbo su jaunimu 15-asis gimtadienis.
Pasak Politikos tyrimų ir analizės instituto direktoriaus Mariaus Ulozo, už šių skaičių yra sukaupta patirtis ir tendencijos, į kurias galima atsiremti, kalbant apie jaunų žmonių įtraukimą į įvairias veiklas, visuomeninį gyvenimą rajonuose, įvairių klausimų sprendimą.
„Tendencijos Lietuvoje iš principo yra geros. Kai prieš dvidešimt metų nežinojome, apie ką čia kalbame, bandėme stiprinti jaunimo organizacijas, atidarinėti jaunimo centrus, tai dabar jau daugelio Europos šalių jaunimo darbuotojai į Lietuvą, matydami, kaip pas mus viskas vyksta, žiūri su tam tikru pavydu. Galime tuo pasidžiaugti“, – pradėdamas forumą kalbėjo M. Ulozas.
Siekiant, kad situacija iš geros taptų labai gera, Mažeikiuose surengtas forumas. Jo rengėjų tikslas buvo inicijuoti skirtingų žmonių – politikų, verslininkų, jaunimo organizacijų atstovų – diskusiją, kaip geriau jaunus žmones įtraukti į vietos gyvenimą, kaip jiems suteikti geresnių galimybių veikti, spręsti ir kaip jaunų žmonių įtraukimas galėtų padėti pačiam rajonui, miestui.
Apklausė beveik pustrečio šimto respondentų
Politikos tyrimų ir analizės instituto tyrėjai parengė Jaunimo politikos įgyvendinimo plėtros Mažeikių rajono savivaldybėje 2021–2023 metais galimybių studiją.
Prieš ją parengiant, buvo atlikta internetinė jaunų mažeikiškių apklausa, vyko ekspertiniai interviu, fokus grupių susitikimai. Šiomis priemonėmis buvo aiškinamasi, kaip mūsų rajone įgyvendinama jaunimo politika, kokios yra galimybės jaunimui reikštis, kas gerai veikia, o ką reikėtų stiprinti.
„Lietuviai šiaip jau yra linkę save nuvertinti. Mažeikių rajono savivaldybėje situacija yra gera. Tikrai yra kuo pasidžiaugti: daug dalykų veikia. Mūsų darbas yra suteikti jums minčių ir idėjų, ką galima padaryti, kad būtų dar geriau, kad Mažeikių rajono savivaldybė taptų jaunimui dar draugiškesnė“, – kalbėjo Politikos tyrimų ir analizės instituto tyrėjas Nerijus Miginis.
Jo pateiktais duomenimis, internetinėje apklausoje dalyvavo 241 Mažeikių mieste ir rajone gyvenantis jaunuolis. Vaikinai sudarė 30 proc., o merginos – 70 proc. respondentų.
Tarp respondentų 44 proc. buvo 16–18 metų jaunimo, 29 proc. – 14–15 metų. Tyrėjai džiaugiasi ir tuo, kad apklausoje savo nuomonę išreiškė 7 proc. vyresnių – studentiško amžiaus jaunuolių, kurie Mažeikiuose šiuo metu jau nebegyvena.
Savo aplinkoje jaučiasi saugūs
Internetinės jaunimo apklausos duomenys parodė, kad apie 60 proc. apklausos dalyvių teigiamai vertina Mažeikių mieste bei rajone esančias galimybes sportuoti, 54 proc. respondentų teigiamai įvertino transportą ir 56 proc. – mobilumo galimybes: galimybę išvykti mokytis, įsitraukti į jaunimo mainus, į kitokias veiklas.
snieguolių ir narcizų.
Apklausos rezultatai parodė ir tai, kad mūsų rajono moksleiviai žino, mato ir gerai vertina galimybę dalyvauti įvairiose popamokinėse veiklose. Iš visų apklausos dalyvių 32 proc. jaunuolių nelanko jokio būrelio, 34 proc. lanko po vieną, 21 proc. – po du būrelius, o likusieji – ir po 3 ar daugiau būrelių.
Galimybes savanoriauti Mažeikių miesto bei rajono įstaigose bei organizacijose teigiamai vertina 63 proc. jaunų žmonių. Tačiau diskusinėse fokus grupėse dažnas išsakė mintį, kad norėtų daugiau ir įvairesnių galimybių įsitraukti, dalyvauti.
„Norisi pasidžiaugti ir tuo, kad 71 procentas respondentų Mažeikiuose jaučiasi saugūs. Remiantis norvegų atliktų tyrimų duomenimis, vienas pagrindinių jaunimo motyvatorių veikti, dalyvauti yra tai, kiek jie jaučiasi saugūs savo aplinkoje. Sakyčiau, kad saugumo įvertinimas Mažeikių rajone yra išties geras“, – sakė N. Miginis.
Netiki, kad jaunimo balsas bus išgirstas
Prieštaringų rezultatų tyrėjai sulaukė, kai pateikė klausimą, kaip jaunimas vertina Mažeikių rajono institucijas, kiek jos yra palankios jaunimui.
Daugiau nei pusė (52 proc.) apklausos dalyvių institucijas įvertino kaip draugiškas. Tačiau paklausus, kaip vertina savo galimybes dalyvauti sprendimų, susijusių su jaunimą liečiančiais klausimais, priėmime, teigiamai galimybes įvertino tik 35 proc. jaunuolių.
„Vadinasi, du iš trijų jaunuolių galvoja, kad institucijos jiems yra draugiškos, tačiau tik kas trečias galvoja, kad jo balsas gali būti išgirstas, kad jis gali įsitraukti ir daryti pokyčius savo bendruomenėje.
Tai arba nėra įrankių, kaip jauniems žmonėms išsakyti savo nuomonę, diskutuoti, arba, jei jie tą nuomonę ir išsako, toliau nebemato, kaip ji yra įgyvendinama“, – rezultatą komentavo tyrėjas.
Jaunimo kaip socialinės grupės esmė – noras susitikti, būti, bendrauti, įsitraukti. Paklausę, kaip mažeikiškiai jaunuoliai vertina nemokamas laisvalaikio praleidimo galimybes, tyrėjai gavo tokį rezultatą: 40 proc. tas galimybes vertina labiau teigiamai, 60 proc. – labiau neigiamai.
Pasak N. Miginio, paskaičius seniūnijų specialistų nuomones, kurias instituto darbuotojai taip pat rinko, ir pačių jaunų žmonių išreikštas mintis, susidaro įspūdis, kad jaunimui būrelių ir veiklų pakanka. Tačiau jiems dar trūksta nemokamų erdvių, kuriose būtų galima susirinkti, būti, kurti.
Įvardijo laukiančius išbandymus
Politikos tyrimų ir analizės institutas dešimtmetį Lietuvos savivaldybes konsultuoja jaunimo politikos klausimais. Šiemet instituto tyrėjai skirtingose šalies savivaldybėse atliko tyrimus. Todėl jie gali palyginti, kaip vienas ar kitas rajonas atrodo kitų rajonų kontekste.
ir savas tradicijas turinčių renginių.
Pasak N. Miginio, Mažeikių rajono jaunimo problematika yra artimesnė Klaipėdos miesto nei, pavyzdžiui, Šilutės ar Vilkaviškio rajonų savivaldybėms. Ir jaunimo perkamoji galia, ir laisvalaikio praleidimo būdai Mažeikiuose yra artimesni didiesiems miestams.
Dialogas su jaunimu, laisvalaikio erdvės, informavimas, darbas, būstas, pagalba pradėti verslą – tokius pagrindinius savivaldybės laukiančius išbandymus įvardijo Jaunimo politikos įgyvendinimo plėtros Mažeikių rajono savivaldybėje 2021–2023 metais galimybių studijos rengėjai.
Patirtimi dalijosi svečiai
Forume dalyvavo ir būrys svečių iš įvairių Lietuvos miestų organizacijų, kuriose yra aktyviai dirbama su jaunimu.
Elektrėnų kultūros centro direktorius Remigijus Suslavičius papasakojo, kaip paprastą kultūros centrą pavyko paversti gyvu, daug jaunų žmonių pritraukiančiu daugiafunkciu kultūros centru.
Pasak svečio, pagrindinė sąlyga, kalbant apie jaunų žmonių įtraukimą į veiklas, yra jiems netrukdyti, bet kartu – tinkamu laiku įsikišti, kad jie, iš pradžių apimti entuziazmo, maksimalizmo, ilgainiui savo sumanymų nenumestų į šalį.
Beveik penkerius metus veikiantis Gargždų atviras jaunimo centras daugeliui Vakarų Lietuvos savivaldybių yra tapęs aktyvios, idėjų nepristingančios jaunimui ir su jaunimu dirbančios organizacijos pavyzdžiu.
Laikinai šio centro direktoriaus pareigas einanti Deimantė Venckutė sakė, kad esminis dalykas yra sudaryti jaunimui sąlygas saugiai būti čia ir dabar ir nieko iš jų nereikalauti.
Forume mintimis apie Mažeikius kaip jaunimo galimybių miestą ir kaip tai pasiekti kalbėjo Mažeikių rajono savivaldybės vadovai, jaunimo reikalų koordinatorė, jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, atviros jaunimo erdvės atstovai.
Nuotr. iš renginio vaizdo įrašo ir redakcijos archyvo
