Šiuolaikiniame pasaulyje, kai informacija pasiekiama vos keliais klavišo ar mygtuko paspaudimais, kritinis mąstymas tampa būtinybe, tačiau savaime jis neatsiranda.
Tai ugdoma per bendravimą, patirtį, mokymąsi ir nuolatinį klausimų kėlimą.
Būtent mokykla tampa svarbia erdve, kurioje vaikas mokosi mąstyti, analizuoti ir atsakingai vertinti aplinkinį pasaulį.
Apie kritinio mąstymo svarbą ir jo ugdymo galimybes pasakojo Mažeikių Gabijos gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojos metodininkės Daiva Narmontienė ir Vida Valančienė.
Pirmosios užuomazgos dar vaikystėje
Žmogaus augimas neįmanomas be kito asmens įsitraukimo. Žmogui būtina turėti su kuo pasikalbėti, pasidalyti mintimis, emocijomis ir patirtimi. Ankstyvoje vaikystėje vaikai išmoksta užduoti klausimus „Kodėl?“ ir „Kaip?“, kurie tampa raktu į platesnį pasaulio suvokimą.
Pradinėje mokykloje jie ima lyginti paprastas idėjas, atranda sprendimus per žaidimus ir diskusijas – taip prasideda kritinio mąstymo formavimosi kelias.
Progimnazijoje gebėjimas gilėja. Mokiniai pradeda kritiškai vertinti skirtingas nuomones, lyginti faktus ir argumentus, aiškiau matyti priežastis ir pasekmes bei dažniau pagrįsti savo atsakymus.
Gimnazijoje kritinis mąstymas tampa labiau struktūruotas ir abstraktesnis – jaunuoliai analizuoja sudėtingesnes problemas, vertina informacijos patikimumą, atskiria faktus nuo nuomonių ir formuluoja argumentuotus sprendimus įvairiose situacijose.
Tokia jauno žmogaus gebėjimų raida padeda ne tik giliau mokytis, bet ir pasiruošti gyvenimo išbandymams bei informacijos gausai šiuolaikiniame pasaulyje, kuri jau tapo ir palaima, ir prakeiksmu, – deklaravo mažeikiškės pedagogės.
Padeda atsirinkti informaciją
Žmogus yra sociali būtybė, apsupta įvairių nuomonių, tačiau gebėjimas formuoti savo požiūrį priklauso nuo kritinio mąstymo.
„Pasaulyje vyksta daug sudėtingų politinių, ekonominių, kultūrinių procesų. Kaip atsirinkti, kaip nesusipainioti, kaip surasti savo tiesą? Tam ir reikalingas kiekvieno iš mūsų kritinis mąstymas“, – akcentavo mokytoja D. Narmontienė.
Istorija – vienas iš tų dalykų, kuriame kritinis mąstymas reikalingiausias. Šis dalykas – ne vien faktų ir datų rinkinys – istorija apima skirtingų interpretacijų, šaltinių ir požiūrių analizę. Kritiškai mąstantys mokiniai geba vertinti istorinius šaltinius, atsižvelgti į jų kilmę, autoriaus tikslus ir galimą šališkumą, atskirti faktus nuo interpretacijų. Visa tai padeda suprasti, kad praeities įvykiai gali būti aiškinami įvairiai, o istorinis pasakojimas dažnai priklauso nuo konteksto.
„Prašome mokinių remiantis argumentais pagrįsti ar paneigti duotą teiginį, ieškoti istorinių įvykių atspindžių dabartyje, mokytis juos sieti, ieškoti panašumų ir skirtumų, galvoti, kas tai nulemia“, – darbo principais dalijosi mokytoja V. Valančienė.
Kritinis mąstymas ugdo gebėjimą sieti priežastis ir pasekmes, lyginti skirtingus laikotarpius ir daryti pagrįstas išvadas, kurios ne tik gilina istorijos suvokimą, bet ir skatina sąmoningą, pilietišką požiūrį į dabarties įvykius.
Drąsus, tačiau paviršutiniškas mąstymas?
„Mūsų, istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojų, tikslas – išugdyti mąstantį, pilietišką ir sąmoningą žmogų. Tačiau tai priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo daugelio kitų faktorių: šeimos, draugų, visuomeninių organizacijų, neformalaus ugdymo įstaigų“, – akcentavo viena iš „Santarvės“ pašnekovių.
Kelių dešimčių metų pedagoginio darbo patirtį turinčios mokytojos stebi mokinių kritinio mąstymo pokyčius. Šiuolaikiniai mokiniai yra drąsesni, nebijantys klausti, diskutuoti ir prieštarauti, o riba tarp mokytojo ir mokinio tapo siauresnė. Tai – laisvos Lietuvos jaunoji karta. Tačiau didelis informacijos srautas kartais lemia ir paviršutinišką mąstymą. „Dalis jaunimo atsiriboję, užsisklendę savo pasaulyje, patys bando kelti klausimus ir savarankiškai susirasti atsakymus“, – pasakojo V. Valančienė.
„Visais laikais buvo ir yra aktyvių, smalsių, klausimus ,,kodėl?“ keliančių mokinių. Tokie klausimai buvo ypač aktualūs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, kol informacijos srautas buvo ribotas. Šiandieniniai mokiniai „paskendę“ informacijos gausoje. Rūpimus klausimus ir atsakymus į juos mokiniai gali lengvai susirasti įvairiose informacinėse svetainėse ar pasitelkę dirbtinį intelektą“, – pastebėjo D. Narmontienė.
Reguliarios pastangos atsiperka
V. Valančienės nuomone, informacijos srautas – perteklinis, todėl vaikai nespėja mąstyti, informaciją priima paviršutiniškai, neįsigilindami. Juolab kad ir ugdymo programos yra perkrautos, orientuotos ne į turinio gylį, o į apimtį.
Mažeikių Gabijos gimnazijos mokytojos „Santarvei“ pasakojo, kad pagal galimybes siekia taikyti įvairias užduotis, raginančias mokinius mąstyti, diskutuoti ir išreikšti savo nuomonę. Pamokų temos skatina aptarti kontrastingus vertinimus, atskirti nuomones. Istorinių šaltinių nagrinėjimas pamokose reikalauja analizės, lyginimo, argumentavimo ir išvadų darymo.
„Pilietiškumo pamokų metu netrūksta diskusijų. Kiekvieną pamoką pradedame savaitės įvykių apžvalga, kurią ruošia mokiniai. Jie atrenka svarbiausius, jų nuomone, pasaulio, Lietuvos, Mažeikių rajono bei gimnazijos įvykius ir supažindina klasę. Dažnai tai lemia išsamesnį įvykių aptarimą ir diskusiją“, – patirtimi dalijosi mokytojos.
Stebint jaunimo pilietinį aktyvumą, jų įsitraukimą į šalies politinį gyvenimą, jų drąsą reikšti ir argumentuotai apginti savo nuomonę, galima daryti išvadą, kad sistemingas darbas ugdant mokinių kritinį mąstymą pasiteisina.
„Mokytis mąstyti kritiškai – tai išmokti gyventi šiuolaikiniame pasaulyje. Be kritinio mąstymo žmogus tampa valdomas. Todėl turime mokyti ne tik savo mokinius, bet ir patys mokytis mąstyti kritiškai: atsirinkti informaciją, ją tikrinti, lyginti ir galvoti savo galva“, – apibendrino Gabijos gimnazijos mokytojos.
Rugilė BALČIŪNAITĖ
Nuotr. iš asmeninių archyvų
