Galimybė išsaugoti mokyklėles sudomino ne visus

Švietimo įstaigose organizuojant kitas paslaugas gyventojams būtų išsaugomos ir pradinės mokinių klasės.
Rajone steigiami du universalūs daugiafunkciai centrai – Šerkšnėnuose ir Auksūdyje. Švietimo įstaigų pastatuose po vienu stogu bus organizuojamos paslaugos įvairaus amžiaus gyventojams. Taip bus išsaugomos ir pradinės mokinių klasės.
Abiejų kaimų žmonės patenkinti tokia galimybe, o štai krakiškiai jos atsisakė.


PINIGAI – RENOVACIJAI
Pastarųjų metų diskusijos dėl universaliųjų daugiafunkcių centrų steigimo kaimo vietovėse išsirutuliojo į rezultatą – tokios naujos biudžetinės įstaigos bus steigiamos Auksūdyje ir Šerkšnėnuose.
Po vienu stogu kaimo žmonėms būtų teikiamos įvairios paslaugos: esant poreikiui, bus steigiamos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės, jaunimui įkurta sporto salė. Svarbiausia – šiose vietovėse išliks dabar esančios mokinių klasės.
Nors švietimo veikla turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų visos centro veiklos, čia ras kuo užsiimti ir suaugusieji – veiks biblioteka, bendruomenės centras, bus atkurtas felčerinis punktas.
Savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Balsienė „Santarvę“ informavo, kad Vyriausybės nutarimu iš Europos Sąjungos fondų šiems centrams steigti parkeliauja pusantro milijono litų. Ne mažiau kaip penkiolika procentų išlaidų turės padengti Savivaldybė.
Už šiuos pinigus bus renovuojami pastatai, perkama paslaugoms reikalinga įranga. Darbai turėtų būti atlikti per dvejus metus, bendruomenių atstovai tikisi, kad pavyks greičiau.

IŠSAUGOTI MOKYKLĄ
Vienas iš projekto reikalavimų – turi būti reorganizuota vietos mokykla. Ši sąlyga nekliūva minėtoms vietovėms: nuo praėjusių mokslo metų pradžios Šerkšnėnų pradinė mokykla tapo Tirkšlių vidurinės mokyklos skyriumi, o Auksūdžio pradinė – Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos skyriumi taps šį rudenį.
Būtent dėl šios sąlygos daugiafunkcio centro atsisakė Krakių pagrindinės mokyklos direktorė Emilija Bučienė. (Pirminiame politikams pateiktame sprendimo projekte ši vietovė į sąrašą buvo įtraukta, bet vėliau išbraukta – K. V.)
„Apsisprendimas buvo labai aiškus: jeigu mokykla yra likviduojama, tai ji tampa daugiafunkciu centru, jeigu ne – ji turi egzistuoti toliau. Kol kas to nenorime, kaip ir kitos mokyklos. Turime vaikų pakankamai, išsilaikome. Esame viena iš tų mokyklų, kur praėjusiais metais mažiausiai trūko krepšelio lėšų. Jeigu mano situacija po dvejų ar trejų metų keistųsi, vienas iš gelbėjimosi ratų tikrai būtų – tapti šituo centru. Kol kas to nereikia,“ – įsitikinusi įstaigos vadovė.
E. Bučienė sutinka, kad mokyklos pastatui renovacijos itin reikia, mokykla kapitalinio remonto nemačiusi nuo pat įsteigimo – daugiau nei dvidešimt metų. Tačiau noras išsaugoti savarankišką pagrindinę mokyklą šią galimybę nusvėrė.
Anot direktorės, prie tokio sprendimo prieita pasitarus su mokyklos bendruomene.

SAUGO DARBO VIETAS?
Į vietos gyventojų pageidavimus Krakių pagrindinės mokyklos vadovai neatsižvelgė. Pasiteiravus apie galimybę steigti daugiafunkcį centrą, Krakių bendruomenės centro „Ventos vingis“ pirmininkas Albinas Ziemelis gūžtelėjo pečiais: žmonės apie tokią galimybę nieko nežino.
„Gaila, būtume gavę pinigų, būtų buvęs toks kultūros centras Krakiuose… Matyt, viskas priklauso nuo mokyklos administracijos. Daug krakiškių vaikų čia neveda, kad nelabai ta mokykla tokia… Viena gražiausių mokyklų, Giedraičio laikais pastatyta, bet ji yra baisi… Visada įsivaizdavau, kad ją tyčia taip nuvaro, kad galėtų privatizuoti…“ – samprotavo krakiškiams atstovaujantis vyriškis.
Tarp žmonių diskutuojama, kad direktorė nesutiko vietoje mokyklos įsteigti daugiafunkcio centro, nes nenori prarasti darbo vietos. Be to, įsteigus naują biudžetinę įstaigą, jos vadovas renkamas konkurso būdu.
Tokios minties neatmeta ir Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.
„Krakiai pamąstė, kad jiems geriau būti savarankiška mokykla, nors nerenovuota. Jeigu būtų tapę kurios nors mokyklos skyriumi, jie būtų gavę pinigų renovacijai ir tapę daugiafunkciniu centru,“ – paaiškino vedėjas.
Tokių prieštaraujančiųjų steigti universalųjį daugiafunkcį centrą, kaip Krakių pagrindinės mokyklos bendruomenė, būta ir daugiau. Pastaruosius kelerius metus steigti universalųjį daugiafunkcį centrą valdininkai vis siūlydavo Pikelių pagrindinei mokyklai, balansavusiai ant išlikimo ribos.
Pikeliškių toks jų problemų sprendimas nesudomino.

TRŪKO INFORMACIJOS
Krakių pagrindinės mokyklos direktorė E. Bučienė paaiškino, kad tokie dalykai, kaip daugiafunkcio centro steigimas, neturėtų būti sprendžiami per greitai.
„Aš turbūt pati paskutinė sužinojau, kad mes ten esame įtraukti. Negali čia manęs kažkas kritikuoti, nes mažai kas su manimi ir bendravo tuo klausimu,“ – dėl informacijos stokos piktinosi direktorė ir pridūrė, kad informaciją apie projektą pati surado internete, o ne sulaukė jos iš Savivaldybės atstovų.
Kad informacijos trūksta, „Santarvei“ pripažino ir Šerkšnėnų seniūnijos bendruomenės centro pirmininkė Rūta Narmontienė.
„Aš pati, atvirai pasakius, nuo praėjusios savaitės su Savivaldybe dirbu, tai tiek tos informacijos teturiu. Negaliu įsivaizduoti, ką iš tikrųjų tame centre reikėtų daryti,“ – atsakė pašnekovė ir pridūrė, kad su vietos žmonėmis valdininkai susitikę nebuvo.
Kad maža informacijos, patikino ir Laižuvos seniūno pavaduotoja Regina Gramienė: „Mes tik tokį raštą buvome gavę, kad pasiūlytume, tuo viskas ir baigėsi“.
Savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vyr. specialistė A. Balsienė „Santarvei“ paaiškino, kad informacija apie daugiafunkcių centrų steigimą buvo išsiųsta seniūnams po to, kai Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino paramos priemonės aprašą – kovo pradžioje.

ĮDARBINS ŽMONIŲ
R. Gramienė sako įžvelgianti daugiafunkcio centro pliusų, tai parodo ir laižuviškių noras turėti tokį centrą savo miestelyje. Deja, projekto reikalavimai nustato, kad naujos biudžetinės įstaigos gali būti steigiamos vietovėse, kuriose yra ne daugiau kaip 1000 gyventojų.
Užtat buvo išklausyti auksūdiškių pageidavimai. Vietos bendruomenės pirmininkas Antanas Tenys „Santarvei“ pasakojo, kad prašymą steigti tokį centrą Švietimo ir mokslo ministerijai auksūdiškiai buvo perdavę dar prieš porą metų. Tačiau tas „reikalas“ buvęs pristabdytas.
„Auksūdiškiai patenkinti. Džiaugtis reikia, kad kuriamas toks centras, bus galimybė įdarbinti keletą vietos žmonių. Koks čia gali būti nerimas? Nerimauti nebent reikėtų, kad sutilptume į terminus,“ – samprotavo ūkininkaujantis Tarybos narys.
Šiuo metu Auksūdyje ir Šerkšnėnuose dirba po vieną pradinių klasių mokytoją. Planuojama, kad, įsteigus daugiafunkcį centrą, čia dirbs penki žmonės.
Šerkšnėniškiams atstovaujanti R. Narmontienė džiaugiasi galimybe įrengti sporto salę jaunimui – į miestą važiuoti jiems per brangu.

PRIKLAUSO NUO ŽMONIŲ
Dalis rajono gyventojų idėją prie kaimo žmonių priartinti paslaugas laiko nepagrįsta.
„Kam reikia sukišti tiek investicijų į kaimą, kur tėra keli aktyvistai?“ – replikuoja skeptikai.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus sutinka, kad apie ekonominę naudą kalbėti – neverta.
„Čia visiškai kitokia nauda. Kaime paslaugos lieka arčiau namų: ikimokyklinio, priešmokyklinio, pagaliau pradinio ugdymo paslaugos. Jeigu yra vaikų, vadinasi, jie bus užimti savame kaime. Tai, ko trokšta daugelis tėvų,“ – kalbėjo valdininkas.
Anot A. Stonkaus, naudos pirmaisiais metais tikrai nevertėtų ieškoti – ją bus galima pajusti, praėjus šiek tiek laiko.
Tiek Savivaldybės tarnautojai, tiek bendruomenių atstovai sutinka, kad viskas priklausys nuo vietinių žmonių – kiek jie įsilies į veiklą ir koks bus paslaugų poreikis.
„Jaunimas tikrai susidomės, bet kaip bus su vyresnio amžiaus žmonėmis… Irgi rizika,“ – svarstė Šerkšnėnų seniūnijos bendruomenės centro pirmininkė R. Narmontienė.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Šerkšnėnų bendruomenės nariai (pirmininkė R. Narmontienė – antra iš dešinės) su seniūnu Alfonsu Šakausku diskutuoja, kas galėtų tilpti po daugiafunkcio centro stogu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto