Kelerius metus tarp rajono Savivaldybės ir AB “Lietuvos geležinkeliai” vykusios derybos baigėsi be rezultatų.
Jau antras mėnuo, kaip nutrauktas paskutinių keleivinių traukinių eismas. 
NEPATENKINTŲJŲ GELEŽINKELIU – NE VIENAS
Pastaruoju metu į redakciją kreipėsi ne vienas mažeikiškis, teiraudamasis, kodėl į Mažeikius nebeatvažiuoja nė vienas keleivinis traukinys. Ką daryti sostinėje besimokantiems studentams? Nejaugi Mažeikiai tapo tokiu užkampiu, kad jie taip nuvertinti.
Anot vienos laikraščio skaitytojos, jai tekę girdėti, kad būsianti geležinkelio atšaka, kuria traukiniai važiuos į Klaipėdą per Telšius.
Senieji Mažeikių gyventojai dar prisimena, kad tarpukariu tarp Kauno ir Mažeikių važinėjusi vieno vagono vadinamoji automatricė. Suprasdami, kokie nuostolingi „Lietuvos geležinkeliams“ maršrutai Vilnius–Mažeikiai–Vilnius, skaitytojai siūlo šiam maršrutui skirti bent tokią transporto priemonę. Ji būtų pigesnė ir galbūt rentabilesnė negu autobusas.
Gyventojai piktinasi, kad rajono Savivaldybė nesprendžia miestą į dvi dalis dalijančio geležinkelio problemos. Stotis esanti vos ne avarinės būklės, o peronas prilygsta lauko arimui. Susidaro įspūdis, kad valdžios žmonės pėsti nevaikšto, ir gyventojų problemos jiems nerūpi.
Tūlam mažeikiškiui vos ne kas rytą prieš pat aštuonias tenka lūkuriuoti prie uždarytos geležinkelio pervažos ir vėluoti į darbą. Susidarius didžiulėms automobilių eilėms, suirzę vairuotojai keiksnoja geležinkelininkus ir visą jų valdžią.
PRAŠĖ PARAMOS
Klausimą, kodėl visiškai atsisakyta maršruto Vilnius–Mažeikiai–Vilnius, pateikėme AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo valdybos rinkotyros ir reklamos sektoriaus vyriausiajai vadybininkei Jurgitai Žvirgždienei. Ji „Santarvę“ informavo, kad dėl mažo keleivių srauto bei kasmet patiriamų didelių keleivių vežimo nuostolių, siekiančių 130 mln. litų, bendrovė buvo priversta atsisakyti nuostolingiausių traukinių maršrutų.
Traukinio Vilnius–Mažeikiai–Vilnius eksploatacijai išleidžiama daugiau nei 1,9 mln. litų ir patiriama 1,6 mln. Lt nuostolių. Todėl buvo nuspręsta nuo 2006 m. sausio 6 d. nutraukti šių traukinių eismą, ir artimiausiu metu atnaujinti šio maršruto neplanuojama.
Anot vadybininkės, esant nuostolingam keleivių vežimo verslui, patiriami nuostoliai kompensuojami iš krovinių vežimo gaunamo pelno. Dėl to bendrovė nebeturi lėšų kitoms susikaupusioms keleivių vežimo problemoms spręsti. Be to, buvo patikslinta, kad, „remiantis Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso nuostatomis, keleivių vežimas turėtų būti finansuojamas ne iš kitos geležinkelio veiklos gaunamo pelno, bet iš valstybės biudžeto lėšų, o tarp vežėjo ir LR Vyriausybės ar savivaldybių turi būti sudaryta sutartis dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo“.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai buvo atvykę į Mažeikių rajono savivaldybę ir tarėsi dėl apmokėjimo už suteiktas keleivių vežimo paslaugas, tačiau Savivaldybė nesutiko už jas mokėti, motyvuodama, kad neturi lėšų.
DOTUOTI NESUTIKO
Gal tik Mažeikiai tokie neturtingi, ir yra savivaldybių, kurios kompensuoja bendrovei nuostolius, patirtus vežant keleivius? J. Žvirgždienė pripažino, kad nė viena savivaldybė, kurių gyventojai naudojasi geležinkelių paslaugomis, nesutiko skirti dotaciją nuostoliams padengti. Šalies Vyriausybė taip pat neturinti galimybės padėti. Keleivių vežimas esąs nuostolingas visose Baltijos šalyse. Tuo tarpu kitose ES šalyse valstybės perka šią paslaugą iš geležinkelių bendrovių.
Jeigu keleivių vežimas būtų dotuojamas Savivaldybės ar Vyriausybės, galbūt būtų galima sumažinti bilietų kainas, ir dėl to padidėtų keleivių srautas, kuris išgelbėtų nuostolingą keleivių vežimo verslą? Pasak vadybininkės, tai tik tuščios iliuzijos. Jeigu kas ir kompensuotų bendrovei nuostolius, nedidelės, lyginant su kitomis transporto priemonėmis, traukinių bilietų kainos nebūtų mažinamos, nes gautomis dotacijomis būtų padengiami patiriami nuostoliai.
Bendrovė galėtų investuoti į naujų, modernių riedmenų įsigijimą, kurių eksploatacinės išlaidos būtų gerokai mažesnės ir patiriami nuostoliai mažėtų. Šiuo metu važinėja 20–30 metų senumo traukiniai, kurie bendrovės išgalėmis remontuojami ir modernizuojami, tačiau jų eksploatacija išties esanti brangi.
Geležinkelininkų atstovė „Santarvę“ patikino, kad bendrovė maršrutu Vilnius–Mažeikiai–Vilnius tinkamų važiuoti automatricių šiuo metu neturi ir nepajėgi įsigyti. Dėl geležinkelio atšakos Mažeikiai–Klaipėda per Telšius taip pat neišgirdome jokio atsakymo.
„LIETUVOS GELEŽINKELIAI“
ĖMĖSI VEIKSMŲ
Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa sakė, kad Savivaldybė du kartus bandė derėtis su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovė prašė už Savivaldybės gyventojams teikiamas keleivių vežimo paslaugas per metus skirti 300 tūkstančių litų dotaciją.
A. Žiulpa rodo dar prieš porą metų Savivaldybei atsiųstą bendrovės raštą dėl traukinių eismo nutraukimo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Jono Biržiškio parašu patvirtintame rašte rašoma, kad iškilus būtinybei įsigyti naujus keleivinius vagonus, lokomotyvus, nes senieji neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, bei siekiant atlikti geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą ir taupant lėšas, nuo 2004 m. sausio 15 d. nutraukiamas mažai apkrautų ir nuostolingiausių keleivinių traukinių eismas. Tačiau paliekama pakankamai keleivinių traukinių, kuriais vežami didesni keleivių srautai. Pasak J. Biržiškio, kaip parodė praktika, mažesnius keleivių srautus ekonomiškiau vežti autobusais bei mikroautobusais.
Prie šio rašto buvo pridėtas panaikinamų keleivinių traukinių maršrutų ir traukinių, kurių važiavimo dažnumas keičiasi, sąrašas. Panaikintas maršrutas Radviliškis–Mažeikiai–Radviliškis, kurio vidutinis užimtumas esąs tik 4–5 procentai. Maršrutu Vilnius–Mažeikiai–Vilnius kasdien važiavęs traukinys nuo tos datos pradėjo važiuoti tik penktadieniais ir sekmadieniais. Šio maršruto užimtumas iki tol siekęs 30–34 proc.
NE KARTĄ KREIPĖSI
Į SEIMĄ IR VYRIAUSYBĘ
Raštas palieka viltį, kad jeigu Savivaldybė galėtų kompensuoti patiriamus nuostolius ir sudarytų su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl nuostolių atlyginimo, keleivinių traukinių skaičius galėtų būti padidintas.
Apie Mažeikius, kaip apie nutolusį nuo šalies centro, tačiau svarbų regioną, rajono Savivaldybė ne kartą raštu dėstė LR Seimui, Vyriausybei. Buvo akcentuojama, kad mūsų rajono studijuojančiam jaunimui rajono geografinė padėtis nepatogi dėl kelyje gaištamo laiko bei kelionės išlaidų. Jauniems žmonėms būtų tikslinga taikyti didesnes naudojimosi susisiekimo viešuoju transportu lengvatas. Dėl kelionės trukmės ir išlaidų mažeikiškiai turi papildomų apribojimų ir dalyvaudami įvairiuose renginiuose – parodose, seminaruose, mokymuose, įvairiose programose. Išlaidoms kompensuoti nėra jokių norminių aktų.
Po minėto bendrovės rašto, rajono Savivaldybė dar kartą kreipėsi į LR Vyriausybę ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydama Vyriausybės svarstyti ir teikti LR Seimui pasiūlymus dėl subsidijavimo iš valstybės biudžeto tų keleivinių traukinių maršrutų, kurie jungia tolimus regionus su sostine ar kitais šalies miestais. Bendrovės buvo prašoma neskubėti daryti numatytų maršrutų reisų pertvarkymų.
Į prašymus nebuvo atsižvelgta, o praėjus dar dvejiems metams, nuo šių metų sausio 6osios nutrauktas ir paskutinių maršrutų traukinių eismas.
GINČAI DĖL PERVAŽŲ
A. Žiulpa sutinka, kad nepatogumų miestas patiria ir dėl paties geležinkelio, dalijančio jį į dvi dalis. Gyventojai skundžiasi dėl to, kad važiuojant krovinių sąstatams, ilgam uždaromos geležinkelio pervažos.
Dvejus metus Savivaldybė kovojo su bendrove dėl pervažų, kurios būdavo uždaromos iki 20 minučių. Savivaldybė siekė, kad nebūtų panaikintos užkardos ir budėtojas.
Praėjusį pavasarį Savivaldybė vėl kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“, kad nors Viekšnių pervažoje paliktų užkardą, nes ji yra prie dviejų labai sudėtingų sankryžų. Be to, yra staigus kelio posūkis. Šioje pervažoje palikta automatiškai reguliuojama užkarda, jos uždarymo laikas dabar sureguliuotas optimaliai, ir, nors budėtojo čia neliko, pervaža nuolat stebima iš stoties administracijos pastato. Keičiant maršrutų laiką, jį reikėtų keisti visose šalies geležinkelio stotyse, o tai būtų labai sudėtinga.
Savivaldybei teko nusileisti dėl geležinkelio Laižuvos link pervažos. Čia kelias tiesus, automobilių srautai nėra dideli, tad Savivaldybė neprieštaravo, kad neliktų užkardos ir budėtojo, o pervaža būtų stebima iš stoties administracinio pastato.
Anot A. Žiulpos, geležinkelio kaimynystė – didelė problema miestui. Ir ji liks iki tol, kol nebus viaduko.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
Geležinkelio stotyje jau nebėra nei išvykstančių, nei pasitinkančių mažeikiškių.
