Specialiųjų tyrimų tarnybai gali tekti aiškintis, ar teisėtai mūsų rajono žemę superka užsieniečiai. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius imtis žygių pažadėjo lankydamasis Mažeikiuose.
Žemės naudotojus nudžiugino tokia žinia, tačiau prieš danų kiaulių invaziją kovojantys bugeniškiai iš susitikimo su ministru išėjo pikti.
BUGENIŠKIAI
ATAKAVO
MINISTRĄ
Praėjusią savaitę Mažeikiuose lankėsi žemės ūkio ministras K. Starkevičius. Galimybe iš pirmų lūpų išgirsti ministro nuostatas pasinaudojo ir danų kiaulių ūkio plėtrai Bugeniuose besipriešinantys vietos bendruomenės atstovai.
Visuomenininkai Stanislovas Skurvydas ir Vaidotas Jermolavičius savo klausimais ministrą rėmė prie sienos, sukeldami svečio susierzinimą.
Bugeniškiams rūpėjo sužinoti, ar yra kokia institucija, kuri kontroliuoja danų kiaulių ūkį. Jie ministrui pateikė ir įtarimą keliančius faktus: Aplinkos apsaugos departamentas Kalvarijos komplekso savininkams davė leidimą per metus auginti 101 tūkstantį kiaulių, vos ne dvigubai tiek, kiek numatyta teisės aktuose. (Apie tai „Santarvei“ yra sakiusi ir Kalvarijos kaimo bendruomenės „Santaka“ pirmininkė Rozalija Sutkaitienė).
„Kiaulizacijai“ besipriešinantys žmonės piktinasi, kad pas mus leidžiama viename komplekse per metus auginti 54 tūkstančius kiaulių, tuo tarpu pastaruoju metu dėl skleidžiamos taršos, kenkimo žmonių sveikatai, aplinkai, epidemijų pavojaus tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje, tiek toje pačioje Danijoje kiaulininkytės ūkiai jau mažinami.
MINISTRUI
KIAULIDĖS
NETRUKDO
Ministras K. Starkevičius informavo, kad Lietuva nesugeba užsiauginti pakankamai kiaulių.
Esą per metus suvalgome pusantro milijono kiaulių, o užauginama tik 900 tūkstančių. Todėl jis nemano, kad reikia apriboti danų kiaulių invaziją.
„Kas mus išlaiko? Verslas. Kiaulininkystė irgi yra verslas. Kiaulių komplekse yra darbo vietos, kaip ir „Mažeikių naftoje“, kuriama pridedamoji vertė. Ši įmonė taip pat sukelia kai kurių nepatogumų, bet mes džiaugiamės, kad ją turime“, – lygino ministras.
K. Starkevičius prisipažino, kad jo namai Kauno rajone yra už kilometro nuo Rokų kiaulių komplekso, kur per metus užauginama 12 tūkstančių kiaulių. Ministras patikino, kad dėl šito jokių problemų neturįs. Kai kurie žmonės nepabūgę savo namų statytis vos už šimto metrų nuo kiaulidžių.
Tačiau svečias arba nežinojo, arba sąmoningai nutylėjo, kad ne visiems gyventojams patinka tokia kaimynystė. Kaip skelbia žiniasklaida, Rokų bendruomenė dar šią vasarą dėl nuo komplekso sklindančių blogų kvapų kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, Kauno rajono savivaldybę.
BUGENIŠKIAI
LIKO NEPATENKINTI
Danų kiaulių invazija buvo viena iš aktualiausių temų susitikime su ministru.
„Baikime su kiaulėmis, nes čia ne mano klausimas“, – tarė K. Starkevičius, pasipylus klausimams.
S. Skurvydas ir V. Jermolavičius „Santarvei“ sakė nusivylę ministro atsakymais, jo pozicija.
„Ar galima „Mažeikių naftą“ lyginti su kiaulide?“– replikavo pašnekovai.
Bugeniškiai taip ir neišgirdo atsakymo, kas turi kontroliuoti kiaulių ūkį, ar bus mažinamas kiaulių skaičius, griežtinama atsakomybė už pažeidimus, keičiami teisės aktai. Kas už ką atsakingas, nesutaria Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos.
„Mes ne prieš kiaules, tačiau jų koncentracija vienoje vietoje turėtų būti mažinama“, – mano Bugenių bendruomenės atstovai.
Bugeniškius piktina tai, kad priimti įstatymai palankūs verslui, o ne žmonėms.
„Santarvei“ K. Starkevičius teigė negalįs būti dviveidis ir kalbėti taip, kaip žmonėms norėtųsi.
„Viskas turi būti suderinta, atitikti reikalavimus, normas, srutos turi būti tinkamai įterpiamos. Tada toks kompleksas netrukdys žmonėms gyventi“, – teigė ministras.
VALDŽIOS
ATSTOVAI
PRITARIA MINISTRUI
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis liko patenkintas tuo, kad žemės ūkio ministras kalbėjo taip, kaip galvoja, nesistengė gražinti padėties.
„Jis kalbėjo, kad daug kas nuo verslininkų priklauso, jog verslas yra pirmoje vietoje. Nebus verslo – nebus mokesčių“, – ministrą palaiko meras.
Anot V. Džiugelio, ministro pasisakymas buvo abstraktus, o kai kas jį priėmė tiesmukai.
„Ministras juk nepasakė, kad danų kiaulės yra labai gerai“, – gynė svečią rajono vadovas.
Savivaldybės vicemero Jono Siminkevičiaus teigimu, ministrui sudėtinga būtų pažadėti, kad kiaulių kompleksai bus statomi mažesni, tuo labiau kai Lietuvoje trūksta kiaulienos.
„Ne kiaulių skaičius yra svarbiausia. Mus gąsdina srutų panaudojimas. Ūkininkų laukai nedideli, bus gadinami keliai, iškyla pavojus Šerkšnės ir Ventos upėms“, – tokius nuogąstavimus vicemeras išsakęs ministrui.
J. Siminkevičius mano, kad Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, turėtų būti priimtas Kvapų įstatymas. Tam pritarė ir ministras, ir susitikime dalyvavęs Seimo narys Stanislovas Giedraitis, dirbantis Aplinkos apsaugos komitete.
„Vietoje Aplinkos apsaugos ministerijos, liko tik Aplinkos ministerija. Nebėra kam rūpintis aplinkos apsauga. Vyksta savavališkos statybos, daug pažeidimų, nėra tinkamo baudžiamumo“, – vicemeras sutiko, kad per lėtai sprendžiami gyventojus jaudinantys klausimai.
NEMAŽAI ŽEMIŲ –
UŽSIENIEČIŲ
RANKOSE
Susitikime dalyvavę ūkininkai žemės ūkio ministro prašė sutramdyti žemės spekuliantus. Pagal dabartinius įstatymus, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras vienam žmogui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 hektarų, o bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas gali būti ne didesnis kaip 300 hektarų. Žmonės svečiui pateikė prašymus, dokumentus, neva bylojančius, kad šis įstatymas yra pažeidinėjamas.
Dar daugiau mažeikiškius piktina, kad nemažai rajono žemių yra atsidūrę užsieniečių rankose, nors dabartiniai įstatymai to neleidžia daryti. Nustatyta, kad užsieniečiai žemės galės įsigyti ne anksčiau kaip po 7 metų nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą – tai yra nuo 2011 metų.
„Užsieniečiai superka mūsų žemes. Ateis diena, kad mes jiems turėsime vergauti“, – prognozavo kaimiečiai.
K. Starkevičius bandė prieštarauti. Esą jis pavasarį kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad ši išaiškintų atvejus, kada, prisidengę Lietuvos juridiniais ir fiziniais asmenimis, užsieniečiai superka žemę. Buvo gautas atsakymas, kad tokių faktų nenustatyta.
„Jeigu tokie dalykai pas jus vyksta, aš vėl kreipsiuosi į STT. Pridėsiu jų atsakymą, kad jis manęs netenkina, ir paprašysiu išsiaiškinti, ar teisėtai žemė parduodama užsieniečiams ir įvairiems spekuliantams“, – „Santarvę“ patikino ministras.
APSKAITOS
IR KONTROLĖS NĖRA
Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus negalėjo pasakyti, kiek žemės valdo užsieniečiai.
„Apie privačios žemės pokyčius mūsų skyrius duomenų nerenka“, – lakoniškai „Santarvei“ teigė jis.
Vicemeras J. Siminkevičius pastebėjo, kad įstatymo spragos leidžia užsieniečiams įkelti kojas į mūsų žemes. Jie sukuria „uabus“, ir šitaip įsigyja žemių.
Z. Šimkus patvirtino, kad įstatymas nedraudžia Lietuvoje registruotoms uždarosioms akcinėms bendrovėms, nežiūrint, kas jų steigėjai, pirkti žemę.
J. Siminkevičius prisipažino apie tokius sandorius sužinojęs, kai Savivaldybė „Bugenių agro“ paprašė pateikti dokumentus, kur bus pilamos srutos. Tada ir paaiškėjo, kad srutas į savo laukus įsileidžia UAB „Tritho“, kurio savininkas yra danas.
„Ši bendrovė turi apie 3,5 tūkstančio hektarų. Kažkiek žemės valdo vokiečiai, ją supirkinėja ir rusai. Kiek yra žemės užsieniečių rankose, apskaitos nėra“, – situaciją apibūdino vicemeras.
Tokios informacijos nepavyko aptikti nė vienoje žemės ūkį kuruojančioje institucijoje.
„Žmonės nesuvokia, kad rajono žemę valdo apskritis. Jei kas negerai, pasipila kaltinimai merui, Savivaldybės tarybai. Savivaldybių asociacija seniai kalba apie tai, kad žemės klausimai būtų perduoti savivaldybėms. Tada Taryba prisiimtų atsakomybę, kažkiek galėtume valdyti negatyvius procesus“, – Savivaldybės meras V. Džiugelis patikino tik per susitikimą su ministru išgirdęs, kad nemažai rajono žemių jau valdo užsieniečiai.
Nuotraukos Sigito STRAZDAUSKO ir iš redakcijos archyvo.: K. Starkevičius nustebo sužinojęs, kad nemažai rajono žemių jau yra užsieniečių rankose.
