Giedriaus prioritetai – ką nors mokėti ir suprasti

Gabijos gimnazijos dešimtokas Giedrius Daubaris – kietas riešutėlis. Savo veiklą pradėjęs Debatų klube, dabar vaikinas gali pasigirti laimėjimais ir patirtimi įvairiose srityse. „Esu ne iš kelmo spirtas“, – patikina Giedrius ir sako, jog jam dar viskas prieš akis.


DEBATŲ KLUBAS
– Kaip prasidėjo Tavo veikla?
– Devintoje klasėje, paskatintas istorijos mokytojos Stanislavos Sovienės, nusprendžiau savo jėgas išbandyti Debatų klube. Iš pradžių atrodė, jog vyresnieji debatuotojai labai protingi, daug išmano, tačiau tai ir buvo postūmis man pasiekti jų lygį ir debatuoti lygiaverčiai. Pamaniau, jog ir aš galiu išaugti ne prastesnis vyriškis (juokiasi).
– Ir kaip Tau sekėsi?
– Visai neblogai. Naujokų zoniniame turnyre Šiauliuose mūsų komanda laimėjo pirmąją vietą. Taigi ši pergalė tik patvirtino, kad aš esu ne iš kelmo spirtas (plati šypsena).
– Tačiau veikla Debatų klube šia pergale nesibaigia. Šiemet drauge su kitais debatuotojais buvai išvykęs į Strasbūrą.
– Taip, ši kelionė buvo nereali. Viskas prasidėjo nuo to, kad aš ir keli draugai stebėjome Dalios Grybauskaitės rinkimų kampaniją, ir prie manęs priėjo istorijos mokytoja Stanislava Sovienė, kuri ir yra Debatų klubo vadovė. Ji pasiūlė dalyvauti konkurse, kurio pagrindinis prizas – kelionė į Strasbūrą, į Europos Sąjungos Parlamentą. Kad laimėčiau kelionę, reikėjo suorganizuoti diskusiją, skatinančią piliečius dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.
Pradėjome su kitais Debatų klubo nariais organizuoti renginį, ir birželio pradžioje Mažeikių kultūros rūmuose surengėme diskusiją tema „Ar verta dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose?“ Visai nesitikėdami laimėti, nusiuntėme ataskaitą apie diskusiją į Europos Parlamento informacijos skyrių.

NETIKĖTA PERGALĖ
IR NUOTYKIAI
PRANCŪZIJOJE
– Kaip reagavai, sužinojęs, kad laimėjai kelionę?
– Tuo metu kaip tik buvau debatų stovykloje, kurioje viskas vyko anglų kalba. Mūsų komanda buvo ketvirtfinalyje, bet jautėme, kad pralaimime ir buvome nusiminę. Paskui paskambino mokytoja ir pasakė, kad laimėjome kelionę į Strasbūrą. Tada jau pergalė neberūpėjo – su nekantrumu laukėme kelionės, ir šiaip ne taip sulaukėme. Į Strasbūrą vykome kartu su grupe moksleivių iš visos Lietuvos. Kadangi pirmąją naktį teko miegoti mokykloje, turėjome puikią progą susipažinti: žaidėme futbolą, buvo smagu. Pirma stotelė užsienyje buvo Vokietijos sostinė Berlynas, kur praleidome visą dieną. Tuomet vykome į Strasbūrą, į Europos Parlamentą.
– Ką veikėte Strasbūre?
– Į Europos Parlamentą atvyko po 25 mokinius iš kiekvienos ES narės. Visi buvome suskirstyti į grupeles po šešis dalyvius. Mūsų komandai kliuvo aplinkosaugos ir transporto sritis. Ėjome į komitetus diskutuoti šia tema, rašėme rezoliucijas, vyko balsavimas. Europos Parlamente buvome labai svetingai priimti, kiekvienas gavome po 40 eurų dienpinigių, visas kelionės išlaidas apmokėjo Europos Parlamentas.
– Kaip sekėsi bendrauti su užsieniečiais?
– Įvairiai. Sėdime mes, lietuviai, susikaustę, ir prie mūsų prieina škotai: atsipalaidavę, linksmi. Jie pakvietė mus į vakarėlį, kuris vyko viešbutyje. Buvo labai linksma, mokėmės Škotijos nacionalinių šokių.
– Ar teko pabendrauti su Europos Parlamente dirbančiais politikais?
– Taip, galėjome užduoti jiems klausimus. Buvo ir tokių klausimų, į kuriuos politikai nesugebėjo atsakyti.
– Kokį įspūdį paliko Strasbūras?
– Labai gražus miestas, matėme daug įvairių spalvų namų, nustebino architektūra. Vieną vakarą plaukėme mažu laiveliu, labai patiko, niekada nepamiršiu šios nuostabios kelionės.

POLITIKA IR NEIŠTESĖTI
PAŽADAI LIETUVOS JAUNIMUI
– Ar pats domiesi politika?
– Taip. Šiuo metu dalyvauju projekte „Pažadas Lietuvos jaunimui“. Mes esame grupelė mokinių iš visos Lietuvos, gvildename įvairius klausimus, bendraujame su politikais ir bandome išgauti iš politikų pažadų Lietuvos jaunimui, stebime, kaip šiuos pažadus Seimo nariai vykdo. Ši veikla prasidėjo gana seniai, dalyvavome įvairiuose susitikimuose su Europos parlamentarais, įvairiais rinkėjais.Tų, kurie yra ką nors pažadėję, bet savo pažado nevykdo, klausiame: „Ką jūs veikiate Seime ir kodėl nieko nedarote?“
– Kokie, Tavo nuomone, yra politikai?
– Dauguma politikų į mūsų klausimus atsako labai mandagiai, naudodami išmoktas frazes, yra ir tokių, kurie atrašo labai sausai, lyg tai būtų ne jų reikalas.

SUPUVUSI ŠVIETIMO
SISTEMA IR GALIMYBĖ
MOKYTIS AMERIKOJE
– Ką manai apie krizę? Ar ji kaip nors palietė Tave?
– Manęs ji asmeniškai nepalietė, bet didžiausia krizė, manau, yra Lietuvos švietimo sistemoje, kuri, tiesą sakant, yra supuvusi. Projekte „Pažadas Lietuvos jaunimui“ aš pats atstovauju švietimo komitetui ir, tiesą pasakius, artimiausiu metu kažin ar kas nors pasikeis. Lietuva bus šalis su daug emigravusio jaunimo, su protų nutekėjimu.
– O kur žadi studijuoti?
– Bet kur, tik ne Lietuvoje. Jau šiemet išsiunčiau dokumentus stipendijai gauti, kad vienuoliktą klasę galėčiau baigti vienoje iš privačių JAV mokyklų. Šansai nedideli, nes iš visų dešimtokų, atsiuntusių paraiškas, atrenka tik šešis, kurie galės mokytis Amerikoje. Ten mokslo metai kainuoja 40 000 JAV dolerių, ir ši suma yra neįkandama paprastai lietuvių šeimai. Tačiau jei atsiduri tarp šešių laimingųjų, viską, tiek kelionės išlaidas, tiek mokestį už mokslą, padengia paramos fondai. Apie šitokią galimybę mokytis JAV visiškai atsitiktinai perskaičiau viename interneto tinklalapyje.

PAMIRŠTAS FUTBOLAS
IR SVAJONĖ TAPTI PREZIDENTU
– Žaidi futbolą?
– Taip, tačiau šiuo metu futbolą teko truputi apleisti, nes daug laiko atima kita veikla. Per dieną taip pavargstu, kad vakare nueiti į futbolo treniruotę tiesiog nebeužtenka jėgų (juokiasi). Tačiau sportuoti reikia, ir artimiausiu metu žadu šią padėtį ištaisyti.
– Žinau, jog esi mokyklos mokinių tarybos narys.
– Taip, dalyvauju mokinių tarybos veikloje ir kitąmet bandysiu tapti gimnazijos prezidentu. Žinoma, jei mokiniai mane įvertins.
– O į ką rinkėjai turėtų atkreipti dėmesį?
– Visų pirma jie turi pasitikėti manimi. Antra, mokykloje aš esu gana žinomas, o tai prideda pliusų. Taip pat padedu organizuoti įvairius renginius, taigi turiu visuomeninės veiklos patirties.

KITU KAMPU
– Galbūt jautiesi pranašesnis už savo bendraamžius, juk debatavimas Tau suteikia daug žinių apie ekonomiką, politiką, ekologiją…
– Pranašesnis nesijaučiu. Nesu aš kažkoks rimtuolis, man lengva bendrauti tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiaisiais. Man prioritetas yra ką nors mokėti ir suprasti, o kitam gal ne.
– Ką manai apie kitus, ar jaunimas šiais laikais aktyvus?
– Manau, jog didelė dalis jaunimo yra pasyvūs, nors būtent mes, jauni žmonės, turėtume kurti gražesnę ateitį. Jaunimas turi rodyti iniciatyvą, kur nors dalyvauti. Jei nori kažko pasiekti, reikia bandyti.
– Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?
– Patinka būti su draugais, jie kartais pyksta, kad aš per mažai laiko skiriu jiems. Kaip ir dauguma sporto aistruolių, mėgstu žiūrėti futbolą, labiausiai patinkantis futbolo klubas – Londono „Chelsea“ . Kartais patinka tiesiog patinginiauti ir nieko neveikti. Tačiau tuoj pat į galvą šauna mintis, kad reikia kažką daryti. Juk tiek daug visko norisi išbandyti. Tikiu, jog man dar viskas prieš akis…
Agnė DIMINSKYTĖ
Nuotraukos iš asmeninio G. DAUBARIO archyvo.: „Kitąmet bandysiu tapti gimnazijos prezidentu“, – planuoja Giedrius.

Trumpas Giedriaus DAUBARIO dosjė
Zodiako ženklas:
Avinas
Mėgstamiausias valgis:
cepelinai
Mėgstamiausia sporto šaka:
futbolas
Geriausias filmas:
„Šaunieji debatuotojai“
Man patinka…
bendrauti, nes bendravimas – didžiausia dovana.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto