Tarp metų pradžios ir paskutiniųjų minučių – tik nedidelė laiko atkarpa. Ji gali būti ypatinga, išskirtinė tik vienam žmogui ar šeimai, o kartais daug ką lemianti bendruomenei, miestui, visai šaliai. Ant metų slenksčio įprasta stabtelėti ir prisiminti praėjusį laiką – padarytus darbus, išgyvenimus, praradimus ir pergales. Pagalvoti apie žingsnį, kuris mus perkels jau į kitą laiką – Naujuosius metus.
Senieji metai tuoj baigsis ir prasidės 2009-ieji. Šia proga „Santarvė“ pakalbino devynis mažeikiškius – įvairių profesijų atstovus, klausdama, apie ką jie galvoja priartėję prie Naujųjų slenksčio.
„Krizė – ne tik nuosmukis,
bet ir galimybė“
Vilhelmas DŽIUGELIS,
Mažeikių rajono savivaldybės meras:
– Sakyčiau, 2008-ieji buvo puikūs metai, išbandymų metai. Dar didesnė branda atėjo man kaip žmogui, kaip merui. Suvokimas didesnis – ir tai, ką aš šnekėjau per Padėkos vakarą, sakiau tikrai nuoširdžiai, kas manyje gimė. Viskas, ko aš pasiekiau – tegul net ir pačius mažiausius darbus darydamas – viskas įvyko žmonių dėka. Visų darbų ir pasiekimų šaltinis yra žmonės.
Metai baigėsi pakankamai gerai, – tai sakydamas turiu galvoje mūsų koaliciją Taryboje. Ji atlaikė ne vieną išbandymą, dirba – jau ir dveji metai netruks praeiti.
Kalbėdamas apie pokyčius Mažeikiuose, bijau būti neobjektyvus – juos turėtų vertinti patys mažeikiškiai. Tačiau tie žmonės, kurie atvyksta į mūsų miestą kažkiek laiko jame nebuvę – ar čia gyvenę mažeikiškiai, ar miesto svečiai – jie pastebi, kad Mažeikiai pasikeitę, pagražėję. Tai, manau, svarbu kiekvienam čia gyvenančiam.
Ko nepavyko padaryti? Mes daug kalbėjome apie Europos Sąjungos lėšas. Jau nuo praėjusių metų sausio pirmosios tie pinigai yra, o panaudoti jų pavyko tik labai mažai.
Ir ne dėl mūsų kaltės. 2008-ieji – rinkimų metai, labai nedėkingas laikotarpis, kai buvo daug politikavimo, o darbai ES paramos įsisavinimo srityje beveik nejudėjo. Nenoriu nieko kaltinti, nors būtų galima įvardyti ir konkrečias ministerijas, ir kliūtis. Nebuvo sudėliotos ir paskelbtos žaidimo taisyklės, nors mes čia, vietoje, buvome ir tebesame pasiruošę investicijoms, pokyčiams.
Prašnekę apie kitus metus, politikai ir ekonomistai pirmiausia kalba apie ekonominę krizę. Manau, kad finansų krizė – yra tik pasekmė kitų, sudėtingesnių dalykų – ekologinės krizės ir socialinės krizės. Pastaroji – bene pati svarbiausia. Žmonių santykių krizė, tas vartotojiškas godumas ir privedė prie ekonominės duobės.
Kita vertus, žodis „krizė“ graikų kalboje reiškia veiksmą, pasirinkimą. Kinai šią sąvoką užrašo dviem hieroglifais. Vienas jų reiškia pavojų, kitas – galimybę.
Krizė – tai ne tik nuosmukis, išbandymas, bet ir dar viena galimybė. Silpnas žmogus gali pasakyti: „Aš pasiduodu“, o optimistas čia išvys postūmį keisti ar keistis.
Vienas didelis žmonijos suvokimas kažkada įvyko – kai jie suprato, jog žemė ne plokščia, o apvali. Kitas didysis suvokimas dar turi ateiti – kai suprasime, kad visas Žemės rutulys, septyni milijardai mūsų yra ne šiaip sau gyvenantys ir išsibarstę žmonės. Tai gyvas organizmas, ir jei tu šiandien darai ką nors bloga, tas veiksmas atsiliepia visiems.
Gamykla stiprės,
miestas gražės
Marekas MROČKOVSKIS,
AB „Mažeikių nafta“
generalinis direktorius:
– Metų pabaiga – toks laikas, kai reikia sustoti ir apmąstyti, išgryninti tai, kas buvo, ir tai, kas mūsų laukia.
Šie metai mums prasidėjo neblogai – mes vėl paleidome vakuuminę koloną, kuri buvo sudegusi per gaisrą. Todėl įmonė galėjo dirbti visu pajėgumu ir perdirbti beveik dešimt milijonų tonų naftos per metus. Tai labai svarbu, nes žaliavos perdirbimas ir produktų gamyba padidėjo 50 procentų lyginant su 2007-aisiais. Gamykla dirbo efektyviai ir uždirbo pinigų, kurių prireiks tolesnei plėtrai.
Jei 2007-uosius galėčiau pavadinti atstatymo, efektyvių ir sparčių statybų, remonto metais, šiuos – darbo organizavimo tobulinimo metais.
Aš ne kartą sakiau savo žmonėms: mums reikia dar daug ką perstatyti, patobulinti, bet mes – ne remonto, ne statybų gamykla, mes – naftos produktų gamintojai. Todėl ir reikėjo daug ką pakeisti organizuojant darbus, tobulinant įmonės struktūrą. Organizacijos tobulinimas – tai labai svarbu, mes daug ką padarėme savo įmonėje ir dar daug ką turime padaryti. Mes pagerinome planavimą, kontrolę, sukūrėme naujas kompanijas, kurios nedalyvauja tiesiogiai perdirbant naftą, o atlieka pagalbinius darbus. Ir toliau, panaudodami mūsų rezervus, planuojame kurti įmones, kurios galėtų dirbti rinkos sąlygomis – teikti paslaugas ne tik mums, bet ir kitiems užsakovams. Nepagerinę darbo visose srityse mes nebūsime konkurencingi.
Yra pokyčių ir organizuojant produktų pardavimų sistemą. Prieš ketvertą metų buvo sukurti bendrovės prekybos namai, kurie užsiėmė „Mažeikių naftos“ produkcijos pardavimais ją transportuojant sausuma. Mes nusprendėme, kad visa prekybos veikla turi būti arčiau įmonės, arčiau gamybos ir vienose rankose – nepriklausomai nuo transportavimo būdo – jūros ar sausumos keliais. Suprantame, kad turime greitai reaguoti į aplinkos pokyčius, gaminti tokius produktus, kurių reikia mūsų klientams, tiekti juos greitai ir pigiai. Ir, žinoma, turėti pakankamai atsargų.
Apibendrindamas dar kartą norėčiau pabrėžti: labai svarbu, kad žmonės, kurių beveik trys tūkstančiai šiandien dirba „Mažeikių naftoje“ ir jos dukterinėse kompanijose, bendradarbiautų, dirbtų vieningai, kad visų tikslas būtų – tobulinti veiklą. Tada mes būsime kompanija, pajėgi konkuruoti laisvoje rinkoje. Tai labai svarbu dar ir todėl, kad sąlygos rinkoje tampa vis sunkesnės, sudėtingesnės. Baigiantis metams jau pajutome pirmąsias krizės akimirkas, tad tai, ką mes padarėme anksčiau, padės mums atsilaikyti, o kai ekonomika pagerės – toliau plėtotis.
Apie 2009-uosius galvoju kaip apie logistikos tobulinimo metus. Šioje srityje dar ne viskas yra taip, kaip norėtųsi, ypač kalbant apie produkcijos transportavimą jūra. Kita sritis – energetika. Manau, kad kooperuodamiesi su rajono administracija, sugebėsime gauti Europos Sąjungos paramos, kad galėtume čia, arti žaliavos šaltinio, gaminti elektros energiją, taip pat – tiekti šilumą Mažeikiams. Šia kryptimi mes jau dirbome ir toliau dirbame su naująja valdžia, ministerijose, kad šie projektai būtų įgyvendinti.
Mažeikiai – tai miestas, kuriame gyvena mūsų bendrovėje dirbantys žmonės. Ir man labai svarbu, kad jis būtų gražesnis, kad čia būtų sąlygos ne tik sugrįžti pamiegoti, bet ir kultūringai praleisti laiką, pasilinksminti. Todėl mes palaikėme ir palaikome tokius projektus, kaip bažnyčios statyba. Šis objektas šiandien svarbus ne tik tikintiesiems, bet ir kaip kultūros židinys. Mes remiame tarptautinį klasikinės muzikos festivalį, organizuojamą Mažeikiuose, kitus projektus.
Tikiu, kad kiekvienais metais mūsų gamykla bus vis geresnė, o miestas – vis gražesnis.
„Jautis bus mūsų
kitų metų darbų simbolis“
Darius SEILIUS,
Mažeikių verslininkų
asociacijos (MVA) prezidentas:
– Jau septintus metus dirbanti Mažeikių verslininkų asociacija vienija per septyniasdešimt įmonių, kuriose dirba apie pusketvirto tūkstančio žmonių. Šiems metams plane užsibrėžtus tikslus, numatytus darbus įvykdėme su kaupu.
Surengta ir dalyvauta daugelyje konferencijų, susitikimų, pokalbių, popiečių, seminarų, pasitarimų, išvykų.
Į savo veiklą asociacija stengiasi įtraukti kuo daugiau kolegų, jaunimo, mokinių, miesto visuomenės.
MVA patvirtinta apskrities socialiniuekonominiu partneriu, atstovausiančiu Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje veikiančioms verslo organizacijoms Telšių regiono plėtros tarybos darbe su patariamojo balso teise, priimant sprendimus, susijusius su ekonominio sektoriaus plėtra apskrityje.
Mums pasisekė užmegzti ryšius su AB „Mažeikių nafta“. Aš, Mažeikių rajono meras Vilhelmas Džiugelis, Savivaldybės administracijos atstovai susitikome su AB „Mažeikių nafta“ atstovais. Aptarti jaunimo užimtumo skatinimo klausimai. Bendrovės viešųjų ryšių direktorius Rosvaldas Gorbačiovas pasiūlė renovuoti sporto aikštynus daugiabučių namų kiemuose.
Pagreitį įgauna asociacijos narių susitikimai, popietės su rajono savivaldos vadovais, Seimo nariais, įvairių ambasadų atstovais, ministrais.
Šiemet vyko asociacijos penkerių metų jubiliejaus vakaras, įteiktos MVA 2007 metų nominacijos „Populiariausias vadovas“ ir „Sėkmingai dirbanti įmonė“. Asociacijos įmonių darbuotojai buvo pakviesti į Ingos Valinskienės koncertą.
Asociacijos narius pralinksmino krepšinio fiesta, per kurią jie galėjo pasireikšti žaisdami prieš „TEO“ moterų komandą.
Nauja tai, kad kartu su Mažeikių sporto centru verslininkai pakvietė į pavasarinę talką. Buvo sutvarkyti Juodpelkio parko plotai aplink tvenkinius, stadionai.
Toliau plėtojamas bendradarbiavimas su Mažeikių politechnikos mokykla, Ukrainos Sumų apskrities valdžios ir verslo sektoriaus atstovais.
Liepos mėnesį kartu su Mažeikių rajono savivaldybės vicemeru Vytautu Mažeikiu, Socialdemokratų partijos Mažeikių skyriaus pirmininku Jonu Jurkumi, laikraščio „Santarvė“ leidėju Alvydu Balčiūnu, bendrovės „Jubana“ vadovu Juliumi Baniu lankėmės pas Ministrą Pirmininką Gediminą Kirkilą. Susitikimo metu aptarti daugiafunkcinio sporto komplekso statybos Mažeikių mieste klausimai. Premjeras garantavo, kad bent dalis prašomų lėšų bus numatyta kitų metų biudžete ir pažadėjo apsilankyti Mažeikiuose.
Mano nuomone, būsima daugiafunkcinio sporto komplekso statyba – didelis įvykis Mažeikiams.
Rudenį surengta neeilinė asociacijos Sporto ir pramogų šventė, kurioje dalyvavo dvidešimt dvi įmonės, o linksmai papramogauti panoro beveik šeši šimtai žmonių.
Baigiantis metams įsiminė įspūdinga asociacijos narių kelionė į Londoną. Aplankėme Lietuvos ambasadą Anglijoje, susitikome su Anglijos verslininkais, suinteresuotais veiklą plėtoti Lietuvoje, bei Lietuvos verslininkais, veiklą plėtojančiais Anglijoje, aplankėme lietuvišką bažnyčią ir susitikome su kunigu Petru Tverijonu.
Tokios kelionės tikimės ir kitąmet, o kur vyksim – dar nenuspręsta.
Ateinantys metai man įdomūs tuo, kad kovo mėnesį baigiasi mano, kaip MVA prezidento, kadencija ir rotacijos būdu bus išrinktas kitas prezidentas.
Minčių, idėjų kitų metų veiklai – begalės. Ateities veiksmų planas labai ambicingas, tad darysime viską, kad kuo daugiau prisidėtume prie verslo administravimo.
Tikiu, kad Jaučio metai bus iš tiesų darbingi. Prisiminkime legendinį filmą „Tadas Blinda“, kur su jaučiais ariama. Tai – darbinis gyvulėlis, mielas, artimas žmogui, tad jam padedant nuveiksime daug darbų. Jautis bus mūsų kitų metų darbų simbolis.
„Svarbiausias tikslas –
jaunimo užimtumas“
Eglė KIŽAITĖ,
Lietuvos mokinių parlamento
Telšių regioninio skyriaus pirmininkė:
– Besibaigiantys metai buvo labai įdomūs ir darbingi. Tapau Gabijos gimnazijos prezidente, esu išrinkta į Lietuvos mokinių parlamentą. Tai buvo veiklos metai su perspektyva į ateitį.
Nebuvo viskas labai lengva. Sudėtingiausia buvo pasiruošti, nusiteikti, kad reikės daug dirbti, savęs labai daug atiduoti.
Druskininkuose įvyko pirmasis Lietuvos mokinių parlamento susirinkimas. Teko dirbti nuo 8 ryto iki 11 valandos vakaro. Dvi dienas mokėmės, kitas dvi – dirbome komitetuose. Aš priklausau Užsienio reikalų komitetui. Svarstėme, ką reikėtų keisti, daryti. Švietimo ir mokslo komitetas netgi pristatė poziciją už biurokratijos mažinimą mokyklose. Ten susirinko mąstantys ir žinantys, ką reikėtų keisti, žmonės. Ten ne vien politika, nuostatų ar Konstitucijos sausas kalimas. Reikia daug išmanyti ir daug žinoti. Tai yra labai gera gyvenimo mokykla.
Manau, svarbiausias mūsų uždavinys – skatinti mokinių užimtumą. Rūkymą, alkoholio vartojimą galima sumažinti užimtumu, tačiau didžiausia problema ta, kad ne visi yra suinteresuoti kažką veikti.
Naujaisiais metais su rajono mokyklų savivaldos atstovais jau imsime svarstyti, ką galėtume padaryti, žiūrėsime, kas mums čia, Mažeikiuose, yra svarbu. Bent mūsų mokykloje visiems svarbu gerai mokytis, kad viskas būtų tvarkinga, tačiau mokiniui svarbu ir popamokinė veikla. Dirbsime ir stengsimės, kad mokiniai būtų užimti, mokėtų planuoti savo laiką. Daug kas to nemoka.
Viskas yra įmanoma, jei išsiaiškinę, kas mums yra svarbu, savo mokyklose bent po truputį kažką imsime daryti, kurti. Kai žiūri kažkur toli, pradedi bijoti, kad to nepadarysi, bet kai darbus planuoji savaitę į priekį, baimės nėra.
Tikiuosi, kad ateinantys metai bus dar geresni nei šie. Tikiu, kad pavyks įgyvendinti savo mažus siekius, susidėlioti didelius tikslus, kurių link eisime.
„Jaučio metai
galbūt nebus
šykštūs žemdirbiams“
Antanas TENYS,
ūkininkas iš Auksūdžio:
– Vienu žodžiu neapibūdinsi praėjusiųjų metų. Jų pradžia buvo gera, iki rudens – net džiuginanti. Nes kaip niekada buvo geras derlius, aruodai pilni. Ir vis dėlto galutinis rezultatas – metai buvo „biedni“.
Ypač stipriai nuliūdino ruduo. Labai krito grūdų supirkimo kainos, brango trąšos, kuras. Jeigu praėjusiais metais maistinių grūdų tonos kaina buvo išaugusi iki 900 litų, tai dabar supirkėjai moka vos 400 litų. Miežių tonos kaina nuo 700–740 litų šiemet sumažėjo iki 290–300 litų.
Išlaidos žemdirbiams, atvirkščiai, – didėjo. Ypač stipriai brango trąšos. Aš už toną mokėjau po 1700 litų. Pirkau atsargų, manydamas, kad sutaupysiu, deja, tik praradau, nes po kurio laiko jos atpigo 500 litų.
Sunku prognozuoti rinkos permainas. Kaip ir orus. Dabar daug kalbama apie krizę, sunkmetį. Ūkininkams tokius išbandymus yra tekę išgyventi ne kartą. Nėra palankių orų – ir jau krizė.
Kai kam gal atrodo: kas iš to ūkio, galima ir kitokį užsiėmimą susigalvoti. Nėra taip paprasta vienu mostu mesti, nes daug metų atiduota ūkininkavimui, nemažai lėšų į ūkį investuota. Rašėme projektus, įsigijome šiuolaikiškos technikos. Yra ir nebaigtų darbų, minčių įvairių, ką daryti, kad išsilaikytum rinkoje.
Ūkininkams savotiškas ramstis iki šiol buvo Europos Sąjungos parama. Manau, tų europinių pinigų bus ir ateityje, tik pasinaudoti jais galimybių sumažės. Parama nėra šimtaprocentinė, ūkininkas turi padengti pusę ar net daugiau išlaidų. Iki šiol gelbėdavo kreditai. Deja, pastaruoju metu bankai kreditų praktiškai nebeišduoda.
Nuo 2002ųjų esu Auksūdžio kaimo bendruomenės pirmininkas. Kam man to reikia? Gyvenu Auksūdyje ir noriu prisidėti prie to kaimo gerovės kūrimo. Jei atvirai, jau norėčiau šias pareigas užleisti, tačiau kai esu išrenkamas, nepatogu atsakyti žmonėms.
Bendruomenė nėra merdinti. Vieną kitą projektėlį parašom, renginį suorganizuojame, parkelį sutvarkėme – patiems maloniau užeiti.
Didžiausia svajonė yra kuo greičiau atšvęsti bendruomenės namų įkurtuves. Pagal panaudos sutartį išsinuomojom buvusią pirtį, antri metai mūsų projektas laimi finansavimą iš Žemės ūkio ministerijos. Pernai langus, duris pakeitėm. Šiemet gautus 25 tūkst. litų panaudojom stogui dengti.
Žinoma, gyventi ir dirbti kaime šiandien nėra lengva. Žinau tik viena, kad jei dejuosi, niekas nepasikeis. Reikia būti optimistu ir tikėtis, kad bent žemdirbiams kiti metai bus geresni. Tuo labiau kad kiti metai – Jaučio metai. Be to, jautis – darbštumo simbolis. Tiems, kurie sąžiningai dirbs ir mąstys, gali būti labai geri, dosnūs metai. Bent tokių metų visiems linkiu.
„Metus pasitinkam
nusiteikę optimistiškai,
nors ir gali tekti
susiveržti diržus“
VšĮ Mažeikių ligoninės
direktorius Albinas LIDŽIUS:
– Šiuos metus baigiu optimistiškai nusiteikęs, nors ir neaišku, kas iš tiesų mūsų laukia 2009-aisiais. Turbūt kaip ir daugeliui teks susiveržti diržus ir pradėti dar labiau taupyti. Paskutinius metus ligoninė dirbo pelningai. Per vienuolika šių metų mėnesių turėjome per 400 tūkst. litų pelno.
Iki šiol nekilo problemų dėl darbuotojams išmokamų atlyginimų. Mūsų darbuotojai atlyginimą gauna laiku.
Šiuos metus galima pavadinti remonto metais. Ypač prisiminus metų pradžią.
Žiema ir pavasaris buvo labai sunkūs, nes daug lijo ir buvo drėgna. Dauguma gydytojų dirbo karo lauko ligoninės sąlygomis, kadangi buvo atvertas ir remontuojamas stogas, vėliau renovuojamas ir apšildomas pastatas. Į jo renovaciją ir naujos įrangos įsigijimą buvo investuota per milijoną litų ligoninės apyvartinių lėšų.
Taip pat buvo nuspręsta pristatyti trečią techninio korpuso aukštą, kas ir buvo sėkmingai padaryta. Esu dėkingas visiems darbuotojams ir ligoniams, kad ištvėrė tą chaosą, kurį sukėlė ligoninės remontas.
Šiemet nemažai nupirkta naujos įrangos ir aparatūros. Įrengtas reanimacijos skyrius. Manau, kad šis skyrius yra vienas iš geriausių ne tik tarp rajoninių, bet ir apskričių ligoninių.
Neseniai pas mus lankėsi profesorius Vytautas Sirvydis ir pasakė, kad tokio reanimacijos skyriaus neturi net kai kurios privačios Vilniaus klinikos. Neatsilieka ir naujoji sterilizacinė. Ji įrengta pagal visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus.
Kitais metais bus tęsiama ligoninės kompiuterizacija. Jau yra nupirkti kompiuteriai. Netrukus bus baigti išvedžioti vidaus kompiuteriniai tinklai. Pradėjus jiems veikti bus palengvintas ne tik gydytojų darbas, bet ir ligoniams nebereikės lakstyti su tomografo ar rentgeno nuotraukomis. Radiologijos skyriuje padarytas nuotraukas gydytojai internetu gaus tiesiai į savo kabinetuose esančius kompiuterius.
Po to bus kitas etapas – sutarčių pasirašymas su universitetinėmis ligoninėmis. Tais atvejais, kai iškils neiškumų, bus galima pasikonsultuoti su aukštesnio lygio specialistais, kompiuterinio tomografo ar rentgeno nuotraukas siunčiant internetu.
Taip pat kitais metais ligoninė tęs dalyvavimą įvairiose Europos Sąjungos programose. Viena jų – Europos Sąjungos kaimyninių valstybių ir prie sienų esančių rajonų tarpusavio bendradarbiavimo programa teikiant skubią pagalbą pasienio gyventojams. Jei, pavyzdžiui, Ežerės gyventojui prireiks skubios medikų pagalbos, o Saldaus greitosios bus užimtos, tai pagalbos suteikti važiuos Mažeikių medikai, ir atvirkščiai, jei mūsų rajone pasienyje nutiks nelaimė, į pagalbą skubės medikai iš Latvijos.
Tikiu, kad kiti metai atneš nemažai naujovių ir bus sėkmingi.
„Kitąmet tikimės valdžios
supratimo ir palaikymo“
Ričardas GRUŠAS,
Mažeikių muzikos
mokyklos direktorius:
– Tai buvo išskirtiniai metai Mažeikiams. Jeigu miestas visą mėnesį gali gyventi didžiąja muzika, salės pilnos žiūrovų, atlikėjai patys geriausi, reiškia, kad Mažeikiai turi savo kultūrinį veidą. Kasmetinės dūdų, dainų, šokių ir muzikos bei tradicinių lietuviškų amatų šventės, į mūsų miestą sukviečiančios daugybę žiūrovų, liudija, kad Mažeikiai turi kultūringo miesto įvaizdį. Vien ką reiškia Mažeikių rajono garbės piliečio profesoriaus Sauliaus Sondeckio vardas…
Gražia tradicija tapo antrasis Tarptautinis meno festivalis, šiemet apėmęs ir Vytauto Mačernio kamerinės muzikos festivalį. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje įvyko nuostabiausias koncertas su aktorės Rūtos Staliliūnaitės skaitymais. Tai buvo kažkas dangiško, nežemiško. Šis festivalis turi tęstis, nes prarasime tai, ką turime atradę.
Reikėtų paminėti ir dvidešimt metų Mažeikiuose vykstančią respublikinę dūdų šventę. Visi Lietuvos dūdoriai žino, kad tai yra šventė, į kurią neatvykti yra nepatogu. Mažeikių miestui šioje šventėje atstovauja Muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras kartu su Sedos filialo orkestru.
Turime seną svajonę ir viliamės, kad Mažeikiai, žinoma, su rajono vadovų pagalba, prie Kultūros centro ateityje turės profesionalų orkestrą.
Šiemet pasikeitė ir patys Mažeikiai. Man visada svarbu, koks mūsų miestas. Neišvaizdžioje naujosios bažnyčios vietoje šiandien atsirado nauja kultūrinė erdvė, sutvarkyta Žemaitijos gatvė.
Šiemet matome dar gražiau nei pernai papuoštą miestą. Visada turime pamatyti pozityvius dalykus. Gražūs dalykai negali neužkliūti. Šalia visų negatyvių dalykų žmonės, pasirodo, moka ir šypsotis.
Stovint ant 2009-ųjų metų slenksčio akivaizdu, kad padaryta daug gražių dalykų, dalyvauta įvairiuose konkursuose, festivaliuose. Kiek koncertų surengta mieste, mokyklose, darželiuose, kultūros centre. Jei susirenka pilnos salės, o žiūrovai atsistoję dėkoja vaikams, tai kaip gali nesidžiaugti… Šiandien mieste veikia aštuonios papildomo neformalaus ugdymo įstaigos, kuriose netrūksta vaikų. Tėvai supranta, ką reiškia kultūringas vaikas.
Noriu pasidžiaugti „Draugystės“ choru. Tarptautiniame konkurse tapome diplomantais, jubiliejinius metus užbaigėme įrašydami kompaktinę plokštelę.
Idėjų ateinantiems metams turiu daug… Jei idėjų nebeturi, reikia galvoti apie darbo keitimą. Ne už kalnų mūsų mokyklos 55-metis. Turime viltį mokyklai suteikti Konrado Kavecko vardą.
Šio garbingo Mažeikių krašto muziko vardą nešioti mūsų mokyklai būtų didelė garbė. Naujaisiais metais teks rūpintis, kad ši idėja būtų įgyvendinta.
Galiu pasakyti, kad problemų nebuvo. Esu Skorpionas, o šis zodiako ženklas visada įveikia visas problemas. Kad ir kokios būtų prognozės kitiems metams, Skorpionas savo idėjas įgyvendins ir problemas išspręs. Manau, kad viskas bus gerai.
Kitąmet tikiuosi didelio Savivaldybės tarybos supratimo ir palaikymo paskirstant biudžetą. Kalbama, kad yra labai blogai, ir lėšos gali būti paskirstomos ne taip, kaip turėtų būti paskirstomos. Manau, kad mūsų rajono švietimo, kultūros įstaigos galės dirbti kūrybinį darbą ir turės biudžetą, leidžiantį vykdyti šitą veiklą. Nesant nors minimalių sąlygų, to nepadarysi. Noriu tikėti, kad Geltonojo jaučio metai bus palankūs kultūros bei švietimo darbuotojams.
„Metai bus sunkūs,
bet aš nenusimenu –
mūsų pedagoginė
bendruomenė yra stipri…“
Judyta ČEJAUSKIENĖ,
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės
sąjungos Mažeikių susivienijimo pirmininkė:
– 2008 metai buvo kaip niekada audringi, pilni įvykių, pačių netikėčiausių sprendimų, gyvenimiškų posūkių ir netgi, sakyčiau, netekčių, praradimų žmogiškąja psichologine prasme. Mokytojams šie metai buvo išbandymų metai, tačiau, kaip pasakė kunigas Zenonas Degutis, mokytojai pagaliau įgijo stuburą ir privertė visuomenę įsitikinti, kad profesinės sąjungos atliko vaidmenį, kurį joms patikėjo Konstitucija bei Lietuvos įstatymai, leidžiantys apginti dirbantį žmogų.
Rezultatai yra labai įvairūs. Ekonomine prasme – pedagogų atlyginimai, sudėjus visus kėlimus nuo sausio pirmos iki metų pabaigos, padidėjo 46 procentais. Mokytojams, kad ir labai nedideli pinigai, pradėta mokėti už egzaminų vykdymą. Pagaliau pamatyta, kad tas darbas iki šiol buvo atliekamas veltui. Rajono lopšeliuosedarželiuose atkurti kai kurie etatai.
Visa tai padaryta streikų šešėlyje. Smagu, kad pagaliau atgijo žmonių sąmoningumas ir pradėjo kurtis pilietinė visuomenė. Tai lyg naujojo Lietuvos Sąjūdžio pradžia. Niekas kitas to Sąjūdžio iniciatorius negali būti – tik protingas žmogus. O mokytojai, ta pedagoginė bendruomenė, ir yra tie protingieji žmonės, ir su jais jau galima kažką padaryti.
Buvo ir nusivylimų. Man baugu dėl to, kad žmogus reikalauja nesilaikyti elementarių, akivaizdžių įstatymų, kada rašomas tekstas, reikalaujantis apginti žmogų, pažeidinėjantį įstatymus. Pažeisto įstatymo pavėsyje galime atsidurti visi. Ir jei šiandien tu gini tokį žmogų, rytoj gali jo nebeginti. Ir tai atsitinka pedagoginėse benduomenėse, kur yra labai stiprus vadovo kultas. O tokių faktų mūsų rajone yra – kai kurie vadai pasijunta esantys daugiau nei dievai, o to neturėtų būti. Mes pradedame garbinti nebe asmenį, žmogų, o jo kėdę, pareigybę. Man tai yra didžiausias nusivylimas – kada susirinkusi grupė žmonių reikalauja nesilaikyti ir taip jau, sakyčiau, pačių prasčiausių Europoje įstatymų.
Metai man buvo įdomūs tuo, kad vieną dieną sėdėdavau kokiuose nors susirinkimuose Klaipėdoje, kitą dieną kur nors Panevėžyje, trečią – Vilniuje, paskui vėl Klaipėdoje ar Telšiuose… Laikmetis reikalavo susitikti su tokiu kiekiu žmonių! Aš dar nebuvau per tokį trumpą laiką paspaudusi tiek žmonių rankų – ir Seime, įvairiose frakcijose, Vyriausybėje…
Nors tos rankos ne visos buvo draugiškos, bet buvo ištiestos. Ir tai yra pavyzdys, kad žmonės, mokytojai gali padaryti viską, tik reikia bendrauti, norėti, eiti į krūvą. Jei tos krūvos nebus, mes nieko nereikšim. Ir jeigu bent kurioj nors vietoj vienybės nebus, ką nors praleisim, žmonės tai tuoj pajus, tuoj ras vietą prasibrauti. Žmonės labai greitai pajunta, kas galima, o kas – ne. Tam ir reikalingos profesinės sąjungos.
Man labai patinka profesinių sąjungų palyginimas pagal posakį, kad „šuo loja, o karavanas eina“. Bet man atrodo, kad profesinės sąjungos ir reikalingos tam, kad to karavano neužpultų plėšikai.
Aš nemanau, kad ateinantys metai mums bus lengvi. Nors ir buvo suderėtos visos atlyginimo kėlimo programos, dabar mes vėl dirbam lobistinį darbą – vėl lakstom po Seimą, pasirašinėjam dokumentus su partijomis, kad galėtume užtikrinti tų programų tęstinumą. Mes gerai žinojom, kad pasirašydama mokytojų atlyginimų kėlimo programą Socialdemokratų partija jos nevykdys. Labai lengva pasirašytai tai, ko tu neįvykdysi. Mes, kaip ir jie, jautėm, kad socialdemokratai rinkimų nelaimės, kad Vyriausybę formuos visai kita koalicija. Ir mes, norėdami užbėgti įvykiams už akių, pasirašinėjom susitarimus su kitom parlamentinėm partijom. Tad dabartinis mūsų tikslas – kad su sutartis pasirašiusiom partijom būtų pasiekta, jog atlyginimų kėlimo programa būtų vykdoma.
Ateinantys metai profsąjungoms turėtų būti lūžio metai – į jas turi pradėti stoti visi. Darbdaviai skelbia ekonominę krizę dėl to, kad gali tuo pasinaudoti ir, apeidami darbo įstatymus, galėtų atleidinėti, žeminti žmones. Iš tiesų manau, kad jokios krizės nėra.
Metai bus sunkūs, bet aš nenusimenu – mūsų pedagoginė bendruomenė yra stipri, o Mažeikiai visada buvo karingas miestas, todėl tikiuosi, kad mes atlaikysim.
Didesnio taiklumo,
„karštesnio palaikymo!“
Aloyzas RUDYS,
„Mažeikių“ krepšinio komandos,
Nacionalinėje krepšinio lygoje
užimančios antrąją vietą, treneris:
– Metai baigti ypač sėkmingai visai komandai: Nacionalinėje krepšinio lygoje laimėjome iš eilės keturiolika dvikovų, pakilome į antrąją turnyrinės lentelės vietą. Tokio rezultato ir tokios vietos prieš sezono pradžią nesitikėjo ne tik komanda, rėmėjai, bet širdies gilumoje ir aš pats.
Norėtųsi tokiu pat tempu tęsti pergalių maratoną ir ateinančiais metais, todėl žaidėjams maksimalius tikslus keliu per kiekvienas rungtynes. Gal todėl ir tokie rezultatai. Artimiausias tikslas – jau po kelių dienų iškovoti šalies krepšinio federacijos mažąją taurę. Norėtume laimėti pirmąjį trofėjų – juk finalo turnyras vyks namuose, kur mus palaikys savi sirgaliai, be to, ir visos keturios komandos, atvyksiančios į finalą, yra vienodo pajėgumo, nėra akivaizdaus lyderio.
Apie pasaulinę krizę jau daug kalbėta, šios kalbos visiems jau atsibodo, tačiau juk ir mes nesame maža salelė dideliame krizės vandenyne, ji palies ir mus. Stovėdami prie Naujųjų metų slenksčio, tikimės, kad ji mus palies kuo mažiau, jos padariniai tiek komandai, tiek man asmeniškai, tikiuosi, bus kuo švelnesni.
Linkiu kitais metais žaidėjams kuo mažiau traumų ir kuo taiklesnių metimų į krepšį, rėmėjams – kuo didesnės sėkmės versle, sirgaliams, kurie yra vieni iš triukšmingiausių ir labiausiai palaikančių krepšininkus lygoje – kuo labiau ir karščiau palaikyti mūsų sportininkus, kurie atsidėkos šauniais rezultatais.
Kalbino
Birutė RUDOKIENĖ,
Vidas STANKUS,
Janina SRIBALIUTĖ,
Audronė MALŪKIENĖ,
Vytautas MALŪKAS,
Neringa MINEIKYTĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
