Kalboje niekas nebūna paprasta. Mes, eiliniai kalbos vartotojai, net nenumanome, kokios diskusijos vyksta dėl vieno ar kito žodžio! Kokių skirtingų nuomonių esama apskritai dėl kalbos tvarkybos! Net ir šiuolaikiniai kalbininkai teigia, kad kalbos mokslas tam, kad ją tyrinėtų, bet ne tam, kad nurodinėtų, kaip kalbėti. Vadinasi, šalin žodynus, žinynus, konsultacijų bankus, nes jie pataria, ką kaip sakyti ar rašyti. Vienoje diskusijų apie kalbos politiką laidų istorikas Nerijus Šepetys šaukė visus „kirsti šventąsias kalbos ąžuolų giraites“. Kiek tų „giraičių“ iškirsta, aiškiai matome reklamose, televizijoje, viešajame gyvenime. Ir vis dėlto…
Ne vienas kalbininkas (J. Jablonskis, J. Balčikonis, E. Viskanta, A. Salys, P. Skardžius, K. Ulvydas ir kt.) ginčijosi dėl žodžio sekantis vartojimo. Kas sukėlė nuomonių audrą? Dalyvis sekantis aiškiai padarytas iš žodžio seka (eina, vyksta iš paskos). Tai iliustruoja žodynų pavyzdžiai: Prašom sekti paskui mane; Šuo seka žmogų; Paliks ją ir seks paskui mane.
Dalyvis sekantis taisyklingai pavartotas ir šiuose sakiniuose: Prisimenu pasakas sekantį senelį; Pasakotojas romane atidžiai seka veikėjo savijautą; Esi žmogus, sekantis investicijų pokyčius; Mane sekantis žmogus sustojo.
Tai dėl ko ginčijamasi? Taigi dėl dalyvio sekantis, sekanti vartojimo reikšmėmis kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias.
Statybas numatoma pradėti sekančiais metais (= kitais, ateinančiais). Krepšininkai pateko į sekantį (= kitą, tolesnį) lygos etapą.
Anot kalbininko Prano Kniūkštos, sekantis reikšme „einantis tuoj po ko“ neturėtų būti laikomas klaida, bet jis nėra natūralios vartosenos, o atėjęs iš senųjų raštų. Kalbininkai tokius atvejus vadina vengtinais. Tai gal gyvai ir paprastai galėtume pasakyti taip: Lipsiu kitoje/artimiausiose (ne sekančioje) stotelėje; Kitą/artimiausią (ne sekančią) dieną gavau ir pranešimą; Parvažiuos kitų/ateinančių (ne sekančių) metų pavasarį; Versk kitą (ne sekantį) puslapį.
Bet visi sutinka, kad dalyvis sekantis nevartojamas prieš išvardijimą (Vilniuje veikia sekančios (tokios) parodos) ir prieš aiškinimą (Į jūsų raštą pranešu sekantį (štai ką); panaudojome sekančiai (taip) gautas lėšas).
Jeigu kalbininkų stovykloje daug sumaišties, tai gal ir mes galime rinktis – juk svarbu būti suprastiems. Taigi, tegu kita / artimiausia / sekanti / rytojaus diena būna įdomi, nuotaikinga, kupina poilsio malonumų, nes savaitgalis visada trumpas.
Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją ir Prano Kniūkštos straipsnį parengė
Genovaitė VALANTIENĖ
