Gelbėjimosi ratas verslui paskandintų eilinius

Vyriausybės planuojamoms verslo skatinimo priemonėms priešinasi profsąjungos. Kad sunkmetis įmonėms nesibaigtų bankrotais ir darbuotojų atleidimais, siūloma nemokėti darbuotojams už prastovas, supaprastinti atleidimą iš darbo, darbo sąlygas leisti aptarti kolektyvinėse sutartyse.
Profsąjungų lyderiai grasina streikais.


BEDARBIŲ IR BANKROTŲ
VIS DAUGĖJA
Lietuvos darbo biržos duomenimis, dėl prastos finansinės padėties bendrovės pranešė ketinančios atleisti beveik 7 tūkstančius darbuotojų. Į Darbo biržas kasdien ateina apie 700 naujų ieškančių darbo žmonių.
Mažeikių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Rita Jurkūnienė „Santarvę“ informavo, kad per šių metų sausį biržoje užsiregistravo 657 darbo netekę mažeikiškiai (praėjusių metų gruodį – 444, lapkritį – 415 žmonių). Šiuo metu darbo ieško 3244 rajono gyventojai (pernai sausio mėnesį – 2546). R. Jurkūnienė pastebėjo, kad dauguma besiregistruojančiųjų darbo biržoje iš darbo yra išėję savo noru. Atleisti darbdavio iniciatyva – pavieniai žmonės.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais bankrotai buvo paskelbti 928 šalies įmonėms. Palyginti su ankstesniais metais, tai 53 procentais daugiau.
Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, bankroto procedūros šiuo metu vykdomos 31 Mažeikių rajono įmonei.
SKUNDŽIASI
APGAUTI DARBUOTOJAI
Prisistatyti nepanoręs mažeikiškis, darbo netekęs praėjusių metų rudenį, „Santarvei“ tvirtino, kad buvo priverstas išeiti iš darbo pats. Išeinant darbdavys ne tik laiku nesumokėjo uždirbto atlyginimo, bet dar liko skolingas kelis tūkstančius, kurių žmogus nebesitiki atgauti.
„Darbdavys darė spaudimą dėl mažėjančių klientų užsakymų, prašė pasilikti padirbėti vakarais. Užsakymų nebuvo, ėmė tvyroti įtampa, algos vėlavo. Kad nesusidarytų dar didesnė skola, išėjau iš darbo. Atlyginimo prašė palaukti. Po kiek laiko sumokėjo minimalų užmokestį, kintamos dalies nesumokėjo. Paaiškino, kad turiu prisiimti atsakomybę už įmonėje susidariusią padėtį“, – pasakojo gamybos įmonėje dirbęs vyriškis.
Netenkančių darbo ar jau keletą mėnesių negaunančių atlyginimų darbuotojų skundai užplūdo įvairias institucijas.
Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus vedėjas Stanislovas Ričkus „Santarvei“ sakė, kad palyginti su praėjusiais metais, skundų padaugėjo dvigubai. Dažniausiai skundžiamasi, kad išeinant iš darbo neatsiskaitoma, nemokama atlyginimų.
PADĖTIS BLOGĖJA
S. Ričkus daugėjančius skundus linkęs susieti su šalį purtančiu ekonominiu sunkmečiu. Dažniausiai inspekciją pasiekia darbuotojų skundai iš statybos, paslaugų, transporto sektoriaus įmonių.
„Skundų visada buvo, bet dabar jų gerokai daugiau. Iš vienos Mažeikių įmonės gavome penkių ar šešių darbuotojų skundus iš eilės. Matyti, kad situacija yra tragiška. Tai baigsis bankrotu. Jau kelis kartus važiavome į vieną Mažeikių statybos įmonę“, – komentavo situaciją inspekcijos vedėjas ir pridūrė, kad tokios prastos padėties nebuvo net po „Oruvos“ bankroto.
S. Ričkus patikino, kad žmogus ne visada sulaukia pagalbos – jei įmonės balansas neigiamas, įmonė bankrutuojanti, tai pinigų esą neatimsi. Jei įmonė dar moki, yra rašomas reikalavimas, kad su darbuotoju būtų atsiskaityta, jei reikalavimas nevykdomas, darbdavys paduodamas į teismą. Jei ir tai nepadeda, į teismą turi kreiptis pats darbuotojas.
BŪTINA TARTIS
Augant bedarbių bei bankrutuojančių įmonių skaičiui, Vyriausybė prabilo apie darbo rinkos liberalizavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo leisti darbdaviams ir darbuotojams patiems susitarti dėl viršvalandinio darbo, supaprastinti atleidimo iš darbo tvarką, pagal amžiaus grupes diferencijuoti darbo užmokestį bei susitarimus įtvirtinti kolektyvinėse sutartyse.
Anot Mažeikių rajono verslo darbdavių asociacijos pirmininko Vidmanto Ermino, Vyriausybės suplanuotas darbo rinkos liberalizavimas padėtų išvengti įmonių bankroto bei sumažintų šalies nedarbo augimą.
„Jei nėra darbo, žmogus tik ateina, „prasistumdo“, algos negauna, darbdavys sumoka tik valstybei, nes privalo sumokėt. Reikia suprasti ir darbdavį“, – sakė V. Erminas.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė atskleidė, kad Mažeikiuose yra nemažai įmonių, nepervedusių socialinio draudimo įmokų „Sodrai“. Yra tikimybė, kad jos gali bankrutuoti.
Viena įmonių pranešė, kad visiems darbuotojams bus mokama minimali alga du mėnesius.
Anot L. Nagienės, darbdaviai turėtų tartis, diskutuoti su darbuotojais – esą geriau sutikti dirbti už mažesnę algą, galbūt dirbti penkias valandas, nei leisti įmonei bankrutuoti. Žmogus bus garantuotas, kad išlaikys darbo vietą, atsigavus ekonomikai jam nereikės persikvalifikuoti.
„Nejaugi mums geriau turėti krūvą bedarbių? Žmonės stovės Darbo biržoje, jiems reikalingos išmokos, „Sodra“ patirs didelių nuostolių. Situacija sudėtinga“, – komentavo „Sodros“ direktorė.
GRASINA STREIKAIS
AB „Mažeikių nafta“ profesinės sąjungos tarybos bei Žemaitijos regiono Mažeikių rajono profsąjungų centro pirmininkė Virginija Vilimienė „Santarvei“ pabrėžė, kad profsąjungos priešinsis tokiems Vyriausybės ketinimams darbuotojų sąskaita išspręsti susidariusias problemas.
„Mes neatmesime galimybės streikuoti, jeigu Vyriausybė imsis tokių drastiškų priemonių. Mes tikrai nesėdėsime rankų sudėję. Jei nepavyks susitarti, galima tikėtis labai didelio sujudimo. Nevažiuosime langų daužyti, bet reikalausime. Ar galima taupyti darbuotojų sąskaita? Juk mes, tie patys darbuotojai, išlaikome valstybę. Iš mūsų mokesčių jie gyvena ir kuria tokius įstatymus, kurie skurdina tuos pačius žmones“, – piktinosi profsąjungų lyderė.
Profsąjungų atstovai įsitikinę, kad darbo rinkos liberalizavimas dar labiau darbdaviams atriš rankas. Esą norima sumažinti įspėjimo apie atleidimą terminą, sumažinti išeitines išmokas, nemokėti už prastovas.
Šiuo metu Darbo kodekse yra numatyta, kad už prastovą darbuotojui turi būti mokama 2/3 jo vidutinio uždarbio arba bent minimalus atlyginimas.
NAUJOVĖS –
PRIEŠ DARBUOTOJŲ
INTERESUS
Anot V. Vilimienės, jei Vyriausybė priimtų sprendimą lanksčiau reglamentuoti darbo santykius ir leisti darbuotojų ir darbdavių susitarimus įtvirtinti kolektyvinėse sutartyse, reikštų, jog Vyriausybė visiškai nusisuka nuo darbuotojų (iki šiol kolektyvinėse sutartyse buvo aptariami tik papildomi darbuotojų darbo ar socialines sąlygas gerinantys punktai, sutartys negalėjo prieštarauti Darbo kodeksui).
„Ar galime paleisti tokį dalyką, kad per kolektyvines sutartis būtų galima susitarti? Kur nėra profsąjungų, ten nėra susitarimo“, – pabrėžė profsąjungų atstovė.
V. Vilimienės teigimu, darbdaviui buvo sukurtos labai geros sąlygos vykdyti verslą, todėl dabar darbdavys, ne kas kitas, ir turi pasirūpinti darbuotoju. Jei darbdavys negali išlaikyti darbuotojo, neturi jam darbo, turi jį atleisti ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį, kol šis susiras kitą darbą.
Šiuo metu Darbo kodekse yra numatyta, kad darbuotojas apie atleidimą turi būti perspėjamas prieš du mėnesius, jam dažniausiai išmokama dviejų atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija. Šešių mėnesių dydžio išmoka mokama tik turintiems didelį darbo stažą toje pačioje įmonėje.
V. Vilimienė akcentavo, kad darbdaviai niekada neprisipažįsta, jog priverčia darbuotoją išeiti iš darbo, vengdami sumokėti jam kompensaciją.
„Juk plika akimi matoma, kad darbdavys nesumoka už atliktą darbą ir darbuotojas dėl to išeina iš įmonės. Vyriausybė turėtų kontroliuoti tokius darbdavius ir priverstinai įpareigoti juos atsiskaityti už atliktą darbą, nepanaudotas atostogas ir išmokėti išmoką, numatytą Darbo kodekse, kuri nėra jau tokia didelė. Ar tai darbdaviui, kuris darbuotojui moka tik minimalų atlyginimą, yra našta?“ – replikavo profsąjungų atstovė.
Nuotrauka: Didžiausia įtampa šiuo metu jaučiama statybos sektoriuje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto