Ties skurdo riba atsidūrė keliskart daugiau mažeikiškių nei pernai. Nebeišgalėdami prasimaitinti jie priversti prašyti paramos, varstyti labdaros organizacijų duris.
Paramos tiekėjai tvirtina, kad žmonės nėra abejingi vargui. Be dėmesio ir pagalbos neliks skurstantys rajono vaikai, našlaičiai, neįgalieji, vieniši ir ligoti senoliai.
„Prieš Kalėdas mus vienija gerumas, o sunkmetis nesumenkino noro aukoti“, – pabrėžia labdaros akcijų organizatoriai ir primena, jog auka gali būti ir geras žodis.
SKUNDĖSI GYVENIMU
Artėjant šventėms nėra pinigų nei maistui, nei sąskaitoms apmokėti – piktinosi paskutinįsyk šiais metais eilėje labdaros maisto produktų laukiantys mažeikiškiai.
„Santarvės“ pakalbinti žmonės burnojo valdžią, jog nebeįstengia išlaikyti butų, o po Naujųjų vėl brangs elektra.
Jauni tėvai vaikams priversti sakyti, jog šiandien neturi ko valgyti, o pensininkai – visą gyvenimą išdirbę, dabar priversti prašyti vaikų pagalbos…
„Reikia čia stovėti. O ką darysi? Prie šiukšlyno juk neisi, vogti irgi neisi. Neįsivaizduoju, ką toliau daryti, darbo nėra. Gerai, kai iš biržos pašalpą gaunu. Po Naujųjų metų tai visai kiek begausiu… Gerai, kad mama pensininkė, o tai pasikark, jei nori“, – guodėsi neseniai iš darbo atleistas jaunas vyriškis.
Mamai skirto maisto produktų davinio atėjusi paimti mažeikiškė Rita prisipažino neįsivaizduojanti, kaip reikėtų pragyventi už 600 litų. Tiek pensijos gauna jos mama.
„Kad nebūtų ligų, vaistų nereikėtų pirkti, tai gal ir užtektų. Sumažino pensijas, bet mama tikisi, kad jai nesumažins, ji ir taip nedaug gauna. Labai sunku“, – kalbėjo jauna moteris.
KRUOPŲ ILGAM
NEUŽTENKA
Atsiėmusieji maisto davinius Mažeikių gyventojai „Santarvę“ tikino, kad produktų krepšelio turinio – kruopų, miltų, indelio konservų ar kondensuoto pieno – prasimaitinti iki švenčių neužteks. Tai esą tik ašaros…
„Neilgam užtenka. Pasiimi, kelios dienos, ir nebėra… Kas tai yra kilogramas cukraus, miltų? Valgo šeimyna ir kruopas, ir makaronus. Ir aš pats valgau. Kur dingsi?“ – sakė bedarbis vyras.
Vaikus auginanti moteris tvirtino, kad labdara gautas maistas yra didelė paspirtis, tačiau vien jo nepakanka – reikia ir bulvių, bent kartais mėsos, grietinės.
„Kruopų užtenka ilgam, bet mano šeima jų nevalgo. Bet kokiu atveju reikia ieškoti kažko papildomo. Bet jeigu nebūna ko valgyti, suvalgo ir tas kruopas“, – atviravo pašnekovė.
EILĖSE PRIE MAISTO –
JAUNI MAŽEIKIŠKIAI
Ekonomikos pakilimo laikotarpiu replikų dėl „prasto“ maisto davinio girdėdavę labdaros dalytojai pretenzijų šiuo metu nebesulaukia. Tik retkarčiais žmonės teiraujasi brangesnių produktų – grikių ar aliejaus.
Maisto produktus iš Europos Sąjungos intervencinių fondų dalijančioms Carito atstovėms dažniau tenka išklausyti darbingo amžiaus mažeikiškius, su nuoskauda kalbančius apie tai, iki ko nusigyveno…
„Pas mus pensininkai ant pirštų suskaičiuojami. Ištisos eilės stovi jaunų žmonių, bedarbių, gyvenančių iš socialinių pašalpų, auginančių mažus vaikus“, – vardijo Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos Carito reikalų vedėja Bronislava Viesulienė.
SKURSTA
KAS PENKTAS ŽMOGUS
Vargstančiųjų armija rajone šiais metais išaugo kelis kartus. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, šeštoji, paskutinė šiais metais, Europos Sąjungos fondų maisto siunta išdalinta daugiau kaip 10 tūkstančių rajono gyventojų. Tai yra 4 tūkstančiais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šių metų pradžioje paramą maistu gavo kiek daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų.
Dėl įvairios paramos šiemet kreipėsi gerokai daugiau nei 10 tūkstančių mažeikiškių.
Statistikos departamentas skelbia, kad jau kas penktas šalies gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Įvairios šalies labdaros organizacijos metų viduryje paramą teikė daugiau kaip 350 tūkstančių gyventojų. Dabar skaičiuojama, kad prašančiųjų pagalbos šalyje yra dvigubai daugiau.
AUKOJA IR SUNKMEČIU
Mažeikių labdaros organizacijų atstovai sako, kad žmonės nėra abejingi vargui ir skurdui.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Mažeikių komiteto sekretorė Stasė Alčauskienė „Santarvei“ tvirtino nesitikėjusi didelio žmonių aktyvumo per „Maisto banko“ akciją. Tačiau lauknešėlių iš mažeikiškių suaukoto maisto prieš Kalėdas sulauks daugybė vienišų senolių, maistu bus šelpiami nelaimių ištikti rajono gyventojai.
Nuo advento iki Kalėdų parapijose, kuriose veikia Caritas, vyksta vargstančiųjų paramos akcija „Gerumas mus vienija“. Tikintieji ir visi geros valios žmonės kviečiami savo parapijose bei vietos Caritas skyriuose už auką įsigyti simbolinę žvakelę, taip išreiškiant artimo meilę ir solidarumą.
„Žmonės atranda pinigų aukai. Bažnyčioje kabanti aukų dėžutė parapijos vargstantiesiems, prasidėjus krizei, nebūna tuščia. Žmonės skambina, mokiniai ateina į organizaciją nešini saldainiais. Kad ir dabar turime labai gražų pavyzdį. Mūsų viena tautietė, nors ir ne mažeikiškė, gyvenanti Norvegijoje, tiesiog paskambino ir pasakė: dabar pas jus sunku, aš renku labdarą ir noriu atsiųsti į Mažeikius. Tai yra nuostabu“, – žmonių gerumu džiaugėsi Carito reikalų vedėja B. Viesulienė, šiemet per Kalėdas su kolegomis lankysianti Akmenės vaikų pensionate gyvenančius mūsų rajono vaikus su negalia.
RAJONO VAIKAMS
PADĖJO IR NORVEGAI
Skandinavijos šalyje jau senokai gyvenanti Agnė Noemayr „Santarvei“ pasakojo, jog miestelyje, kuriame ji gyvena, nėra konteinerių, kuriuose žmonės galėtų atsikratyti nereikalingų drabužių. Todėl nutarė juos surinkti ir atsiųsti mažeikiškiams.
Informaciją apie labdarą moteris paskelbė vietos spaudoje, per radiją. Miestelio komuna skyrė patalpas, į kurias miestelėnai sunešė šimtus kilogramų vaikiškų darbužėlių, avalynės, žaislų.
„Norvegai labai jautriai sureagavo į mano prašymą. Buvo labai geranoriški. Čia nėra vargstančių šeimų, kurioms reikėtų tokios paramos, nėra vaikų namų“, – pasakojo tautietė, turėjusi nemažai problemų dėl 300 kilogramų siuntos pargabenimo į Lietuvą.
Vaikiški drabužėliai ir žaislai išdalyti sunkiausiai besiverčiančioms rajono socialinės rizikos šeimoms. Mažeikius turi pasiekti ir antra Norvegijoje gyvenančios lietuvės labdaros siunta.
IŠPILDĖ VAIKŲ SVAJONES
Vaikai iš socialinės rizikos šeimų šiemet sulaukė ir rajono politikų dėmesio. Dar lapkričio pabaigoje Savivaldybės Tarybos nariams buvo pateiktas sąrašas vaikų iš socialinės rizikos šeimų, jų svajonės ir piešiniai. 10–12 metų vaikų pageidavimai buvo labai įvairūs: nuo spalvotų pieštukų iki kompiuterinių žaidimų ar MP3 grotuvų. Prašyta batukų, žurnalo „Panelė“ prenumeratos, lėlės Barbės… Kiekvienas Tarybos narys išsirinko po vieną vaiką ir įgyvendino jo norą. Dovanos perduotos seniūnams, kurie jas įteiks vaikams.
Po vieną maišą dovanų, kuriomis džiaugsis sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai, gavo kiekviena rajono seniūnija. Dovanos paruoštos ir neįgaliems rajono vaikams.
Mažeikių specialiosios mokyklos auklėtiniai jau džiaugiasi stalo žaidimais. Šią mokyklą lankantiems vaikams svarbi lavinamoji veikla, todėl jie būtų dėkingi visiems, galintiems padovanoti rankdarbiams praversiančių medžiagų (odos, medžio atraižų, siūlų, karoliukų, klijų, popieriaus).
SUBŪRĖ
INICIATYVINĘ GRUPĘ
Lėšas aukojo ir dovanomis neįgaliems, beglobiams, varganų šeimų vaikams pasirūpino miesto mokyklų bendruomenės, verslininkai, pareigūnai, įvairių institucijų atstovai, advento pradžioje susibūrę į akcijos „Sušildykim sielas“ iniciatyvinę grupę.
Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas Kęstutis Bartkevičius „Santarvei“ prisipažino, jog būtų nekuklu išvardyti, kuo rajono įmonės parėmė skurstančiuosius. Esą nė viena neatsisakė paremti…
„Mums geriausia dovana yra ir nuoširdus ačiū. Kai tikrai matai, jog esi laukiamas, kai gali įteikti bent mažą dovanėlę, prisidėti prie bendruomenės, pagelbėti vieni kitiems, yra puiku“, – atviravo verslininkas ir politikas.
Kukliai apie kalėdinę paramą kalbėjo ir teisėsaugininkai. Anot Mažeikių policijos komisariato atstovės spaudai Violetos Grigaitienės, pareigūnai mielai paaukojo, kas kiek galėjo.
Rajono ugniagesiai ne tik dovana – mikrobangų krosnele – pradžiugino Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų gyventojus, bet ir su vaikais sužaidė krepšinį.
Noriai pinigų aukojo kai kurių miesto mokyklų auklėtiniai. Pavasario vidurinės mokyklos mokiniai dovanėlių nupirko daugiau kaip pusšimčiui vaikų…
APDOVANOJO
UŽ ORIGINALIAS IDĖJAS
Rajono jaunimas už originalią labdaros idėją įvertintas net šalies mastu. Sedos gimnazijos auklėtiniai nusprendė prisidėti prie Maltos ordino pagalbos tarnybos (rūpinasi nepasiturinčiais pagyvenusiais žmonėmis, neįgaliaisiais, padeda skurstančioms, daugiavaikėms šeimoms ir kt. – N. M.) labdaros renginių.
Miestelio turguje gimnazistai už auką dalijo arbatą ir pyragėlius, bendruomenės nariams organizavo labdaros renginius. Maltos ordinui sediškiai mokiniai išsiuntė daugiau kaip 500 litų. Už tai gavo apdovanojimą, buvo pakviesti į organizacijos surengtą paramos koncertą.
„Buvo toks mokinių užsidegimas! Tiek atsirado norinčių padėti ir geranoriškų vaikų… Pyragėlius kepė patys, arbatą virė patys…“ – supratingais mokiniais džiaugėsi gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Aušra Kazlauskienė.
Kvietimui prisidėti prie respublikinių paramos akcijų neliko abejingi ir Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos mokiniai. Dalį per „Maisto banko“ akciją pačių sunešto maisto šią savaitę jie išvežė į Žemaičių Kalvarijos senelių namus, likusius produktus išdalins seniūnijoje gyvenantiems seneliams, juos aplankys, pasveikins.
PAGERBS GERADARIUS
Be dėmesio prieš šventes neliks ir rajono geradariai. Daubiškių pagrindinė mokykla kartu su Palnosų bendruomene rengia Šviesos dieną.
Už puikų poelgį bus apdovanoti du berniukai, išgelbėję skęstančią močiutę, pagerbti neabejingi svetimam skausmui, kuriantys, garsinantys kraštą, dirbantys visuomenei naudingą darbą.
„Norime parodyti visiems, kad yra dar šiais laikais gerų žmonių“, – „Santarvei“ sakė bendruomenės pirmininkė Silva Poškienė.
Ne tik vienišus, sunkiai besiverčiančius aplankys, bet ir kaimo šviesuolius pagerbs Leckavos ir Urvikių bendruomenės.
REIKIA NE VIEN PINIGŲ
Labdaros teikėjai įsitikinę, kad šiuo metu kiekvienas iš mūsų kažką gero galime padaryti – nebūtinai materialiai.
Anot bažnytinės organizacijos Caritas reikalų vedėjos B. Viesulienės, daugelis mažeikiškių įsivaizduoja, kad labdaros akcijos rengiamos tam, kad būtų „sunešta“ kuo daugiau pinigų.
„Taip, mes prašome, kad žmonės aukotų, kad atneštų drabužių, avalynės, maisto produktų, jeigu turi. Bet vien to negana. Labai svarbu yra geras žodis. Galime aplankyti sergantį ar vienišą kaimyną, pasikviesti jį Kūčių vakarą“, – priminė pašnekovė.
Emilija MAŽŪNAITĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Labdaros dalintojos sakė pastebinčios, kad sparčiai daugėja jaunų ir darbingų, bet itin sunkiai gyvenančių žmonių.
