Geriausio rašinio autorius su heroje susipažino tik po apdovanojimo

Kai mokytoja pasiūlė dalyvauti konkurse ir parašyti apie šauniausią bendruomenės moterį, Donatas Šiuryla suabejojo – gal ne.
Visgi nusprendęs išbandyti savo jėgas, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos antrokas parašė apie Reivyčių bendruomenės pirmininkę Brigitą Momgaudienę, jos… net nesutikęs.
„Užtat paskui pakalbėjom!“ – šypsodamasis sakė Donatas, kurio rašinys atrinktas tarp geriausiųjų.


RAŠYTI APIE TAI,
KAS ARTIMA
Mokytoja Roma Žilinskienė, perskaičiusi konkurso nuostatus, mąstė, kokią temą Donatui pasiūlyti.
Konkursą organizavo tarptautinė organizacija „Zonta International“, kuri vienija veiklias moteris, siekiančias gerinti moterų padėtį ir stiprinti jų statusą visuomenėje. Tad ir siūlomos temos buvo apie krašto veiklias moteris.
„Donatui buvau numačiusi siūlyti atlikti tiriamąjį darbą, tačiau kai jis prasitarė, kad gyvena kaime, kur yra bendruomenė, nusprendėme rašyti apie jos vadovę.
Visgi iš visų temų tai buvo ir šiuolaikiškiausia, ir labiausiai pažįstama tema, – pasakojo mokytoja ir pridūrė, kad supranta mokinius, kurie suabejoja, ar verta dalyvauti. – Juk tai atima laiko, suprantu jauną žmogų. Ir, žinoma, rašyti yra gana sunkus darbas, vien jau pats nusiteikimas – aš turiu pats parašyti.“
KOL
PRISĖDO…
Parašyti darbui Donatas turėjo tik tris savaites – reikėjo paskubėti.
Šešiolikmetis ir jo mokytoja pasakojo, kad dėl šios priežasties neturėję laiko susitikti su pačia bendruomenės pirmininke.
Gimnazistas sakė pasirinkęs neįprastą kryptį – leisti apie žmogų kalbėti ne pačiam, o aplinkiniams. Tad apie B. Momgaudienę kalbėjo Reivyčių seniūnijoje dirbantys žmonės, daug medžiagos rado ir laikraščiuose.
Donatas prisiminė, kad prie laikraščių komplektų bibliotekoje prasėdėjęs visą dieną, kol atsirinkęs reikalingą informaciją, džiaugėsi, jog pagalbos sulaukė iš vietos bibliotekoje dirbančių mokytojų.
Klausiu: kaip sekėsi rašyti. Donatas gudriai šypteli: „Kol prisiruošiau prisėsti… Bet kai prisėdau, tai ėmiau ir parašiau“.
SUSIPAŽINO
SU BENDRUOMENE
Mažeikiškio darbas pripažintas vienu iš geriausių. O kandidatų į laureatus būta daug – apie 120. Donatas ir dar septyni įvairaus amžiaus laureatai, jų mokytojai bei artimieji buvo oficialiai priimti Vilniaus Rotušėje.
Donatas džiaugėsi turėjęs progą susitikti su aukšto rango Lietuvos politikais. Šešiolikmetis pasakojo, kad kiekvienam laureatui teko padiskutuoti su savo darbo vertintoju: „Kadangi mano temą kuravo Darius Kuolys, tad teko atsakyti į jo užduotus klausimus. Paklausė, ar pats dalyvauju bendruomenės veikloje…“
Vaikinui teko prisipažinti, kad iki tol, kol nepervertė visų laikraščių ir neišklausė pasakojimų apie Reivyčių bendruomenės pirmininkę B. Momgaudienę, nei apie pačią pirmininkę, nei apie bendruomenės veiklą nieko nežinojęs.
„O kai perskaičiau, labai įdomu pasidarė. Sužinojau apie savo kaimą,“ – sakė vaikinas ir pridūrė, kad nuo šiol gal ir pats bus aktyvesnis bendruomenės veikloje.
SUSITIKO
SU V. LANDSBERGIU
Donatui atmintin įstrigo susitikimas su Europos parlamentaru Vytautu Landsbergiu. „Po oficialaus priėmimo, visi dalyvavome bankete. Tuo tarpu ir priėjo Landsbergis, paspaudė man ranką, pakalbėjome, pagyrė, kad rašinys labai įdomus,“ – susitikimą prisiminė gimnazistas.
Jo darbu džiaugėsi ir mokytoja R. Žilinskienė: „Jis yra „tiksliukas“, nepasakyčiau, kad vaizdžiai rašo, bet viską išdėsto logiškai ir tiksliai. Nesutinku su pasakymu, kad tie žmonės, kurie gabūs matematikai, negali rašyti.
Su jais dirbti kartais daug lengviau nei su literatais“.
APIE MOTERĮ
RAŠYTI LENGVA
Donatas tvirtino, jog rašyti apie moterį nebuvę sunku. Jos neva esančios daug veiklesnės ir daugiau stengiasi, kad ir ko siektų.
„Kokią ją pristačiau? Kaip labai aktyvią, veiklią, šnekią moterį. Kai rinkau citatas iš laikraščių, tai man labai patiko viena mintis.
Rodos, seniūnas apie pirmininkę taikliai atsiliepė: jeigu ji neįeina pro duris, lipa pro langus, jei ne pro langą – pro kaminą. Tokia moteris su „ciongu,“ – apie savo heroję pasakojo šešiolikmetis.
Reivyčių bendruomenei vadovaujanti B. Momgaudienė apie Donato rašinį gal būtų taip nieko ir nesužinojusi, bet darbą jai nunešė viena iš gimnazijos mokytojų.
Pirmininkė „Santarvei“ sakė, kad Donato rašinys jai buvusi didelė staigmena: „Jaučiausi pakylėta, suprasta ir įvertinta. Kokio reikia atlyginimo, jei žmonės neprašyti kalba, rašo, domisi. Tai didžiausias atlyginimas“.
Šešiolikmetis sakė, kad po to, kai darbą parašė, jiedu su savo heroje buvo susitikę: moterį jis pamatė tokią pat veiklią ir įdomią, kokią pažino iš kitų žmonių kalbos ir laikraščių straipsnių.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Mokytojos R. Žilinskienės ir mokinio bendros pastangos nenuėjo veltui – rašinys pripažintas vienu geriausių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto