Geroji patirtis – neužkrečiama?

Kaimyniniuose rajonuose pašalpų gavėjai dirba naudingus darbus, mažeikiškiai – laukia įstatymo.

Aplinkinių rajonų valdžia jau antrus metus įpareigoja gyventojus atidirbti už gaunamas pašalpas. Mažeikiškiai politikai panašių priemonių nesiima.
Pernai vasarą Tarybos patvirtinta tvarka yra rekomendacinio pobūdžio, pagal ją, seniūnai gali pakviesti gyventojus visuomenei naudingiems darbams, tačiau pašalpos gavėjai turi teisę atsisakyti dirbti.
Politikai yra linkę palaukti kitų metų: turėtų įsigalioti sugriežtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas.


NEPAREIŠKĖ NORO
Daugiau nei prieš metus rajono politikai pritarė tvarkai, pagal kurią Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą gyventojams, turi teisę darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus pasitelkti visuomenei naudingiems darbams.
Seniūnai, pateikę prašymus Socialinės paramos skyriui, gali gauti socialines pašalpas gaunančių žmonių sąrašus ir šiuos žmones įdarbinti, bet to iki šiol jie nedarė.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Gagienė „Santarvę“ patikino, kad nė vienas seniūnas nesikreipė, norėdamas įdarbinti socialines pašalpas gaunančius žmones, nors jų sąrašai jau yra išdalinti seniūnijoms.

GRIEŽTĖS TVARKA
Nuo kitų metų sausio 1-osios turėtų įsigalioti sugriežtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas. Pagal atnaujintą teisės aktą, visi, gaunantieji socialines išmokas, t. y. vadinamąsias pašalpas, privalės už jas atidirbti, o tie, kurie atsisakys dirbti, grynaisiais pinigais gaus tik dalį pašalpos.
Šiuo metu seniūnai pašalpos gavėjus gali tik pakviesti atidirbti už socialines pašalpas, tačiau jiems atsisakius, jokių sankcijų nėra taikoma. Ši situacija iš esmės turėtų pasikeisti kitais metais.
„Socialinių išmokų gavėjai, kurie atsisakys dirbti, grynaisiais pinigais gaus tik 20 procentų pašalpos, o likusieji 80 proc. bus pervesti į pasirinkto prekybos centro kortelę, kur jie galės už tam tikrą sumą įsigyti prekių“, – per paskutinį Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto posėdį paaiškino Mažeikių savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Kekytė.
Be to, pagal kitais metais įsigaliosiantį įstatymą, žmonės atidirbti už pašalpas turės ne iš karto, kai tapo socialiai remtini, bet tik po pusės metų nuo įsiregistravimo dienos.

PADAUGĖJO
GAVĖJŲ
J. Kekytė politikams pateikė duomenis, kurie byloja, kad socialinės pašalpos gavėjų pastaraisiais metais padaugėjo tris kartus. Dabar jų skaičius siekia 7 800. „Vien mieste socialinę pašalpą vidutiniškai gauna apie 4 500 žmonių. Atmetus tuos, kurie negali dirbti, augina vaikus ar yra sergantys, mieste reikėtų įdarbinti nuo pusantro iki trijų tūkstančių gyventojų“, – sakė J. Kekytė.
Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos, miesto seniūnijai tai padaryti būtų be galo sunku.
Tokios pat nuomonės yra ir miesto seniūnas Šarūnas Armonas.
„Iki šiol viešiesiems darbams įdarbindavome žmones iš Darbo biržos. Į Socialinės paramos skyrių neteko kreiptis, nors ir žinojau apie galiojančią tvarką. Kol kas nebuvo tokios būtinybės, nes tvarkant miestą svarbu ne žmonių kiekybė, o jų atliekamo darbo kokybė. Galima įdarbinti ir tūkstantį žmonių, bet jei jie nemokės dirbti, jokios naudos iš to nebus“, – įsitikinęs Š. Armonas.
Pasak seniūno, iš Darbo biržos ateina nemažai žmonių, bet išmanančiųjų net apie elementariausius lauko darbus yra labai mažai. Esą iš vienos atsiųstos 30 žmonių grupelės nė vienas neturėjo teisės vairuoti automobilio, o iš penkiasdešimties viešiesiems darbams surinktų žmonių niekas nesugebėjo tinkamai iškloti plytelėmis šaligatvio.
„Tas pats būtų ir su tais, kurie gauna socialines pašalpas. Gerų specialistų tarp jų tikrai nėra“, – įsitikinęs Š. Armonas. – Be to, nemažai kiltų problemų dėl dokumentų tvarkymo, darbo sutarčių pasirašymo ir žmonių atleidimo“.

SUNKU ĮGYVENDINTI
Socialiai remtinus žmones įdarbinant visuomenei naudingiems darbams, bus būtina sudaryti darbo sutartis, vesti darbo laiko apskaitos žurnalą. Seniūno teigimu, tam būtini papildomi etatai.
„Pašalpas gaunantys žmonės galės dirbti tik keturias dienas, po keturias valandas. Juos reikia oficialiai įdarbinti, o po to – atleisti. Vienam žmogui panašiai reikia skirti po pusvalandį, o kur dar pirminis darbo saugos instruktažas! Miesto seniūnijai gali tekti įdarbinti tūkstantį žmonių ir daugiau, nelabai suprantama, kaip fiziškai tai reiks įstengti padaryti“, – nepasitenkinimo įsigaliosiančia tvarka neslėpė seniūnas.
Dokumentų tvarkymas – ne vienintelė problema, su kuria gali susidurti miesto seniūnija. Įdarbinant žmones, jiems bus reikalingi įrankiai, papildomas transportas nuvežti į darbo vietas ir parvežti. Be to, kažkam reikės stebėti jų darbą.
Š. Armonas vis dėlto tikisi, kad įsigaliojus naujajam įstatymui, bus paruošti ir poįstatyminiai aktai, kurie išaiškins arba nustatys kitokias sąlygas seniūnijoms.

KAIMAMS ŠIEK TIEK
LENGVIAU
Kaimiškųjų seniūnijų vadovams turėtų būti šiek tiek lengviau, nes jiems teks įdarbinti mažiau žmonių. Čia gaunančiųjų socialines pašalpas gyventojų yra mažiau.
Pasak J. Kekytės, pašalpų gavėjų skaičius kiekvieną mėnesį nesmarkiai, bet kinta. Pavyzdžiui, Reivyčių seniūnijoje jis svyruoja nuo 108 iki 110, Sedos – nuo 260 iki 300, Tirkšlių – 300–400 žmonių.
Mažeikių apylinkės seniūnas Vidmantas Kesminas „Santarvei“ teigė iki šiol nesinaudojęs galimybe įdarbinti socialiai remtinus žmones, nes nebuvę būtinybės.
„Pakako žmonių ir iš Darbo biržos, bet jei reikės, įdarbinsim ir daugiau. Kaimuose darbo visada galima rasti, svarbu, kad žmonės norėtų dirbti. Pastarųjų metų praktika rodo, jog iš Darbo biržos atsiųsti žmonės susigalvoja šimtus priežasčių, kad tik nedirbtų. Viena iš jų: vos tik įsidarbina, „suserga“ ir pasiima nedarbingumo pažymėjimą. Pagal dokumentus žmogus dirba, bet realiai darbas nėra atliekamas“, – sakė V. Kesminas.
Mažeikių apylinkės seniūnijos vadovas pritarė miesto seniūno prognozei: nemažai problemų kils su dokumentų tvarkymu ir darbo sauga.
„Vos ne prie kiekvieno tokio darbuotojo reikia pastatyti po prižiūrėtoją, kad darbininkas nevartotų alkoholio darbo metu ir atliktų darbą kokybiškai bei saugiai. Tačiau tinkamai sustygavus darbą, bus galima viską padaryti‘, – įsitikinęs V. Kesminas.

DARBŲ VISADA
GALIMA RASTI
Židikų seniūnijai vadovaujanti Stanislava Valatkevičienė mano, kad griežtesnę atidirbimo už pašalpas tvarką buvo galima patvirtinti ir anksčiau.
„Darbų visada surastume, nes yra darbų, kurie neįeina į viešųjų darbų programas, o juos reikia padaryti. Atidirbantys už pašalpas galėtų padėti ir vienišiems senukams, kuriems nėra priskirti socialiniai slaugytojai. Iš tiesų būtų geriau, kad žmonės užsidirbtų pašalpą, o ne gautų ją veltui. Gal taip žmones paskatinsim daugiau dirbti, o ne viską už ačiū gauti?“ – svarstė seniūnė.

PRIPRATO PRIE TVARKOS
Kaimyniniai rajonai nelaukė, kol įsigalios griežtesnis Piniginės paramos įstatymas ir jau daugiau nei metus sėkmingai taiko pačių pasitvirtintą tvarką, pagal kurią už socialines pašalpas ir net vienkartines išmokas žmonės privalo atidirbti.
Iš pradžių buvę nemažai nesklandumų, tačiau bėgant laikui viskas susitvarkė. Tai „Santarvei“ patvirtino Telšių rajono savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė.
„Gaunantieji visas socialines pašalpas ar vienkartines išmokas, už jas atidirba, o jei žmogus nenori atidirbti, jis pašalpą gauna ne grynaisiais pinigais. Pinigai yra pervedami į pasirinkto prekybos centro kortelę. Su ja gyventojai gali pirkti visas parduotuvėje esančias prekes, išskyrus alkoholį ir tabaką“, – paaiškino L. Bukauskienė.
Telšiškės teigimu, iš pradžių darbai strigo, nemažai problemų kilo didesnėse seniūnijose dėl darbų paskirstymo ir darbo priemonių stokos.
„Daug buvo kalbama ir diskutuojama, kaip suorganizuoti darbą, kad viskas vyktų sklandžiai. Buvo nuspręsta, kad mokyklos, viešosios ir kitos biudžetinės įstaigos pačios pagal poreikį kreipsis į seniūnijas ir pasakys, kiek ir kokiems darbams jiems reikia žmonių. Seniūnas, savo ruožtu viską suderinęs, nusiunčia darbininkus. Iš patirties galime pasakyti, kad tinkamai suorganizavus darbą, galima pasiekti gerų rezultatų“, – patikino L. Bukauskienė.
Žmonės, atsisakantys dirbti visuomenei naudingus darbus, pašalpas ne grynaisiais pinigais, o maisto talonais gauna ir Akmenės rajone.
„Tokia tvarka pas mus galioja jau dvejus metus, todėl didelio nepasitenkinimo nebesulaukiame. Gyventojai priprato ir noriai atidirba, tik vienam kitam yra skiriami maisto talonai,“ – „Santarvei“ tvirtino Akmenės rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Aleksandra Vismantienė.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Seniūnai kol kas įdarbina tik Darbo biržos pagal Viešųjų darbų programą siųstus žmones.

One Reply to “Geroji patirtis – neužkrečiama?”

  1. Vardas (privalomas) parašė:

    tai nesamone:x

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto