stendus parengė muziejininkai. Nuotr. iš Sedos kultūros centro archyvo
Vasario 1-oji– generolo Povilo Plechavičiaus gimtadienis. Pernai Sedoje buvo iškilmingai paminėtas mūsų kraštiečio 130-metis, o šiais metais sediškių, mažeikiškių ir ukriniškių numatytus renginius sustabdė karantinas.
Jų organizatoriai sako: kai tik baigsis karantinas ir žmonės galės susirinkti į renginius, įvyks ir kraštotyrinė konferencija, ir atidėtas gimtadienis.
Ateitininkų pagarbos ženklas
Ir vis tik generolo P. Plechavičiaus tėviškė neliko be lankytojų. Viekšnių ateitininkų vadovas Paulius Auryla iš vakaro nuvažiavo į Bukončius. Atsivežė ilgą metalinį stiebą, kurį įkalė į žemę, prieš tai pririšęs Lietuvos vėliavą.
„Žemė neįšalusi, minkšta. Tikrai daugiau nei pusmetrį vėliavos stiebas į žemę įsmeigtas, vėjai neturėtų išklibinti. Ir nerūdijantis metalas atlaikys bet kokius orus“, – pasakojo P. Auryla.
Ateitininkų vadovas Bukončius aplankė ir tikrąją dieną – pirmadienį, pažiūrėjo, ar viskas gerai, ar jo iškelta Trispalvė tebeplevėsuoja.
Konferencija įvyks vėliau
Sediškiai, pernai gana plačiai paminėję generolo P. Plechavičiaus 130-ąsias gimimo metines, šiais metais ruošėsi kraštotyrinei konferencijai apie Plechavičių šeimos indėlį į tarpukario Lietuvos kultūrinį ir ūkinį gyvenimą.
Sedos kultūros centras ruošėsi priimti svečius, Mažeikių muziejininkai Lilija Petraitienė ir Mindaugas Buknys ta proga parengė informacinius stendus, kraštotyrininkai ir istorikai – pranešimus konferencijai.
Renginį teko atidėti, nors dar praėjusių metų pabaigoje būta vilties, kad žmonės galės susirinkti ir drauge pažymėti žinomo kraštiečio gimtadienį, padiskutuoti apie jo nuveiktų darbų reikšmę, atminimo įamžinimą.
Neišdyla sovietmečio palikimas
Genoveita Gricienė, viena iš kraštotyrinės konferencijos organizatorių, įsitikinusi – diskutuoti yra apie ką.
„Tie, kas domisi savo krašto istorija, ir dabar diskutuoja apie sovietinius stereotipus, susijusius su generolo Plechavičiaus vertinimu. Žmonėse likęs anų laikų įdiegtas negatyvus, atsainus požiūris. Apie tarpukario Lietuvos visuomenės veikėjus sovietmečiu išvis buvo pateikiama labai nedaug informacijos, o jeigu apie kurį ir buvo kalbama, tai tik iš blogosios pusės, apjuodinant ir sumenkinant. Plechavičių atminimas ypač buvo juodinamas, pasistengiant nuo žemės paviršiaus nutrinti bet kokį juos menantį statinį.
Blogiausia, kad ir šiandien informacijos apie šį žmogų nėra daug, didesnį jos kiekį archyvuose pasiekia tik istorikai. Neišleista jokio naujo leidinio, o Amerikoje išleista knyga jau sunkiai gaunama, kai kurie duomenys ten klaidingi. O suformuoti stereotipai laikosi ilgai, nes kai kuriems žmonėms tiesiog nereikia naujos informacijos“, – pasakojo sediškė, kuri konferencijoje kartu su L. Petraitiene išsamiau kalbės apie Plechavičių giminę, pristatys jos genealoginį medį.
Generolo tėviškę lankė pavieniui
Plechavičių tėviškėje Bukončiuose, prie viekšniškių iškeltos vėliavos, prie Žemaičių kultūros draugijos pastatyto akmens, pirmadienį ir antradienį vis kas nors apsilankydavo.
„Nuo jubiliejinio gimtadienio Plechavičių tėviškėje, galima sakyti, niekas nepasikeitė. Tik rudeniop pradėta šienauti pievelė prie tvenkinio, kitoje pusėje kelio. Nepasodintos liepos, neperkelti akmenys. Galima tai „nurašyti“ ir karantinui, bet yra ne visai taip“, – pastebėjo G. Gricienė.
Pasak sediškės, kuri drauge su nedidele grupele bendraminčių garbės reikalu laiko generolo ir jo šeimos atminimo įamžinimą Bukončiuose, ji dar neprarado vilties, kad kada nors visos mintys ir planai materializuosis.
Antradienio pavakarę į Bukončius atvažiavo Gabijos gimnazijos šaulių vadovė Rima Skrodenytė, generolo tėviškę aplankė ūkininkė Albina Pocevičienė su dukra, tad planuotas bendras renginys išsitęsė į dvi dienas trukusius pavienių žmonių apsilankymus Bukončiuose.
Jūratė MEDEIKYTĖ
