Geriausia atsvara melagienoms – kritiškumas

Interneto vartotojai turi būti kiek įmanoma kritiškesni ir nepasiduoti klaidinimams, patikrinti jiems pateikiamą informaciją keliuose šaltiniuose, neplatinti misinformacijos ir melagienų, – pataria strateginės komunikacijos specialistai. Nuotr. iš Sveikatos apsaugos ministerijos svetainės

Lietuviai, kaip ir viso pasaulio gyventojai, kiek įmanydami bando toliau kovoti ir atsilaikyti prieš nematomą priešą – koronavirusą.
Ši kova vyksta ne tik ligoninėse medikams gydant susirgusiuosius COVID-19 infekcija ar daliai sąmoningos visuomenės atstovų bandant laikytis taisyklių bei reikalavimų, kurie būtini karantino metu.
Ne ką mažesnės kovos vyksta ir interneto erdvėje. Žaibo greičiu joje sklindančias įvairias sąmokslo teorijas, melagienas, interneto naudotojų ginčus ar net barnius kursto ir pavieniai atitinkamų įsitikinimų turintys šalies gyventojai, ir Lietuvai priešiškų jėgų atstovai.

Bauginančių situacijų daugėja

Pastaruoju metu mūsų šalies informacinę erdvę purto įvairūs skandalai, kurių pagrindinė ašis ir tema – koronavirusas.
Įvairiose interneto platformose talpinamos tiesioginės transliacijos ar vaizdo įrašai apie tai, kaip policijos pareigūnai neva be jokio pagrindo suima žmogų, kuris lauke vaikščiojo neužsidėjęs apsauginės veido kaukės.
Neseniai buvo išplatinti vaizdai, kur grupės žmonių vaikštinėjo aplink ligonines, gydančias COVID-19 pacientus, ir filmavo, kas vyksta už jų langų, komentavo, kad, jų manymu, to veiksmo ten mažai arba iš viso nėra.
Naujausias, šią savaitę nuskambėjęs atvejis yra toks: kai Sveikatos apsaugos ministerija internete pasidalijo nuotraukomis iš Kauno klinikų medikų darbo kasdienybės, jiems rūpinantis COVID-19 pacientais, atsirado „žinovų“, teigiančių, kad nuotraukose užfiksuoti ne žmonės, o manekenai, gulintys ligoninės lovose.
Visi šie ir dar daugiau panašių vaizdų, nuotraukų, temų, publikuojamų interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, sukelia didžiulę diskusijų, ginčų, pykčio laviną, visuomenės susiskaldymą.

Klaidinančios informacijos sklaida – per socialines platformas

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistų darbas – analizuoti mūsų šalies informacinę erdvę ir užtikrinti, kad toje erdvėje būtų kuo mažiau klaidinančios informacijos. Be to, jų užduotis yra ir informuoti šalies gyventojus, kai klaidinanti informacija yra paskleidžiama.
Minėto departamento analitikai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tokios informacijos, ypač socialiniuose tinkluose, skelbiama labai daug.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas, kapitonas Mažvydas Kunevičius Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre kuruoja dezinformacijos valdymo klausimus.
Jo žiniomis, spalio mėnesį departamento analitikai identifikavo 272 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčius incidentų atvejus. Tų incidentų pagrindiniais taikiniais tapo su koronaviruso pandemija ir jos pasekmėmis besidorojančios institucijos, Lietuvos užsienio reikalų politika, energetinė nepriklausomybė, narystė NATO ir šalies istorija.
Pagrindiniais klaidinančios informacijos sklaidos kanalais ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse išlieka socialinės platformos „Facebook“, „Youtube“, „Twitter“.

Siekiama įvairių tikslų

O koks yra provokuojančių, klaidinančių žinučių, nukreiptų prieš medikus, valstybės institucijas, žiniasklaidą, tikslas?
Pasak M. Kunevičiaus, taip siekiama kuo labiau sumenkinti šių trijų sektorių darbo metodus, patikimumą, pozicijas visuomenėje. Pavyzdžiui, transliuojant, kad medikai parsidavę, menkinama medikų motyvacija. Antra vertus, žmonėms tampa sudėtingiau rasti teisingą informaciją.
Be to, klaidinanti informacija skaldo visuomenę, jos nariai dalijasi į kelias stovyklas: dalis pasisako, kad vienokia ar kitokia paskleista klaidinanti informacija ar sąmokslo teorija yra nesąmonė, ir ja netiki, kiti ne tik tiki, bet ir ima tas žinutes platinti. Pradedama dvejoti valstybės institucijų priimamais sprendimais kovoje su koronavirusu, plinta raginimai nesilaikyti karantino taisyklių bei įstatymų. Pavyzdžiui, nenešioti apsauginių veido kaukių.
„Koronavirusas aktualus kiekvienam pasaulio gyventojui, todėl šis laikotarpis tapo puikia dirva kurti ir skleisti melagienas. Svarbiausia, ką turime daryti, kad šis sklidimas būtų apribotas, – nepasiduoti jausmams, atsakingai dalytis žiniomis, sekti oficialių institucijų paskyras ir atidžiai tikrinti informacijos šaltinius“, – sako M. Kunevičius.

Nori patraukti dvejojančiųjų dėmesį

Kariškio teigimu, daugiausia melagingų komentarų ir įžeidaus turinio pranešimų sulaukia Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės socialinio tinklo „Facebook“ puslapiai. Neretai visa tai skleidžiama iš netikrų paskyrų.
Lyginant su pirmąja koronaviruso banga, pastebimas padidėjęs „rusiškų“ anketų aktyvumas. Lietuvos visuomenę klaidinantys ir skaldantys komentarai vis dažniau rašomi rusų kalba.
Pasak M. Kunevičiaus, socialinėje erdvėje didžiausia grėsme išlieka vadinamoji misinformacija – klaidinga ar netiksli informacija, dažniausiai nesąmoningai, dėl logikos klaidų, išsilavinimo spragų skleidžiama komentarų skiltyse.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai yra identifikavę: dezinformaciją, misinformaciją skleidžia ir pavieniai asmenys, ir trečiųjų Lietuvai priešiškų valstybių atstovai.
„Iš trečiųjų valstybių atkeliaujanti informacija yra gerai apgalvota. Pirmiausia, ji paskelbiama prokremliškuose informacijos sklaidos kanaluose, o po to jau išplatinama ir pačių žmonių. Žodžiu, priešiškų šalių atstovai aktyviai dirba tam, kad pritrauktų kuo daugiau dvejojančiųjų Lietuvos Vyriausybės priemonėmis, sprendimais, žaidžia žmonių emocijomis“, – sako M. Kunevičius.

Labai svarbus visuomenės kritiškumas

Norint nepasiduoti klaidinimams, neįsivelti į emocijomis paremtus apsižodžiavimus ar barnius interneto erdvėje, gyventojams patariama būti kiek įmanoma kritiškesniems.
Kai kas nors paskelbia, pasidalija vienokia ar kitokia informacija, svarbu yra įvertinti, ar registruota anketa seka daug skirtingo turinio puslapių, ar paskyroje dalijamasi pašiepiančiu, konspiracines teorijas remiančiu turiniu, žaidimų programėlių reklamomis.
Rekomenduojama žmonėms nepasiduoti emocijoms, užplūstančioms perskaičius skandalingas antraštes, daugiau dėmesio skirti turinio analizei. Esant galimybei, siūloma pateikiamą naujieną patikrinti keliuose skirtinguose šaltiniuose. Pastebėjus netikras, neapykantą bei melagienas skleidžiančias anketas, apie jas informuoti atitinkamas institucijas.
Gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje žodžio laisvė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Kovai su dezinformacija Lietuvoje šiuo metu nėra priimtų jokių įstatymų.
„Jei komentaruose figūruoja informacija, kuri yra teisiškai apibrėžta, tarkim, jei kurstoma neapykanta, tam tikros institucijos gali imtis veiksmų, sprendimų. Tačiau tik įstatymų rėmuose. Klaidingos informacijos skleidėjai viešai yra matomi, žinomi, tačiau tik tiek“, – apibendrino specialistas.

Loreta BUTKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*